Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Radvilų moterys: gražuolės ir viliokės
Dienstag, den 07. August 2012 um 19:07 Uhr
There are no translations available.

selonija-baneris-120x60

 

„Kas čia pas jus Biržuose darosi? Vilniuje į tokią paskaitą, ir dar darbo savaitės pabaigoje, kai kieme karšta ir traukia prie ežerų, ateitų 7 - 9 žmonės. O čia - pilnutėlė salė, muziejininkai nespėja nešti kėdžių, o netilpusieji paskaitos klausosi netgi fojė", - liepos 27-osios vakarą stebėjosi istorijos profesorius Aivaras Ragauskas, į Pilį atlydėjęs paskaitą turėjusią skaityti savo žmoną, taip pat profesorę, humanitarinių mokslų daktarę Raimondą Ragauskienę ir savo kolegą bei studijų draugą, biržiečiams puikiai pažįstamą mokslų daktarą Deimantą Karvelį.

Vyrų šešėlyje

Istorikai, besigilinantys į XVI-XVII amžiaus Lietuvos istoriją, didikų ir ypač Radvilų giminės peripetijas, jau yra parašę ne vieną monografiją ir dešimtis straipsnių. R. Ragauskienė ir D. Karvelis biržiečius pakvietė paklausyti paskaitos apie kunigaikščių Radvilų giminės moteris.

Pasak jų, pati įtakingiausia ir turtingiausia savo galią, turtus ir įtaką beveik 400 metų išlaikiusi Radvilų giminė garsėjo karvedžiais, politikais, visuomenės veikėjais. Vien tik savo giminės galią pradėjęs gausinti pirmasis Biržų kunigaikštis Mikalojus Radvila Rudasis turėjo 6000 valakų žemės. Kadangi vienas valakas yra apie 21 hektaras, nesunku paskaičiuoti, kad Biržų atšakos pradininkas valdė apie 126 tūkstančius hektarų žemės. O juk jo sūnus Kristupas Perkūnas, anūkai Jonušas ir Kristupas II bei vaikaičiai Jonušas ir Boguslavas bei Liudvika Karolina turtus dar labiau gausino... Radviloms priklausė apie tūkstantis miestų ir miestelių, kelios kunigaikštystės.

Beje, Radvilos, kaip daugelis klaidingai mano, nėra Lietuvos kunigaikščiai - šį titulą jie gavo iš Vokietijos imperatoriaus ir tai liudija jų herbas - juodas vokiškas erelis. Radvilų vyrai valdė valstybę ir kariuomenę, laimėjo mūšius, statė pilis ir miestus, kūrė kunigaikštystes, o šalia jų buvo moterys - jų motinos, seserys, žmonos. Tačiau Radvilų giminės moterys, kaip ir buvo įprasta tais laikais, likdavo šešėlyje. ...Žinomesnė tapo tik Barbora Radvilaitė.

Vidutinis amžius - 28 metai

Profesorė R. Ragauskienė, per beveik 20 metų perraususi galybę archyvų, perskaičiusi daugybę dokumentų ir autentiškų XVI-XVII amžiaus laiškų (tarp jų ir Radvilų korespondenciją), bandė sudaryti apibendrintą XVI amžiaus moters didikės portretą.
Net ir gaudama geriausią tais laikais medicinos priežiūrą, net ir gerai maitindamasi ir nekamuojama sekinančių nuolatinių fizinių darbų, didikė moteris vidutiniškai išgyvendavo... 24 - 28 metus.

Atrodytų, tų laikų vyrams grėsdavo kur kas didesni pavojai - dažnos ilgos kelionės bet kokiu oru ir nakvynės gamtoje, sekinantys karo žygiai, mūšiai, ir jų metu patiriamos durtinės ir kirstinės žaizdos bei jų užkrėtimo galimybė. Tačiau jų gyvenimo trukmė būdavo kur kas ilgesnė nei moterų - 45 - 47 metai. Moterų gyvenimą trumpindavo dažni gimdymai ir ypač po jų atsirasdavusios komplikacijos.

R. Ragauskienė rėmėsi konkrečiais skaičiais: XV a. pabaigoje - XVIII amžiuje gyveno šešios Radvilų kartos. Giminėje buvo 19 vyrų ir 31 moteris (15 dukrų ir 16 atitekėjusių žmonų). XVI amžiuje gyveno keturios Radvilų kartos: 8 vyrai ir 21 moteris.
Iš Radvilų moterų tik viena sulaukė 70 metų ir tik dvi atšventė 50-mečius (dar kartą priminsime - turėdamos pašonėje geriausius daktarus, puikiausią maitinimą ir geriausias įmanomas tais laikais buitines sąlygas). Tik 5 moterys ir dvidešimties pasiekė 40 metų ribą, keturios - 30-ties, o septynios išgyveno tik nuo 22 iki 29 metų.

