Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Krikščioniškų bendruomenių ugdymo konferencija „Bažnyčios pamatai XXI amžiuje“
Mardi, 19 Mars 2013 19:17
There are no translations available.

tikejimozodis

konf_klaipŠ. m. kovo 1-2 d. LCC tarptautiniame universitete (Klaipėdoje) vyko jau ketvirtoji tradicine tapusi krikščioniškų bendruomenių ugdymo konferencija. Ekumeninės šių metų konferencijos tema - „Bažnyčios pamatai XXI amžiuje". Į tokias krikščioniško LCC universiteto organizuojamas konferencijas kviečiami atvykti bei jų metu patarnauti visų Lietuvos bažnyčių ir bendruomenių atstovai. Tiesa, konferencijos pirmiausia nukreiptos į mažumą tarp Lietuvos tikinčiųjų sudarančias evangeliškas bendruomenes. Šįmet į konferenciją susibūrė 67 dvasininkai ir tarnautojai iš evangelikų liuteronų, baptistų, laisvųjų krikščionių bendruomenių, krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis", Išganymo armijos, Vynuogyno, Didesnės malonės bei Klaipėdos miestų bažnyčių. Konferencijoje tarnavo Romos katalikų bei evangelikų reformatų atstovai.

Konferencijos pranešimai

Konferencijos atidarymo proga penktadienio vakarą jos dalyvius sveikino LCC tarptautinio universiteto rektorė dr. Marlene Wall, Šventojo Rašto žodžiais primindama, kad pasaulyje gyvenantis krikščionis turi atrasti pusiausvyrą tarp dvejopo pašaukimo: būti ir žemės druska, ir pasaulio šviesa (pgl. Mt 5 sk.).

Pirmąjį konferencijos pranešimą skaitė LCC tarptautinio universiteto Teologijos katedros vedėjas ir filosofijos dėstytojas dr. Johnas Milikenas. Lektorius, remdamasis Šventuoju Raštu (1 Sam 15, 22 ir Mt 15, 1-6) kalbėjo, kad šiandien krikščionys privalo laviruoti tarp dviejų kraštutinumų: gundymo sumenkinti Dievo žodį vardan tradicijos ir gundymo ignoruoti jį, sekant naujovėmis ir tariamai stengiantis pasiekti besikeičiantį pasaulį. Kurią kultūros dalį turime skatinti, ar net inicijuoti kai kuriuos pokyčius, o kurią atmesti? Nes atsiradus naujiems reiškiniams (tokiems kaip dėmesys aplinkosaugai, ar net „Facebook" ar „iPad") bažnyčia kartkartėmis pasimeta -  priešintis jiems ar pritarti... Kita vertus, derinantis prie kultūros bažnyčiai kyla pavojus susitapatinti su pasaulio mąstymu ir tarsi figos lapeliu pridenginėti tai iš konteksto ištrauktomis Šventojo Rašto eilutėmis. Pranešėjo nuomone, ieškant atsakymų į šiuos klausimus reikalinga išmintis, kurią pasiekti padeda ir asmeninė kiekvieno tikinčiojo malda, ir krikščionys mokslininkai bei mąstytojai, kurie turėtų būti deramai įvertinti.

Antrąjį pranešimą „Lietuvos dvasinis ir kultūrinis kraštovaizdis XXI amžiuje" tą patį vakarą skaitė Lietuvos krikščionių studentų bendrijos tarybos pirmininkas, Evangelinio Biblijos instituto dėstytojas, evangelikas reformatas Holgeris Lahayne. Pradėdamas aštria, tačiau nuoširdžia kritika nuspalvintą kalbą pranešėjas priminė, kad į Lietuvą jis žvelgia iš užsieniečio reformato perspektyvos. Remdamasis Šventojo Rašto (pvz., 1 Tim 3, 15) bei krikščionių „šulų" (tokių kaip Martynas Liuteris) žodžiais jis teigė, kad bažnyčios pamatai - Dievo valią išreiškiantis Įstatymas ir Jo malonės Evangelija. Tačiau Lietuvos kultūriniam kraštovaizdžiui būdingas viešas Dievo įstatymo niekinimas - tai atspindi perkamiausios knygos, tokios kaip Rhonda Byrne „Paslaptis", iš kurios, pranešėjo nuomone, nevaržomai liejasi kvailystės, ar beveik atvirai pornografinio turinio E. L. James „Penkiasdešimt pilkų atspalvių". Šis niekinimas taip pat paslepiamas po išoriškai patraukliais kultūros ir visuomenės veikėjų panteistiniais teiginiais, kurie leidžia pasijusti prisilietus prie religijos be jokių moralinių įsipareigojimų. Šiuolaikinės „dievybės" - sėkmė, klestėjimas, patrauklumas. Tačiau Evangelijos didybė - kryžius, simbolizuojantis pažeminimą, silpnumą, kančią ir mirtį.

