Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Pamokslai


Pamokslėlis ekumenine tema
Ketvirtadienis, 24 Sausis 2013 06:39

„Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į jo rankas. Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą" (Jn 3, 35-36)

Dažnai girdime žmones kalbant: „Dievas mus myli". Nėra sveika klausyti tik žmonių, verta labiau įsiklausyti į Dievo Žodį: „Tėvas myli Sūnų", o apie žmones -  „kurie tiki Sūnų, turi amžiną gyvenimą".

Dievas Tėvas atidavė į Sūnaus rankas savo kūrinijos išpirkimą, puolusio žmogaus išpirkimą. Nes nusižengimas prieš Dievą - nuodėmė ir tik vienu būdu ji panaikinama - mirtimi.  Geroji Žinia mums, žmonijai, mums paliudija, jog siuntė Sūnų pasauliui, savo kūrinijai. (Jn 3,16-17). Teesie visiškai aišku ir niekas nesuklaidina: pirma Sūnus, buvęs dar prieš pasaulį ir žmogų, po to pasaulis ir žmonės (Jn1,1). Be Sūnaus, meilė pasauliui - tik būtų tuščias žodis arba ap.Povilo žodžiais: „skambantys cimbolai" (1Kor 13,1). Be meilės Sūnui, nebūtų pasaulio išgelbėjimo, nes mylimam Sūnui Tėvas suteikė savo galią. Kas Sūnumi nepasitiki „gyvenimo nematys; virš jo kybo Dievo rūstybė" (Jn 3,36), nebus išpirktas, nes neturi savo dalies Tėvo Sūnaus meilėje.

Skaityti daugiau...
 
Skaitote svetimus laiškus?
Šeštadienis, 19 Sausis 2013 20:58

Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. (Kol 3,1 )

Turėjau omeny apaštalo Povilo laiškus. Kai skaitome jo laiškus Romiečiams, Korintiečiams, Galatams, Kolosiečiams ir kitiems, ar kartais nepagalvojote, jog laiškus adresuotus kitiems nevalia skaityti? Nebent gauni leidimą nuo to, kuriam jis adresuotas? Juk nenorėtumei, kad tavo adresuotą laišką konkrečiam žmogui imtų ir skaitytų? Dar imtų interpretuoti ir kitiems aiškinti, ką tavo gautas laiškas tau gali reikšti? Kas davė mums teisę skaityti svetimus laiškus? Na?! Pasakysite, jog tuos laiškus „visi skaito"! Norite pasakyti, jog apaštalo laiškai - savo laikų facebookas? Rašau sau, o kam patinka sau imkit ir skaitykit?! Vargu ar ap. Povilas manė jog jo laiškus taip masiškai spausdins. Ir tiek metų! Nemanau. Pasakysite, jog jie nėra adresuoti konkrečiam asmeniui, o bendruomenėms. Beje, kurių seniai ir taip nebėra? Seniai jau numirę Romiečiai, Galatai, Korintiečiai, Kolosiečiai......Kas dar gali mums juos leisti ar neleisti skaityti? Galima taip pasiaiškinti, bet tada, mielas žmogau, šie laiškai vargu ar tau skirti. Skaitysi juos kaip koks archyvų smalsuolis arba net mokslininkas. Gali net Dr. vardą iš to prasigyventi! Bet apaštalo Povilo laiškai nebus skirti tau. Nes jie skirti - mirusiems: „Jūs juk esate mirę, jūsų gyvenimas paslėptas su Kristumi Dieve" (Kol 3,4). Esi miręs? Ne? Tai kodėl skaitai svetimus laiškus?!! Neskaitai? Tuomet gyveni dar, kol kas.

Mielieji, apaštalų laiškai adresuoti ir tikrai teisėtai juos skaito prikeltieji. Ką skaito, tai ir suvokia. Laiško siuntėjas ir gavėjas gyvena tuo pačiu laikmečiu, įvykiais. Prikelti per tikėjimą Kristumi ir su juo pradėję gyventi pradedame suprasti, išgirsti laiškus adresuotus mums. Prikelti iš numirusių, negali tokiais būti, jei nebuvo prieš tai mirę. Štai - Dievo jėga ir galybė: Jis prabyla apaštalo laiškais į tuos, kurie buvo mirę ir tapo prikelti. Štai kaip Dievas pasako mums apie Jo laiką būsimąjį, jau vykstantį dabar ir praeityje. Mes skaitom ne svetimus laiškus, jie mums parašyti. Istoriniame laike lyg ir seniai, bet dieviškame laike - visai neseniai. Laike paskutiniame iki Viešpaties Dienos. Labai greit. Mes juos, apaštalus, pranašus suprantame, jie mus veikia ir ragina siekti laimikio aukštybėse. Dar šios žemės nepalikus. Nepalikus savo šeimos, vaikų, vaikaičių, tėvų. Kol dar nepastatytas tau paminklas kapinėse ar neįrengtos atminimo lentos garbingose vietose. Kol dar apie tave nerašo prisiminimų. Prikeltas dieviškame laike - pamiršti save ir atrandi Dievo sukurtą pasaulį: tau dovanotą artimą ir tau asmeniškai paties Kūrėjo pavestas gyvenimo užduotis. Sieki laimikio aukštybėse, vadinasi, skaitai tau adresuotus laiškus. Amen.