Mitai apie Barborą


barbora_radvilaite_mApie Barborą Radvilaitę ir jos korespondenciją rašiusi R. Ragauskienė pasakojo, kad Barbora kaip tik ir atitinka statistinį vidurkį - ji mirė sulaukusi 28 metų. Profesorė paneigė keletą apie Barborą Radvilaitę sukurtų romantiškų mitų:
...Sakoma, kad gulbes į Lietuvą atvežė ir savo mylimajai Barborai kaip amžinos meilės simbolį padovanojo Žygimantas Augustas. Nesąmonė. Dar gerokai prieš užgimstant jų meilei Lietuvos Statute jau buvo numatytos baudos už gulbės nužudymą - reiškia, jų Lietuvoje jau buvo. Tą patį byloja ir bajoriškas herbas „Labendz" (Gulbė), atsiradęs dar XII amžiuje. Be to, gulbės - migruojantys paukščiai, tad jas išlaikyti per prievartą galima būtų tik pakirpus sparnus, - pasakojo profesorė.

...Sakoma, kad Barbora buvo nužudyta jai pavydėjusios Lenkijos karalienės ir Žygimanto Augusto motinos Bonos Sforcos. Tačiau smulkiai amžininkų aprašytas jos ligos istorija, o ir rasti palaikai liudija, kad Barbora mirė dėl sunkios ligos.
Ilgą laiką, dar net jai gyvai esant, sklandė kalbos, jog Barbora serga sifiliu ar kita venerine liga, nuo ko ir galėjo mirti. Tačiau, ištyrus palaikus, ši versija buvo paneigta ir paaiškėjo tikroji mirties priežastis - Barbora Radvilaitė mirė nuo gimdos vėžio, kurį galėjo sukelti nesėkmingai pasirinkti vaistai vaisingumui skatinti (Barbora ir Žygimantas Augustas po pirmojo jos persileidimo labai troško sulaukti palikuonio).Be to, palaikų tyrimai leido gana detaliai atkurti, kaip iš tiesų atrodė savo nepaprastu grožiu garsėjusi karalienė. Kadangi Katedroje 1931 metais radus Barboros Radvilaitės karstą buvo galima atlikti išsamius medicinos ir antropomorfinius tyrimus, iš išlikusių ant kaukolės plaukų nustatyta, kad Barbora Radvilaitė buvo blondinė. Ji turėjo lygius baltus dantis (dažnai tų laikų žmonių dantys būdavo iki pusės nukramtyti, nes valgyti tekdavo girnomis maltus, su smėlio priemaišomis, miltų gaminius). Pagal to meto matmenis Barbora buvo pakankamai tiems laikams aukšta, o mūsų laikmečiui - gana nedidelio ūgio - apie 160-162 cm. Ji buvo lieso kūno sudėjimo, pailgo veido, siauros nosies. Tiesa, jos palaikus tyrę mokslininkai atkreipė dėmesį, kad Barboros kryžkaulis buvo nepaprastai plokščias ir netgi įtarė rachitą, o dešinės pusės pirmieji šonkauliai daug ilgesni ir plonesni, nei kairėje pusėje.

barbora_radvilaite_romantic_mBarboros Radvilaitės laiškai motinai atskleidė, kad jau tuomet Barbora naudojosi kosmetika: kvėpinosi ir pudravo veidą balinamąja pudra bei garsėjo mados išmanymu.
Laiškai atskleidžia, kad tikroji Barbora pagal to meto papročius negalėjo kreiptis į vyrą vardu. 51 išlikusiame Barboros laiške ji kreipiasi į Žygimantą Augustą tik "Jūsų malonybe", "Karaliau" ir pan. Romantikams pradėjus garbinti Barborą ir atsiradus jos kultui, imta pasakoti, kad ji mokėjusi daug kalbų, tačiau tai taip pat netiesa.

Sakoma, kad Aušros Vartų Dievo motinos paveikslas iš tikrųjų yra Barboros Radvilaitės portretas. Tačiau pastarųjų dešimtmečių tyrimai parodė, kad iš tikrųjų šis Švč. Mergelės Marijos atvaizdas sukurtas XVII a. pradžioje. Tapybos ant ąžuolinių lentų technika ir paveikslo ikonografija, paremta Nyderlandų dailininko Martino de Voso paveikslo kopija. Nežinomas dailininkas jį nutapė Vilniuje, greičiausiai specialiai Aušros vartams, kurie buvo perstatomi ir atnaujinami po didžiojo 1610 m. miesto gaisro. Beje, buvo nutapyti du paveikslai - vienoje pusėje Madona, kitoje - Kristus. O tai jau savaime atmeta bet kokius ryšius su Barbora.
- Mūsų sąmonėje įsitvirtinęs Barboros Radvilaitės paveikslas sukurtas XIX amžiaus romantikų ir neturi nieko bendra su tikrąją Barbora - nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo blondine, - pasakojo profesorė Raimonda Ragauskienė.