Apibūdindamas Lietuvos dvasinį kraštovaizdį pranešėjas apgailestavo, kad evangelikai, sudarydami vos 1 proc. mažumą, nepajėgia susivienyti vardan svarbiausio (jau pačiame konfesijos pavadinime „užkoduoto") tikslo - Evangelijos skelbimo.

Antroji konferencijos diena prasidėjo šlovinimu bei LCC Teologijos katedros dėstytojo dr. Shawn Bawulski žodžiu. Atsakydamas į klausimus: „Kas išskiria bažnyčią iš pasaulio?" arba „Ką bažnyčia gali pasiūlyti pasauliui, ko nėra niekur kitur?", teologas tvirtino, jog ne vis išmaningesnės programos, malonūs žmonės ar panašūs dalykai gali atnešti atsinaujinimą bažnyčioms. Turime žvelgti į kryžių kaip į tą vietą, kur Išganytojas numirė. Bet mirtis nėra pabaiga, ir tuščias kryžius primena pergalę. Būtent Evangelijos dvasia, bendrystė Šventojoje Dvasioje ir susitelkimas į kryžių išskiria bažnyčią, kad ji taptu ne pasaulio dalimi, o šviesa pasauliui.

Apskrito stalo diskusija


Po trumpos pertraukėlės vyko apskritojo stalo diskusija, kurią moderavo Panevėžio Tikėjimo žodžio bažnyčios pastorius Ramūnas Jukna. Prie apskritojo stalo diskutavo Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis" pastorė Anželika Krikštaponienė, Tarptautinės baptistų seminarijos Prahoje dėstytoja dr. Lina Andronovienė, evangelikų liuteronų kunigas, Klaipėdos universiteto Teologijos katedros dėstytojas Remigijus Šemeklis ir Romos katalikų atstovas, VDU Teologijos fakulteto dekanas dr. doc. Benas Ulevičius. Diskusijos dalyviai pateikė savo įžvalgas, svarstydami du esminius klausimus: „Ką bažnyčia privalo išsaugoti XXI a. ir kodėl?" ir „Ką bažnyčia turėtų pakeisti ir kodėl?".

Atsakydama į šiuos klausimus pastorė Anželika kalbėjo, kad bažnyčia privalo išsaugoti ortodoksiją, bažnyčios Tėvų tradiciją, grįstą Šventojo Rašto pažinimu, nes tai yra tikrieji pamatai, be kurių joks pastatas negali išstovėti. Tai ypatingai svarbu jaunesnėms konfesijoms, tokioms, kaip šįmet 25-ąją sukaktį mininti Tikėjimo žodžio bendrija. Kita vertus, būtina vengti dogmatizmo ir moralizmo, menkų doktrinos skirtumų sureikšminimo ir nepataikauti šiuolaikiškumui - eiti Kristaus, reformuojančio kultūrą, keliu. Bažnyčioje visada bus ką keisti, bet bus ir už ką Jėzus pagiria - tad žvilgsnis privalo būti visuomet nukreiptas į Jį.
Baptistų bažnyčios narė dr. Lina Antronovienė, remdamasi savo bendruomenės istorija sovietinėje Lietuvoje, priminė, jog būtina išsaugoti nuolat atnaujinamą Kristuje atgailos dvasią. Net stipriausia teologija neapsaugo nuo baisių klaidų, jei bažnyčia nėra linkusi savo gyvenimu atspindėti meilės Dievui ir artimui.

Kunigas Remigijus Šemeklis savo nuomonę daugiausia grindė liuteroniškąja tradicija ir liuteronų bažnyčios praktika. Anot pranešėjo, itin svarbu išlaikyti konfesinį bažnyčios veidą, o konfesinės teologijos nesuformavusios denominacijos neturėtų būti vadinamos bažnyčiomis, o tik bendruomenėmis. Tikintiesiems svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp priklausymo bažnyčiai ir asmeninio tikėjimo, o tradicinėms bažnyčioms būtina atsižvelgti į šių dienų aktualijas.

Dr. Benas Ulevičius, remdamasis buvusio popiežiaus Benedikto XVI mintimis, teigė, kad netrukus net didžiausios bažnyčios pasaulio atžvilgiu taps mažuma ir patirs persekiojimus. Tad svarbu išlaikyti tikėjimo autentiškumą ir tikrumą. Tačiau Kristus negali būti formuojamas pagal laikmečio madas.

