Jonas Nastopka, gimęs 1897 01 17, buvo paprasto ūkininko sūnus iš Biržų miesto. Mokėsi Biržų miesto ir Rygos matininkų mokyklose. Užėjus vokiečiams 1915 m., pasitraukė į Rusiją, tarnavo carinėje kariuomenėje, 1917 m. baigė Saratovo karo mokyklą. Kai Rusijoje pasklido žinia apie Lietuvos Nepriklausomybę, lietuviai rinkosi į lietuvišką batalioną Vitebske, kur J. Nastopka tarnavo jau karininku.

Grįžęs į Lietuvą, lankė mokytojų kursus ir mokytojavo. 1918 11 20 suformavus Biržų apskrities apsaugos štabą, jis tapo skundų skyriaus vedėju. Vokiečiams traukiantis iš Lietuvos, užima Biržų apskrities tardytojo vietą, tačiau jį traukė kariuomenė. Kelis kartus bandė stoti į Lietuvos kariuomenę. Ieškodamas lietuviškųjų dalinių, ties Šeduva pakliuvo į bolševikų rankas ir buvo kalinamas Panevėžio kalėjime. Sukilimo metu sukilėliai paleido kalinius. Taip Jonui Nastopkai pavyko pasiekti savo tikslą - jis įstojo į lietuviškąjį batalioną, tarnavo kuopos vadu.

1919 05 18 d. mūšio metu Kėdainių rajone, Jasiškių kaime žuvo. 1919 05 28 karininko palaikai buvo padėti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios rūsyje greta kunigaikščio Jonušo Radvilos karsto, vėliau jie 1920 06 24 perlaidoti senosiose Biržų reformatų kapinėse.Kapitonas Jonas Variakojis prie karžygio kapo tarė atsisveikinimo žodį - padėkojo lietuvių tautos vardu už pasiaukojimą tėvynės Lietuvos laisvei.

1936 09 08 pastatytas paminklas, jo vardu pavadinta gatvė, vedanti į senąsias evangelikų reformatų kapines. K. Burbulys laikraštyje „Sėjėjas" 1939 01 15 rašė: „Ne vienas jų padėjo savo galvą, begindamas savo brangųjį kraštą. Tame skaičiuje garbingai žuvo ir mūsų vientikis biržietis, buv. K-to narys karin. Jonas Nastopka. Kaipo Lietuvos didvyris jis buvo palaidotas Kėdainių ev. Reformatų bažnyčios rūsy, tarp Lietuvos ev. Reformatų bažnyčios įkūrėjų kun. Radvilų.

Bet vėliau, 1920 m. per Jonines, kada1-mą kartą Biržuose buvo sušauktas Liet. ev. Reformatų sinodas, kar. Nastopkos tėvų ir kitų biržiečių pastangomis, kar. Nastopkos palaikai buvo atgabenti į Biržus ir, dalyvaujant visam Sinodui, kariuomenės dalims ir tūkstantinei biržiečių miniai, palaidoti Biržų ev. ref. kapinėse. Šalia jo kapo yra palaidotas ir tėvelis Jurgis Nastopka. Savo sūnaus kapą dažnai aplanko jo motulė, visiems biržiečiams gerai pažįstama kaip uoli reformatė ir bažnyčios darbuotoja". Tarybiniais metais gatvė pervardinta Marytės Melnikaitės vardu, sunaikintas užrašas ant J. Nastopkos antkapio. 1990 02 16 gatvei sugrąžintas karininko J. Nastopkos vardas.