Kristupas ir Ona. Tikroji 34 metus trukusi meilė

Deimantas Karvelis pasakojo apie kitą garsią porą: Biržų įkūrėjo Kristupo Perkūno sūnaus Kristupo II ir jo žmonos Onos Kiškaitės (netgi kažkada per klaidą Biržų herbu patvirtintas Jonavos miesto herbas - erelio koja, laikanti pasagą - atsirado dėl šių vestuvių, nes Pasagos herbo Kiškos kaip kraitį į Radvilų giminę atnešė Jonavą).

Kristupas ir Ona kartu pragyveno labai ilgą tiems laikams gyvenimą - net 34 metus. Jie susilaukė 6 vaikų, tačiau išgyveno tik du. Lietuvos etmonas Kristupas kariaudamas prie Smolensko du kartus per dieną siųsdavo pasiuntinius į Lietuvą, kad praneštų naujienas ir sužinotų, kaip gyvena jo žmona (o juk raitelis per dieną galėdavo įveikti vos 50-70 km).
Kristupas labai rūpindavosi savo žmonos sveikata, prieš jau atvykstant į Biržus siųsdavo išsamius nurodymus, kaip Oną priimti, kokias vaišes ruošti. Pastaroji, beje, labai mėgdavo lankytis Biržuose ir dažnai čia gyvendavo, o prie Smardonės įrengtose garinėse pirtyse gydydavosi.

Liudvika Karolina. Du kartus pabėgusi nuotaka

liudvika_karolina_mDeimantas Karvelis ypač smulkiai papasakojo paskutiniosios Biržų Radvilų šakos atstovės Boguslavo Radvilos dukters Liudvikos Karolinos gyvenimo ir vedybų istorijas. Šios Radvilaitės inicialais L C M B (Liudvika Karolina, Brandenburgo markgrafienė) pažymėtus koklius su juodu ereliu galite pamatyti Pilyje, atstatytoje Radvilų krosnyje.

Liudvikos Karolinos tėvas mirė, kai mergytei buvo vos du metukai, ir mergaitė tapo vienintelė Radvilų turtų paveldėtoja. Dėl jos rankos pradėjo varžytis įžymiausių Europos karališkųjų ir didikų šeimų atstovai.Lenkijos ir Lietuvos karalius Jonas Sobieskis nutarė apvesdinti ją su savo sūnumi Jokūbu.      Tačiau pirmasis buvo Brandeburgo markgrafas Liudvikas, kuris 1681 metais spėjo vesti Radvilaitę.

Lenkijos karalius Sobieskis supyko, o Seimas netgi norėjo priimti nutarimą, kad „našlaitė, tekanti be karaliaus leidimo, nustoja visų savo turtų". Tačiau Seime buvo pasinaudota garsiąja „Liberum veto" ir Liudvikos Karolinos Radvilaitės turtai nebuvo konfiskuoti.
Tačiau po 7 metų Liudvika Karolina liko našle. Jauna, graži, išsilavinusi, protinga ir nepaprastai turtinga našlė vėl tapo geidžiamiausia Europos nuotaka. Savo tikslų neatsisakė ir karalius Sobieskis, kurio sūnus Jokūbas vis dar buvo nevedęs. Jokūbas atvyko pas Liudviką Karoliną ir ši netgi pažadėjo jam savo ranką ir širdį bei pasirašė, raštą, kad „Su Dievo valia pasižadu už nieko kito netekėti, tik už karalaičio Jokūbo. Tai patvirtinama duodu raštą, mano ranka rašytą ir visomis teisėmis patvirtintą. O kadangi čia negalima atlikti vestuvių sutarties, palieku tai karaliaus valiai. Rugsėjo mėnesį būsiu savo žemėse, tada geriau galėsiu išpildyti karaliaus norus".

Buvo atliktos netgi formaliosios sužadėtuvės ir sumainyti žiedeliai. Radvilaitei buvo įteiktas jaunikio portretas, o būsimoji anyta, Lenkijos karalienė, „marčiai" atsiuntė vestuvines dovanas: šilkų, kailių ir brangakmenių. Liudvika Karolina rašė laišku karalaičiui Sobieskiui... tačiau iš tikrųjų susitikinėjo su kitu vyru - Noiburgo kunigaikščiu Karoliu Pilypu - Vokietijos imperatorės Eleonoros broliu.
Rugpjūčio 10 d. Liudvika Karolina parašė karalaičiui Jokūbui laišką, užtikrindama, kad jį myli ir ruošiasi vestuvėms, o pati vakare slaptai pabėgo iš rūmų pas Hanoverio kunigaikštienę. Ten jos laukė kunigaikštis Pilypas. Lenkijos pasiuntiniai kažką suuodė, atvyko prie rūmų ir pareikalavo juos įleisti, tačiau durys buvo užrakintos. Liudvika Karolina pareiškė, kad pavakarieniavusi grįš į savo rūmus, tačiau per atsarginį įėjimą atvykęs kunigas slapta sutuokė Radvilaitę ir Pilypą Noiburgietį. Karalaitis Jokūbas Sobieskis antrą kartą liko apgautas...

Dalius Mikelionis