Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Prisiminus vasaros stovyklą ,,Nenugalimieji“
Mittwoch, den 28. August 2013 um 07:34 Uhr
There are no translations available.

n_r_2013Kaip visi pamename, šių metų liepos 20-oji prasidėjo kaip pilnas audrų, kliūčių ir pakilimų nuotykis mūsų visų pamėgtame ir mielame Nemunėlio Radviliškyje, stovykloje, kurios tema - ,,Nenugalimieji". Jos kapitonas ir vadas - stovyklų senbuvis Justas Vaitiekūnas, jam padėjo ir palaikė surinkta stipri ir vieninga komanda. Visą savaitę pasitelkdami Biblijos eilutes aiškinomės Dievo Žodį ir Jį perteikėme šokiu, piešiniais, mini spektakliais ir giesmėmis. Atidarymo ir uždarymo pamaldas laikė stovykloje gerai pažįstamas, ne kartą jose buvęs kun. Raimondas, tik gaila, kad jis ilgai stovykloje negalėjo būti, tad dvasinio vadovo pareigas perėmė kunigas iš Vokietijos Didi (Dieter Gartman), kuris visą savaitę graudino bei glostė mūsų širdis savo paprastais, gyvenimiškais, bet įsimintinais pamokslais.

Žinoma, netrūko ir įvairiausių renginių, kuriuose kiekvienas vaikas turėjo galimybę pasireikšti ir pasirodyti. Tik atvažiavus vaikams, pirmiausia visi susipažino būriuose ir pradėjo tartis, koks galėtų būti kiekvienos grupės pavadinimas. O sekmadienį jau buvo suteikta galimybė viską, kas sugalvota parodyti per būrių prisistatymų šou, kurį vedė į vadovų komandą kuo puikiausiai įsilieję naujokai, kviesdami būrius lyg per šmaikštų ir pilną jaunų veidų sveikinimų koncertą. O stovykliada, kuriai vadovavo mūsų policininkė Jolanta, išjudino bet kokį tinginiuką pažaisti ir pasportuoti kartu su visais stovyklos dalyviais ir net vadovais.

Štai antradienį, kiekvienas būrys ruošėsi Kanų kostiumų apdovanojimams, kuriems turėjo persirengti įvairiausių pasakų personažais. Renginį užbaigė vadovus sugraudinusi, ir kiekvieną vaiką sužavėjusi vedėjų daina, kurią vėliau jie kartojo dar ne kartą.

Trečiadienis - tėvelių diena - ją pasitikome gan neiprastai: kadangi neturėjome galimybės surengti vadovų prieš tėvelius krepšinio varžybų, visi draugiškai stebejome filmuotą medžiagą apie burių prisistatymus.. . Kiek vėliau ,,Kazokų ir plėšikų" žaidimas ir ketvirtadienį lobio paieška, kuriai visą savaitę ruošėsi Laurynas ir Gintaras- kaip visada buvo pilni linksmybių, bėgiojimų ir gaudymų, bridimų per upę ir vėlyvų grįžimų namo, tačiau, aišku, geros nuotaikos pasisėmimu ir įspūdžių dar visai vasarai. O lobis- rėmelis su kiekvieno būrio nuotrauka, į kurį pažiūrėjus dar ilgai pajusim nostalgiją ir visa galybė saldainių, kurie pralinksmino kiekvieną vaiką ir vadovą!

Paskutinė diena stovykloje prabėgo, kiekvienam tikrai greit, nes buvo tiek daug darbų, užsiėmimų, kuriuos reikėjo įvykdyt: vyriausi būriai plaukė baidarėmis, vyko talentų šou, o kur dar meilės ir draugystės laiškų rašymas! Po užimtos dienos visi su ašarom akyse susėdome prie laužo ir, skambant gitarai bei nuostabiom giesmėm, pasitikome naktį. Vyriausiems - tai paskutinė naktis stovykloje kaip stovyklautojams, kitiems - paskutinė drauge praleistos savaitės naktis, o vadovams - tai ne tik paskutinė naktis pabūt su savo būriu, bet ir apmastyt viską, kas patirta, suklysta ar išmokta.

