2011 m. rugsėjo 16-25 dienomis Lietuvoje vyko kasmetiniai Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos renginiai".

Vilniaus reformatai, parapijietės žurnalistė Aurelijos Arlauskienės pakviesti, dalyvavo pažintiniuose renginiuose „LDK didikų giminių kultūrinis paveldas Lietuvoje ir užsienyje". Pirmą savaitgalį aplankė ir susipažino su daugiataučio ir daugialypio Šalčininkų rajono kultūros paveldo dalimi: vos už keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus, Turgeliuose, stovinčios didingos Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios sienine tapyba, Merkinės dvaro savininko Povilo Ksavero Bžostovskio 1769 metais įkurta ir 25 metus gyvavusios Pavlovo respublikos istorija bei jos pagrindinių dvaro rūmų griuvėsiais.

Kitą savaitgalį Aurelija pakvietė pasivaikščioti kadaise reformatų Radvilų puoselėto Jašiūnių dvaro parke, pasigrožėti kažkada buvusiais prašmatniais, o dabar skubios pagalbos prašančiais rūmais.

Sekmadienį, rugsėjo 25 d., reformatai turėjo progą pabuvoti puikiai suremontuotuose K. Vagnerio dvaro rūmuose, Šalčininkuose, kur dabar įsikūrusi S.Moniuškos menų mokykla.

Biržiečiai reformatai kartu su miesto visuomene Europos paveldo dienų proga keliavo grafų Tiškevičių takais - nuo Biržų iki Salamiesčio. Šiais metais sukanka 200 metų nuo grafų Tiškevičių įsikūrimo Biržuose. Grafai Tiškevičiai, kurių net aštuonios asmenybės siejamos su Biržais, pastatė ligoninę ir mokyklą, atnaujino alaus bravorą, fundavo katalikų bažnyčios statybą, išskyrė savo valdose žemės sklypą ortodoksams (stačiatikiams) įsikurti, nepagailėjo lėšų liuteronų (dabar jau nugriautos) bažnyčios statybai bei paaukojo nemažą sumą 1874 m. pastatytai reformatų bažnyčiai.

Pažintis su grafų indėliu į Biržų krašto kultūrą bei ekonomiką buvo tęsiama Jono Tiškevičiaus (1841-1862 m.) statytame Astravo dvare. Lydimi muziejininkės Violetos Paunksnytės Gailiūnienės, aplankėme buvusį kumetyną, karšyklą, 1907 m. grafo Alfredo Tiškevičiaus pastatytą mokyklą, kurios patalpose vėlesnis dvaro valdytojas Petras Variakojis tarpukaryje buvo įkūręs Žiemos žemės ūkio mokyklą ūkininkų mergaitėms. Ją lankė daugelio mūsų mamos ir močiutės - mokėsi higienos, švaros, ūkininkavimo, šeimininkavimo gudrybių.
Iš Astravo keliai vedė į Kupiškio rajoną, kur grafai Tiškevičiai, 1811 m. pirkdami žemes iš kunigaikščių Radvilų, įsigijo ir Salamiesčio dvarą.

Salamiestyje keliautojus lydėjo ilgametė miestelio mokyklos direktorė Aldona Janilionienė, papasakojusi apie dvaro istoriją, apie Radvilas, grafus Marikonius ir Tiškevičius, rūmuose ilgai veikusią mokyklą. Mokykla Salamiestyje prie reformatų bažnyčios buvo įkurta 1595 metais LDK kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno ir yra viena seniausių Lietuvoje. Fundacijas mokyklai, kaip ir špitolei, pamokslininkų namams, po XVII a. karų atnaujindavo vėlesnieji valdytojai kunigaikščiai Boguslavas Radvila, Liudvika Karolina.

Lydimi A.Janilionienės aplankėme ir Salamiesčio evangelikų reformatų bažnyčią. Istoriniai šaltiniai liudija, kad pirmoji reformatų bažnyčia Salamiestyje buvo pastatyta 1583 metais - daug anksčiau nei katalikų Vabalninke. Dabartinis medinis bažnyčios pastatas su keturių kolonų klasicistiniu portiku, pašventintas 1830 metais.

Šventoriaus gale prie mūrinės tvoros pastatyta archaiškų formų varpinė, deja, varpas neišlikęs. Bažnyčios vidaus įranga medinė, kukli: išlikusi sena sakykla, Dievo stalas, suolai, fisharmonija. Prie bažnyčios yra parapijos kapinaites, kuriose ilsisi mums - reformatams brangūs žmonės: Lietuvos evangelikų reformatų Sinoduose Salamiesčio parapiją garbingai atstovavęs Jonas Naktinis (1919-2008) su žmona Mare, Jurgis, Zanė, Matilda Pelaniai, Jonas Ajutis, Lapienės ir kt.

Mokytoja A.Janilionienė daug gerų žodžių pasakė apie negausią Salamiesčio reformatų bendruomenę ir jos buvusią pirmininkę Milę Gudonienę, kuri nepailsdama rūpinosi bažnytėle, parapijiečiais. Jos gauta iš Vokietijos Lipės krašto reformatų Bažnyčios parama 2000 metais buvo kapitališkai suremontuota akmeninė šventoriaus tvora, bažnyčios stogas, atnaujintas vidus. 2005 metais buvo gauta lėšų iš vietos savivaldybės ir praretinti ant šventoriaus augę seni medžiai, kėlę grėsmę tvorai, pačiai bažnytėlei. Prieš keletą metų mirus M.Gudonienei, visai sustojo parapijos gyvenimas.

Dalija Gudliauskienė
Vilnius - Biržai