Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Estijos valstybinis apdovanojimas - Generaliniam superintendentui kun.Tomui Šernui
Samstag, den 25. Mai 2013 um 10:03 Uhr
There are no translations available.


t.sernas apdv estijos_dEstijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Toomas Kukkas įteikė šios šalies valstybinius apdovanojimus Estijai nusipelniusiems Lietuvos piliečiams. Vienas iš apdovanojimą pelniusiųjų -  Generalinis superintendentas kun.Tomas Šernas.

Ką Jums reiškia šis apdovanojimas?

Estijos valstybiniai apdovanojimai yra skiriami už nuopelnus jų šaliai. Nors aš su Estija mažai kuo susijęs, tačiau man padarė įspūdį blaivus ir praktiškas estų požiūris į apdovanojimų teikimą kitos šalies piliečiams. Apdovanoti Lietuvos piliečiai atstovavo įvairioms politinėms pažiūroms: nuo ultrakairiųjų iki konservatyviųjų dešiniųjų. Antrasis praktiško požiūrio aspektas - nuopelnai Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimui suvokiami ir kaip nuopelnai Estijai. Be abejo, mažos šalys yra netoli viena kitos, kartu veržėsi iš sovietų kalėjimo. Vienos šalies politiniai pasiekimai buvo tiesiogiai naudingi ir kitai šaliai. Pagalvoju, kad norėtųsi daugiau tokio praktiško požiūrio, vertinant bendrą „naudą" ir tarp Lietuvos krikščionių.

Džiaugiuosi man suteikta garbe, malonu ir dėl paties požiūrio, kad neramiais 1991 metais būsiu šiek netiesiogiai prisidėjęs ir prie Estijos laisvės.

Ar kada nors lankėtės Estijoje? Jei taip, kas Jums paliko didžiausią įspūdį?

1981  metais esu buvęs Taline, kuriame man patiko beveik viskas: senamiestis, tramvajai, muziejai, jūros artumas...

O šios svečios šalies kultūra?

Kultūriškai ir politiškai estai yra pralenkę mus, dešimtmečiais atsilikusius. Manau, kad pagrindinių to Lietuvos atsilikimo šaknų reikia ieškoti beprasmiškame 1863-jų metų sukilime, kuris mūsų valstybėje kažkodėl garbinamas... Juk po jo caro valdžia griebėsi įvairių represijų: uždraudė lietuvišką raštą, spaudą, knygas, uždarytos gimnazijos. Ir taip ištisus 42 metus, t.y. iki 1905-ųjų...

Estija man imponuoja dar ir todėl, kad yra labiau už Lietuvą ekonomiškai išsivysčiusi, turi dvigubai daugiau miškų, turi ir meškų, ilgą jūros pakrantę bei salas, kad estai drąsiai imasi naujovių, kad jau atnaujino daugiau kaip 60 procentų senų sovietinių daugiabučių. Atrodo, kad įvertinant Estijos gamtosaugą, mažą korupcijos ir aukštesnį ekonomikos bei gyvenimo kokybės lygį, būti estu yra geriau negu būti lietuviu.

Oficialus Estijos ambasados puslapis skelbia, jog Estija yra viena iš mažiausiai religingų valstybių pasaulyje. Daugiausiai Estijoje išpažįstančių evangelikų-liuteronų tikėjimą. Liuteronų bažnyčia Estijos istorijoje vaidino labai svarbų vaidmenį nuo Reformacijos judėjimo pradžios 16 amžiuje.

Estijos valstybės mažo religingumo viešinimas yra sekuliarus skelbimas, kuriuo, turbūt, norima pranešti žinią apie modernišką ir veržlų valstybės pobūdį. Man atrodo, kad savo esme šis pranešimas yra labai panašus į lietuvių gana dažnai ir plačiai kartojamą teiginį, kad Lietuva buvo paskutinė pagoniška Europos šalis. Juk čia kalbama ne apie religiją, bet apie šalies drąsą ir tautos užsispyrimą. Tokiu būdu bandoma pasauliui pateikti kai kuriuos šalies įvaizdžio aspektus.

Religingumas yra sudėtingas ir įvairiai suvokiamas fenomenas. Negalėčiau spręsti apie Estijos religingumo būklę, bet jis turbūt panašus į Švedijos situaciją, kurioje tautinė liuteronų bažnyčia ilgą laiką turėjo vienos iš daugelio biurokratinių institucijų vaidmenį. Tautinėje valstybėje tautinė bažnyčia papuola į tautinių ir valstybinių darbų barus, tačiau, pasikeitus sąlygoms ir laikmečiui, bažnyčios institucijos vaidmuo tuose darbuose tampa neaktualus, jis lieka pagarbia istorine praeitimi. Mums, reformatams, verta prisiminti, jog praeityje Tartu universitete gana liberalios teologijos mokėsi ne vienas Lietuvos reformatas, vėliau tapęs kunigu.

Vertinant Estiją šiais aspektais iš dalies galima suprasti estų ir švedų santykį su religingumu bei jo procentu. Tačiau būtų per daug drąsu tvirtinti, kad religingumo situacija Estijoje ateityje nepakis į vieną ar kitą pusę. Štai Švedijoje  didžiausios konfesinės bažnyčios autoritetas nelabai didelis ir, atrodo, nuolatos mažėjantis. Nacionalinė bažnyčia laimina ir homoseksualų porystes, bet pasaulis vis dažniau girdi bei mato visai kitokių nuomonių, bent jau iš musulmonų kvartalų. Taigi, religingumas ir jo suvokimas yra nuolatos kintantis parametras. Lietuvoje taip pat.

Dėkoju už pokalbį.

DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Viktorija Liauškaitė