Stovykla pralėkė žaibo greičiu, o kiekvieno vaiko ar vadovo ašaros, parodo, kad visiems skaudu palikti visą savaitę kurtą artumą, draugiškumą, jaukumą ir grįžti į kasdienybę. Kaip ir kiekvienais metais, kad nebūtų taip liūdna išsiskirti, daliname laikraštuką, kurį sumaketavo žurnalistikos būrelio vadovai, pilną vaikų pamastymų, norų ir minčių. O šią ištrauką paskaitę, tie kas buvo, galės dar kart prisimint šauniai kartu praleistą laiką, o tie, kas nebuvo, sužinos, ką veikėme ir patyrėme per visą savaitę Nemunėlio Radviliškyje:

„Pirmos dvi dienos man labai patiko, buvo linksma. Mano grupės mergaitės ir vadovai iš pirmo karto pasirodė labai faini. Dabar jau žinau, kad jie tokie ir yra. Visi vadovai labai geri, būtent tokie, kokių ir tikėjausi. Mėtą irgi tas liečia. Visi užsiėmimai patiko, labai laukiu kas dar nutiks?", - Santa, Emilijos ir Tado būrys.

„Šiemet man ši stovykla yra antra. Labai gaila, kad nėra saulės, bet ačiū Dievui, yra geros draugės, su kuriomis labai linksma ir nenuobodu. Norėčiau, kad kitais metais būtų tokios pat lovos ir Mėta. Dar norėčiau, kad leistų išsimiegot..." - Barbora, Emilijos ir Tado būrys.

„Man labiausiai patiko vadovai Emilija ir Tadas. Taip pat spyruoklinės lovos. Nors aš čia esu pirmus metus ir praėjo dar tik dvi dienos, man jau čia labai patinka. Tikriausiai, kaip ir visiems kitiems, kurie čia yra pirmą kartą", - Silvija, Emilijos ir Tado būrys.
„Šioje stovykloje esu pirmus metus ir tikiuosi, kad man čia labai patiks. Norėčiau susirasti daug naujų draugų, nes man čia labai patinka", - Kornelija, Emilijos ir Tado būrys.

„Man stovykloje labai patiko pirma naktis. Mes visos kalbėjomės ir žaidėm. Miegoti nėjome iki 1h nakties. Kitais metais vėl važiuosiu į stovyklą. Tikiuosi, kad mano vadovai bus Živilė ir Tadas. Man labiausiai patiko Emilija, nes ji yra labai graži, linksma ir draugiška. Deja, šiais metais daug lietaus ir mažai saulės...", - Greta, Emilijos ir Tado būrys.

„Šioj stovykloj esu pirmą kartą, tad man labai baisu. Susipažinau su mūsų būrio nariais, buvo labai smagu. Laikas ėjo labai lėtai, o pirmąją naktį buvo labai sunku užmigti. Į stovyklą važiavau labai ilgai. Vos nepavėlavau į pamaldas. Čia labai smagu. Įdomūs žaidimai, smagi rytinė mankšta. Čia dar labai skaniai duoda valgyti. Tiek daug užsiėmimų, kad nėra nuobodu. Man čia tikrai labai smagu",- Ieva, Emilijos ir Tado būrys.

Ne vieną kartą teko išgirsti, kad pirmais metais stovyklos tema - ,,Nenugalimieji", taip atitiko patį stovyklos gyvenimą - mes susidūrėme su nemažai sunkumų, išbandymų, bet tuo pačiu ir pamatėme kokie galime būti stiprūs, vieningi, ir kad kiekviena kliūtis gali būti įveikta, jei tik labai tikėsime ir stengsimės.

Tai buvo savaitė pilna tikėjimo, draugysčių, Biblijos, Bažnyčios, meilės, giesmių, šokių, kūrybos, juoko,nuostabių ir išskirtinių žmonių, audrų ir išbandymų. Savaitė, kuri kiekvienam išliks dar ilgai ilgai atminty ir kurios vėl su nekantrumu lauksime visus metus.

Iki kitos vasaros, mieli DRAUGAI!

Simona Česnakaitė