Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Brastos Biblijos minėjimas Vilniuje
Vendredi, 01 Novembre 2013 08:46
There are no translations available.

Viktorija Liauškaitė

brasta vrublebskiu1_mLietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta  paroda, skirta Brastos Biblijos išleidimo 450-osioms metinėms. Renginyje dalyvavo kultūros istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė, kalbininkė dr. Gina Kavaliūnaitė Holvoet, menotyrininkė dr. Jolita Liškevičienė, svečiai iš Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Centrinės mokslinės Jakubo Kolaso bibliotekos, gausus miestelėnų būrys. Parodos kuratorė - Daiva Narbutienė. Renginio partnerė - Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija.

Renginys, skirtas leidiniui, paveikusiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir viso regiono įvairiakalbės raštijos raidą, pradėtas Reformacijos himnu "Tvirčiausia apsaugos pilis", kurį sugiedojo Austėja Nakienė ir Janina Pamarnackienė.

brasta vrublevskiu3_mKultūros istorikė habil. dr. I.Lukšaitė, kalbėdama apie Brastos Bibliją, sakė, kad „ši knyga yra daugiausiai procesų pradžių žymintis leidinys. Radvila Juodasis sugebėjo sutelkti specialistus, kurie išvertė Bibliją į lenkų kalbą ir išleido šį poligrafijos šedevrą. Vargu, ar šiandien kas galėtų mesti tokias dideles išlaidas kokiai nors knygai. O XVI a. taip galėjo būti. Specialistams Radvila Juodasis sudarė tinkamas salygas darbui, tad jie galėjo per įmanomai trumpiausią laiką kokybiškai atlikti savo darbą - išversti Brastos Bibliją".

Mokslininkė taip pat pabrėžė, kad tuomet naujai atsirandanti ev. reformatų bendruomenė buvo telkiama per spausdintą Dievo žodį - Bibliją. „Tai buvo nauja Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ši knyga pradėjo Biblistinį judėjimą - Brastos spaustuvėje po Biblijos buvo išleista eilė kitų teologinių leidinių. Žmonėms reikėjo spausdinto Dievo žodžio. Vien per XVI a.  šioje spaustuvėje buvo išleisti penki Biblijos vertimai į įvairias kalbas.

Profesorė reformatų santykį su šiuo leidiniu nusakė savo pačios matytu vaizdu: "Pasvalio rajone, Švobiškyje, yra maža, kukli, medinė ev. reformatų bažnyčia. Pro šios šventovės langus sklindantys saulės spinduliai susipina su  ant Dievo stalo padėtos Brastos Biblijos puslapiais... Ir tai neįmanoma nusakyti žodžiais. Tai reikia pajausti... Tas gilus jausmas spausdintam  Dievo žodžiui nepranyko amžių tyruose, jo nesunaikino karai, marai, badas. Tai išliko ir lieka žmonių širdyse...".

Kalbininkė dr. G.Kavaliūnaitė Holvoet apžvelgė Brastos Biblijos pagrindinius vertimo aspektus. Taip pat minėjo su kokiais iššūkiais susidūrė vertėjai, norėdami Dievo Žodį padaryti kuo artimesnį, suprantamesnį kiekvienam. Dr. G.Kavaliūnaitė Holvoet pateikė įvairių to laikmečio Biblijų vertimo pavyzdžių.

biblijos_brasta_dMenotyrininkė dr. J.Liškevičienė susirinkusius supažindino su Brastos Biblijos antraštinio lapo menine verte ir pacitavo žymaus dailės istoriko Pauliaus Galaunės žodžius:  "Tai lyg pirmą kartą Lietuvos knygos meno srityje visu savo gražumu sužibo Radvilų - Lietuvos Brastos Biblija. Jos titulinis lapas yra vienas žaviausių Renesansinių spaudinių. Jos kompozicijų sudėtingumas, formų traktavimas  atsispindi Brastos Biblijos antraštiniame lape".

Parodoje dalyvavę svečiai iš Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Centrinės mokslinės Jakubo Kolaso kartu su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos  atstovais pademonstravo bendrą projektą - kompaktinę plokštelę "Brastos Biblija:  450 - osioms išleidimo metinėms" (rusų k.).

brasta vrublevskiu2_mParodos kuratorė knygotyrininkė dr. D.Narbutienė renginio dalyvius supažindino su paroda, jos svarba ir reikšme šiandienos žmogui: „Ši Biblija, išėjusi 1563 metais Mikalojaus Radvilos Juodojo dar prieš 10 metų įsteigtoje spaustuvėje Brastoje. Ji ypatinga tuo, kad yra laikoma 16 a. poligrafijos šedevru. Tai liudija renesansinis antraštinis puslapis, kurio esmė - pažinimo medis. Iš vienos pusės Senojo Testamento bibliniai siužetai, iš kitos - Naujojo Testamento. Pati Biblija Radvilos Juodojo buvo dedikuota Žygimantui Augustui. Biblijos pradžioje yra įdėta dedikacija su įžangos inicialu, Žygimanto Augusto monograma". Pasak jos, knyga dedikuota Žygimantui Augustui, kadangi be jo būtų vargiai išėjusi.

Prieš 450 metų kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo Lietuvos Brastoje įsteigtoje kalvinistų spaustuvėje buvo išleistas Biblijos vertimas lenkų kalba. Tai pirmoji lenkiška evangelikų Biblija ir pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikšystės Šventojo Rašto laida šnekamąja kalba. Ši knyga dar Radvilų Biblija. Išėjusi, kaip manoma, 500 egzempliorių tiražu, Biblija plito ne tik tarp evangelikų - ji buvo žinoma ir stačiatikių aplinkoje.

Šiandien yra išlikę daug jos egzempliorių, tačiau nedaugelis iš jų yra geros būklės. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi penki egzemplioriai, iš jų tik vienas yra beveik tobulas - trūksta vieno lapo pratarmėje ir vieno pabaigoje. Šis egzempliorius Bibliotekai atiteko 1941 m. perėmus Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos archyvą ir knygų rinkinius.

Parodoje, kuri veiks iki lapkričio vidurio, taip pat eksponuojami iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų iškelti rankraštiniai ir spausdintiniai dokumentai, liudijantys Brastos Biblijos pasirodymo aplinkybes, taip pat Šventasis Raštas kitomis kalbomis.

Parengta naudojant www.lrt.lt pranešimą

Aurelijos Arlauskienės, Gedimino Zemlicko nuotraukos