Nors diskusijos dalyviai atstovavo gana margą konfesinį raštą, jų mintys harmoningai derėjo tarpusavyje, papildydamos vienos kitas bei kreipdamos žvilgsnį į tikėjimo Pradininką ir Atbaigėją. Galbūt ne per drąsu būtų teigti, jog tokia diskusija - vienas gerųjų ekumenizmo pavyzdžių.

Seminarai

Konferencijos metu vyko šeši skirtingi seminarai, kuriuose buvo aptariami šių dienų bendruomenėms aktualūs klausimai.

Seminaro „Naujoji apologetika - krikščionybės įsubkultūrinimas" vedėjas dr. Benas Ulevičius kalbėjo apie krikščionybės santykį su jaunimo subkultūromis: gotais, metalistais, pankais. Ryškiausias subkultūros (mini kultūros, besiskiriančios iš pagrindinės kultūros) bruožas - šokiruoti. Tačiau Jėzui nerūpi išorinės kultūros apraiškos - Jo tikslas, pasiekti subkultūrų atstovus, prabylant jiems suprantama kalba, pvz. muzika.

Seminare „Bažnyčios internetinis puslapis: nuo informatyvaus prie interaktyvaus" Klaipėdos miesto bažnyčios narys bei interneto projektų bendrovės direktorius Raimondas Nausėda kalbėjo apie interneto naujoves ir tendencijas. Atsižvelgdamas į jas bei atsakydamas į dalyvių klausimus, pranešėjas iškėlė įvairių minčių, kaip Evangelija galėtų internetu pasiekti žmones: per socialinius tinklus, mobiliesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams pritaikytas svetaines, naujienlaiškius ir pan.

Seminare „Biblijos studijos kitaip" Laisvųjų krikščionių bažnyčios tarnautoja Vita Rudzinskienė pateikė išsamią medžiagą, kaip įsteigti Biblijos studijų klases: melstis, suburti tarnautojus, suburti žmones, planuoti užsiėmimus bei visuomet ieškoti Viešpaties veido.

Po pietų vykusiuose seminaruose nagrinėtos ne mažiau svarbios temos.

Dr. Lina Antronovienė seminare „Tarnystė nesukūrusiems šeimos", remdamasi savo mokslinių darbų ir bendruomenėse atliktų tyrimų išvadomis, įdomiai ir jautriai pristatė aktualią problemą, apie kurią dažnai nutylima - vienišus, šeimos nesukūrusius ar ją praradusius krikščionis. Ji atskleidė šiems žmonėms kylančias problemas: visuomenės spaudimą, nepakankamą bendruomenės narių dėmesį, dalinį, iškreiptą, nebiblinį šeimos ir vienišumo klausimų nagrinėjimą - tai dažną kartą lemia atskirtį ir neviltį. Pranešėja priminė, kad ne į visus klausimus gauname atsakymus, tačiau ir vienišas, ir susituokęs asmuo gyvenimą atras Kristuje.

Tikėjimo žodžio tarnautojai Ričardas Pagojus ir Tadas Makčinskas kalbėjo apie tarnystę „kompiuterizuotiems paaugliams" primindami, kad neturėtume „demonizuoti" jaunosios kartos. Šimtmečius vyresnė karta nesuprato jaunesniosios, kuri įvairiausiais būdais bando suvokti savo tapatybę ir ieško nesumeluotų atsakymų. Tad kelią į jų širdį lengviau rasti kalbant jaunuolių kalba.

Seminarą dar viena aktualia tema „Tarnystė netikintiems" vedė Klaipėdos miesto bažnyčios tarnautojai.

Šviesius ir šiltus prisiminimus apie praėjusią konferenciją paliko pranešimai ir diskusijos, kuriose derėjo paprastumas Kristuje bei protu suvoktos Evangelijos jėga, šiltas bendravimas prie kavos puodelio - taip smagu sutikti savo bendruomenės narius iš kitų miestų, kitų bažnyčių tikinčiuosius (kartkartėmis pažįstamus tik iš matymo, ar net visai nepažįstamus). Tačiau man, šios žinutės autorei, vienas ryškiausių suvokimų, tarsi apjungiantis ir apibendrinantis visą renginį - tai mažumos konferencija. Apie tokią mažumą aiškiai kalba apaštalas Paulius: nedaug tarp jūsų kūno atžvilgiu išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų. Bet Dievas išsirinko, kas pasaulyje silpna, kad sugėdintų, kas galinga, kas yra niekas, Dievas išsirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažkuo, - kad joks kūnas nesigirtų prieš Dievą   kaip parašyta: „Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu". (1 Kor 1, 26-31).

Dalia Janušaitienė