Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Apie politinę arba pilietinę laisvę
Tuesday, 12 March 2013 20:03
There are no translations available.

tikejimozodis

Krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis" vyr. pastoriaus dr. Giedriaus Saulyčio mintys, skambėjusios per Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos šventines minėjimo pamaldas Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje.

Andrius Volanas knygos Apie politinę arba pilietinę laisvę dedikacijoje, kurią jis parašė Mikalojui Radvilai Rudajam 1572 metų sausio 5 dieną, teigia, jog valstybės tvirtybę suponuoja du aspektai: „Sugebėjimas teisingai ir protingai valdyti taikos metu, o per karą - nepalaužiama ir išdidžia dvasia saugoti ją [valstybę] nuo visokių priešų užpuldinėjimų." Sovietinės okupacijos metais pastarąjį testą - puoselėti gimtąją kalbą, rezistenciškai mąstyti, na ir galiausiai kovoti dėl valstybingumo atkūrimo, - mes, rodos, išlaikėme. O štai teisingai ir protingai tvarkytis, atkūrus nepriklausomybę, idant žmonės, vėlgi pasak A. Volano, „gyventų visiškoje ramybėje", mums sunkiai sekasi.

Valstybingumo atkūrimą iš tiesų galime apibūdinti šiam minėjimui pasirinktos psalmės žodžiais: „Palaimintas Viešpats, kuris neatidavė mūsų į jų dantis. Mūsų sielos ištrūko kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas sutrūko, ir mes pasprukome" (Ps 124). Tačiau nepažiūrėkime paviršutiniškai ir į paskutinę šios psalmės eilutę: „Mūsų pagalba yra Viešpaties, dangaus ir žemės Kūrėjo, vardas." Dievas yra laisvės šaltinis ir jos garantas.

Čia ne vieta ir ne laikas detalizuoti, kaip kurti teisingą ir mielą piliečiams Lietuvos Respubliką. Čia, maldos namuose, mes galime tik melsti Dievo išminties ir prašyti, kad Jis surastų jai atvirų širdžių bei protų pilietinėje visuomenėje. Visgi keletą pačios laisvės apibūdinimų, užrašytų A. Volano, norėčiau perskaityti. Nes, manau, jie labai aktualūs šiandien mums, susiduriantiems su naujais iššūkiais ir vergovės pavidalais, besimaskuojančiais laisvės kategorijomis.

Visų pirma A. Volanas apdainuoja laisvę kaip didžiausią dovaną, be kurios žmogus nebus laimingas. Pasak jo, žmogus, būdamas „[...] kilniausias iš visų būtybių ir vienintelis Dievo sutvertas pilniausiai laisvei, jos siekia net savo gyvybės kaina." Materialinių vertybių teikiamas džiaugsmas negali atstoti laisvės. „Geriau Atėnuose laižyti druską, negu valgyti gardumynus, Kraterui [Aleksandro Didžiojo karo vadui] atidavus laisvę", - atmesdamas Aleksandro pasiūlymą, yra pasakęs Diogenas. „Kad ir sotūs puošniame narve išsipenėję paukšteliai, kiekvienas jų stengiasi grįžti į savuosius miškus." Remdamasis šia garsia Ovidijaus teze, A. Volanas svarsto apie tai, kad žmones laimingus padaro ne turtai, o teisingas naudojimasis jais.

Antra, A. Volanas pabrėžia skirtumą tarp laisvės ir savivalės. Be teisingų įstatymų laisvė išsigimsta. „Juk jei yra kokia nors valstybė, kurioje galima daryti visa, kas patinka, ir visai nepaisoma įstatymų, tokia padėtis tik stiprina galingųjų įžūlumą bei geidulį viską sau glemžti. Tai, žinoma, silpniesiems ir vargšams atneša tikrą vergiją."

Iš tiesų verta prisiminti, jog išvedęs tautą iš vergystės, Mozė Izraeliui davė Dekalogą, aiškiai apibrėžiantį tai, kas dora ir kas ne. Tačiau tauta kitaip įsivaizdavo atgautą laisvę. Kaip žinia, ji nusiliejo auksinį veršį, garbino ir vadino jį tikruoju dievu. Dievas yra laisvės šaltinis ir garantas, o auksinis stabas įkūnijo žmonių savivalę bei siekį nevaržomai mėgautis kūniškais geiduliais.

Na, ir dar viena paminėtina laisvės sąlyga, pasak A. Volano, yra tai, jog įstatymai turėtų būti visiems vienodi, neatsižvelgiant į luomus, tačiau pilietinę laisvę jie užtikrins tik tuomet, jei „derinsis su įgimtu sveiko proto sprendimu." Liūdna, tačiau mūsų dienų teisės aktai neužtikrina lygių teisių visiems Lietuvos piliečiams net religiniu pagrindu. Tačiau taip pat neramina ir tendencijos legitimuoti nuodėmingą elgseną, neva siekiant lygių teisių. Įmanoma nedorybę ginti įstatymais, tačiau, anot A. Volano, tokia visuomenė arba pati save sunaikins, arba bus priešų nukariauta.

Taigi praėjus 23-ejiems metams matome, jog gyventi laisvėje ir kurti pilietinę visuomenę yra kur kas sudėtingiau, nei jos siekti. Laisvė yra Dievo dovana. Tačiau be Dievo žodžio šviesos laisvės prasmė lieka neįminta mįslė. Jei laisvę naudosime savo nuodėmingiems geismams tenkinti, ją vėl prarasime. Iš tiesų būti laisvais įmanoma tik tikint Kristumi ir mylint savo artimą. „Jūs, broliai, esate pašaukti laisvei! Tiktai tenebūna ši laisvė proga kūnui, bet meile tarnaukite vieni kitiems" (Gal 5, 13).