Prisijungimas redaktoriams
Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.
Apie santuokos teismus ir skyrybas Bažnyčioje (II) |
Montag, den 22. April 2013 um 16:53 Uhr |
There are no translations available. Šiuo straipsniu tęsiame straipsnių ciklą apie žmogaus lytiškumą, santuoką, šeimą ir skyrybas. Dėl objektyvių priežasčių Lietuvos ev. reformatų Bažnyčioje ilgą laiką, t.y. nuo 1940 metų iki dabar, šia tema nebuvo diskutuojama ir bažnytinėje teisėje nėra padaryta jokių korektyvų, nors Bažnyčią supančio pasaulio tvarka ne kartą kito. Reikia turėti galvoje ir tai, jog turime kelias skyrybų bylas, kurios kol kas yra sustabdytos. Todėl 2013 metais eiliniame Sinode reikės priimti mūsų Bažnyčios teologiją atitinkančius ir šiems laikams aktualius sprendimus. Tokie straipsniai supažindina su šia tema, užduoda nelengvus klausimus, į kuriuos mes, su Dievo pagalba, turėsime atsakyti.
Jau šio straipsnio pavadinimas dvelkia nejaukumu, o dabartinių laikų krikščionijoje be perstojo ir ne visada atsakingai kalbant apie Dievo meilę, bažnytiniai teismai asocijuojasi su kažkuo grėsmingu bei labai nešiuolaikišku, tarsi Inkvizicija. Tačiau Dievas ne tik mus myli ir mums atleidžia, Jis iš mūsų reikalauja teisingumo. Todėl nereikia įsivaizduoti, jog Bažnyčioje neturėtų būti teismų ar įteisinama skyrybų.
Pranašų knygose atsispindi Dievo Žodis - Dievas nekenčia skyrybų, bet įkvepia Mozę paskelbti įstatymą, kuris „civilizuoja" skyrybas toje visuomenėje ir kultūroje. Dievo įstatymas nedviprasmiškai pasisako prieš skyrybas, tačiau tarsi išlyga, dėl nuodėmingumo ir dvasinio nepajėgumo, kuriame paskendęs žmogus, yra paskirtos tam tikros taisyklės, kaip žmogui teisingiau orientuotis tame savo nepajėgume. Jie tarė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti". Tuomet Jėzus pasakė: „Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą. (Mk 10,4-5)
Antrajame šveicariškajame išpažinime (1566), kuriame išdėstyti Lietuvos evangelikų reformatų tikėjimo pagrindai, XXIX paragrafe „Apie celibatą, santuoką ir namų tvarkymą" išsamiai aprašoma šių dalykų esmė, o 2-ame skyriuje aprašoma ir šiais laikais retai bažnyčiose praktikuojama rūpinimosi santuokomis institucija - [SANTUOKOS TEISMAS]. Apie jį rašoma: Romos katalikai, suvokdami santuoką kaip sakramentą, abejoja tokių „teismų" teisėmis ir panašius dalykus vadina „santuokinės poros patalo tikrinimu". Skiriasi ir „šventų teisėjų" suvokimas. Lietuvos evangelikai gyvena katalikiškoje aplinkoje, kurioje šventieji suvokiami kaip stebuklus darantys mirę ir kanonizuoti didūs krikščionių pagalbininkai bei užtarėjai. Mes gi vieninteliu užtarėju laikome gyvą mūsų Viešpatį Kristų, o Heidelbergo katekizmas (1563) apie Apaštališkąjį išpažinimą ir jame minimą „šventųjų bendravimą" aiškina taip: 55. Kaip turime suprasti „šventųjų bendravimą"? Šiais laikais „santuokos teismo" ir „švento teisėjo" sąvokos mums atrodo kiek neįprastai, bet esmė aiški - Bažnyčia nėra abejinga ir negali būti abejinga savo narių santuokos bei šeimos bėdoms. Kita vertus, pagalvokime, ar išsaugota santuoka ir šeima nėra tikras stebuklas? Pagalvojus apie ardomos šeimos skausmą ir realius pavojus jos nariams, argi Dievo ir „šventų teisėjų" pastangomis apsaugota santuoka nėra šventųjų padarytas stebuklas? Mūsų Bažnyčios narys EBI dėstytojas Holger‘is Lahayne apie Antrajame šveicariškajame išpažinime minimus santuokos teismus pastebi: Tokiu būdu, santuokos teismų paskirtis yra rūpintis santuokomis, išsaugoti santuokas. Dabartiniais laikais mūsų Bažnyčia neturi specifinės, besirūpinančios santuokomis ir šeimomis tarnystės. Tačiau, pagal mūsų tvarką, kiekviena pora ir šeima galėtų dėl porystėje ir šeimoje patiriamų problemų kreiptis į parapiją aptarnaujantį dvasininką ar superintendentą. Su santuokų reikalais kunigai susiduria daugiausiai dviem atvejais - sudarant jas ir retkarčiais išskiriant. Skyrybų bylos dažniausiai keliamos tuomet, kai vienas iš sutuoktinių nori, kad bažnytinis teismas pripažintų jo nekaltumą. Tik tuo atveju yra įmanoma antroji bažnytinė santuoka. Tyrimo eigoje turi būti apklausiami sutuoktiniai, liudininkai ir daromos tinkamos išvados. Kadangi krikščioniškose bendruomenėse vis dėlto kartais iškyla santuokos bėdų ir tenka kalbėti net apie skyrybų galimybę, rekomenduoju paskaityti greitai www.ref.lt pasirodysiantį reformato teologo Kevin DeYoung straipsnį „Skyrybos ir pakartotinos vedybos". Lietuvos ev. reformatų generalinis superintendentas
kun.Tomas Šernas |