R.M.

 


 
Šlovink Viešpatį, ... visa kas manyje tešlovina Jo šventąjį vardą...
Antradienis, 08 Sausis 2013 19:43
raimis_kedainiuoseKlebono kun. R.Stankevičiaus pamokslas, pasakytas per senųjų metų palydėjimo pamaldas Vilniaus ev. reformatų bažnyčioje (2012 m. gruodžio 31 d. 22 val.)

Pamokslo pagrindu paimtos eilutės iš Jn 8,31-36

Mielieji tikėjimo namiškiai, susirinkome netradiciniu laiku ir netradicinėje vietoje - šį vakarą dauguma eina į klubus koncertus, teatrus, arba namuose jau turėtų būtį vakarėlio įkarštis...

Nedaug mūsų šiandien susirinko, dar mažiau tikėjausi. Tačiau pabaigti metus, tiesa, kalendorinius labai prasminga čia, bažnyčioje, Dievo surinkime. Ir tikrai prasminga šiandien padėkoti Viešpačiui už šiuos ir visus iki šiol pragyventus metus, už pergales, džiaugsmus ir nusivylimus, pralaimėjimus ir sunkumus.

Skaityti daugiau...
 
Amžinybė
Sekmadienis, 25 Lapkritis 2012 17:39
Amžinybės sekmadienį reformatai ir kiti evangelikai mini mirusius artimuosius. Paminėjimai vyksta su dėkingumu Dievui ir mylimiems išėjusiems. Minėdami mylimus artimuosius, savo širdį keliame į Viešpatį. Iš Jo gauname Evangeliją, mums bylojančią per Šv.Raštą - Kristus prisikėlė kaip pirmasis iš tų, kurie vėl bus prikelti gyventi. Per vieną žmogų, Adomą, su kuriuo mes visi susiję, atėjo fizinė mirtis. Bet visiems, kurie per tikėjimą į Jėzų Kristų priklauso Dievo šeimai, duodamas naujas gyvenimas (1 Kor 15,20-22). Šią žinią mes žinome, išmokome kaip teisingą tikėjimo atsakymą, ruošdamiesi Konfirmacijai. Tačiau ši žinia tokia nepaprasta, jog jos "išmokti" negalima. Kiekvieną kartą mūsų širdys sudreba iš nuostabos ir meilės, dar kartą tikėjimu suvokus - Taip, kaip Dievas prikėlė Jėzaus kūną, taip ir mūsų kūnai bus prikelti, kai grįš Jėzus (1 Kor 6,14). Minėdami Amžinybės sekmadienį, mes lankome kapus, prisimename juos ir save, o Viešpats skelbia apie tuos dalykus, kurie dar įvyks:
Ir aš pamačiau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė praėjo ir jūros daugiau nebebuvo Ir aš, Jonas, išvydau šventąjį miestą - naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo pasiruošusi kaip nuotaka, pasipuošusi savo sužadėtiniui.
Skaityti daugiau...
 
Reformacija reformatams šiandieną
Šeštadienis, 27 Spalis 2012 20:46

kun.tomas

1517 m. spalio 31 d., prieš pat visų Šventųjų šventę, Martynas Liuteris prie bažnyčios Vitenberge durų prikalė „95 tezes", kuriose pasmerkė Bažnyčios parsidavėliškumą, indulgencijų pardavinėjimą. Ši data tradiciškai laikoma Reformacijos pradžia. Ji įtakojo daugelį pasaulėžiūrinių, kultūrinių, verslo ir politinių pokyčių Europoje bei pasaulyje.

Dažnai kitų konfesijų tikintieji Reformaciją suvokia tarsi kokį protestą, ožiavimasį, kažko neigimą. Išoriškai taip ir atrodė - iš bažnyčios buvo pašalinti paveikslai, statulos, relikvijos, švęstas vanduo.

Apgailestaudamas pastebiu, kad ne taip retai ir patys reformatai, paprašyti paaiškinti savo tikėjimą, nejučiomis bei nesąmoningai pradeda smerkti kitokius krikščionis ir susikaupę vardinti tai, ko reformatai nedaro ar nesilaiko. Atrodo, kad tie skirtumai sąmonėje tarytum yra tapę stabais - savaime sakraliais dalykais, ne visada suvokiant, kas ir kodėl skiriasi. Atrodo, kad atsiminti ir išvardinti kuo daugiau skirtumų yra konfesinės tapatybės pagrindas. Tačiau juk reikėtų pradėti vardinti tai, ką reformatai tiki ir ką daro.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 1 iš 6