Joomla! - Prie Šventojo Rašto susibūrę
Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Prie Šventojo Rašto susibūrę
Freitag, den 31. Januar 2014 um 16:48 Uhr
There are no translations available.

kaled_vaid_bendr_m,,Tuomet Karalius tars stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte, buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane'. Tada teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme? Kada gi matėme Tave keliaujantį ir priėmėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?' Ir atsakys jiems Karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte'.

Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams! Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, buvau keleivis, ir manęs nepriėmėte, nuogas, ir manęs neaprengėte, ligonis ir kalinys, ir manęs neaplankėte'. Tada jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir Tau nepatarnavome?' Tada Jis atsakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam šitų mažiausiųjų, man nepadarėte' (Mt 25, 34- 45)."

2013 m. gruodžio mėn. 22 dieną Vilniaus evangelikų reformatų parapijos namuose įvyko kalėdinio spektaklio ,,Kalėdų belaukiant" premjera. Įkvėptas Evangelijos eilučių (Mt 25, 34- 40) pjesę parašė bei režisavo parapijos narys Aleksandr Špilevoj. Vaidino parapijos jaunimas. Ir dar toks jaunas, kad jaunuoliai dar tik bus, ir jau tokie ,,jauni", kad jaunystė - tik prisiminimuos bei širdy.

kaled_vaid_1_mPilnut pilnutėlė parapijos namų salė Pylimo gatvėje pamaldoms pasibaigus. Mažyliai ant Mamyčių rankų krykštauja, didesni laksto, apžiūrinėja kalėdinę eglutę. Šurmulys. Rimsta tas šurmulys, nes improvizuotoje scenoje sužibus, o ,,žiūrovų salėje" - užgesus šviesom, du bendradarbiai (Džiuljeta ir Vidmantas), apsikarstę pirkinių maišeliais, imasi aiškintis, kiek ko, negailėdami pinigų savo sūnaitėliui ar vaikaičiams yra pripirkę: kompiuterių, knygų, megztinukų, voražmogio kostiumą. Net nepastebi mažo berniuko Nojaus (jį vaidina Nojus Stankevičius), kuriam šalta ir kuris neturi kur Kalėdų vakarą galvos priglausti... O kai berniukas gailiai paklausia, kur čia nakvynės namai, tai jam dalykiškai išaiškinama, kad dabar vietų laisvų ten nebūsią. Kai iškritusį pirkinių krepšelį Nojus tenori paduot, tada tik savo vaikaičiams geram seneliui kažkas galvoj susijaukia, pamanęs, kad jį nori apvogt, pagrasina policiją iškviesiantis, neatsilieka ir jautri savajam vaikiukui mamytė; liepia dumt kuo toliau gailiom akim čia nežiūrėjus...Tokia beviltiška padėtis mažo, sutrikusio alkano, šąlančio ir iš visur vejamo vaikiuko. Neturi jam laiko praeivius kone lėkdama parbloškianti, savųjų pirštinių nesauganti, telefonu be perstogės pliurpianti sau labai reikšminga prekeivė verslininkė (vaidina Gertrūda Šernaitė). Kita mergina, skubanti pas draugą (vaidina Vita Ickienė) paragina Nojų Kalėdas švęsti, o padėsianti jam vėliau, savo numerį duosianti, kai prisiskambins, gal padės. Net tarsi negirdi, jog Nojus telefono neturįs, tik pas draugą skubanti, ir viskas. Labdaros fondo vadovas, padedantis našlaičiams (vaidina Vaidotas Ickys), deja, niekuo nesugeba padėt stirstančiam į ragą Nojui, dargi įtarus tampa (,,ar tu ko nepridirbęs!?"). Kaip benamio kačiuko gal ir tikrai pasigaili praeivė mergaitė, savo sąžinei nuraminti į iš nevilties nublokštą kepurę Nojui priberianti centų, kuriuos čia pat, kartu su pinigėliais grubiai ir žiauriai nugvelbia beširdis didmiesčio grindinio šlifuotojas, greičiausia, būsimas Lukiškių kontingento veikėjas (akt. Aleksandr Špilevoj). Tik maža mergaitė Morta (vaidina Morta Gluskinaitė) ima Nojų už rankos, pažada naują kepurę bei veda pas savo Močiutę (p. Danguolės Juršienės - Močiutės blynai buvo tikri, ir karštus juos (laikė termose) po spektaklio suvalgėm!), kuri vaišina garuojančiais blynais ir karšta arbata, jaukiai susodinusi prie balta staltiese užkloto stalo. Nojus prisimena, kad laišką benešąs, ir Močiutės lūpomis iš girstame pradžią Mato evangelijos 25-ojo skirsnio(34-40 eilutės), o vėliau Močiutės balsas prityla, tačiau tas pat Evangelijos eilutes, iš žiūrovų salės pakilęs, tęsia kun. Raimondas. Grįžtam visi vaidinę ir sugiedam trumpą padėką mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui pritariant pianinui (skambino Rasa Šernienė ), o po antrojo spektaklio, po Trijų Išminčių vaidintą, - gitarai (skambino Aleksandr Špilevoj). Aidi plojimamai, lenkiamės, ir stoja tyla. Mamytės salėje patyliukais šluostosi nejučia ištryškusią ašarėlę... Tik akmeninė širdis gal atlaikytų pagalvojus: o jei mano vaikas taip po gatvę kaip šunelis? Taigi, trumpa ir spengi tyla parapijos namų svetainėje, scena patapusioje.

kaled_vaid_2_mTylim, kad apmąstytumėm, kada mes krikščionys esam... Tik tada, kai tai patogu, ir iš savęs nieko daug nereikia pareikalauti? Ar ir tada, kai turim atsisakyt patogumo ir padėt kitam. O mūsų tikėjimo bei išganymo pagrindas, rašytasis Dievo Žodis aiškiai sako, kad tikėjimas be tikėjimą įrodančių, parodančių bei skleidžiančių darbų yra miręs: ,,Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Ar gali jį išgelbėti toks tikėjimas? Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite", o neduotų, ko reikia jų kūnui, - kokia iš to nauda? Taip ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs. Bet kažkas pasakys: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus". Parodyk man savo tikėjimą be darbų, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą.. Kaip kūnas be dvasios yra miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas. (Jokūbo 2, 14 - 18; 26)"

Matydamas pajėgas, kas vaidins (į tai atsižvelgdamas rašė pjesę), per kelias trumpas repeticijas spektaklio režisieriui Aleksandrui pavyko sceninės patirties neturinčius (ar beveik neturinčius) žmones sutelkti ansambliškam vyksmui trumpais patarimais (nesimokyti teksto atmintinai balsu), studijinių žaidimų nuotrupomis (pakartoti balsu, plojimais, ką greta esantis vaidintojas ištarė), įžvalgumu, koks žmogus pats savaime yra, taupiu mizanscenavimu, kad būtų matomi ir girdimi personažai ir atsiskleistų dramatinis konfliktas tarp žmoguje tūnančio egoizmo bei krikščioniško altruizmo pradų; režisūriniu taikliu sprendimu: jau minėtu teksto iš vaidintojos perėmimu-,,permetimu" į žiūrovus... Justi, kad jaunam žmogui yra aiškus pagrindinis principas: tik Šv. Rašto pagrindu įmanu suburti krikščionišką bendriją.

Manau, kad tai tikrai puikiai pavykęs darbas, o galbūt, - net Reformatų jaunimo teatrinės studijos pradžia.

Vidmantas Petras Kuprevičius

Aurelijos Arlauskienės nuotraukos