Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Iš reformatų jaunimo draugijos „Radvila" istorijos
Dienstag, den 18. November 2008 um 17:05 Uhr
There are no translations available.

Iš reformatų jaunimo draugijos „Radvila" istorijos

Pirmasis Lietuvos reformatų jaunimo draugijos „Radvila" skyrius įsisteigė 1931 metais gruodžio 20d. Biržuose. Steigiamajame susirinkime įsirašė 38 nariai ir Draugija ėmė sparčiai augti, plėsti savo veiklą: įsteigė kuklią skaityklą, knygynėlį, chorą, rinko aukas pavargėliams, vasarą organizavo ekskursijas, rengė prieš alkoholio vartojimą nukreiptas parodas, Lietuvos nepriklausomybės, Motinos dienos ir Spalio 9-osios minėjimus, įsigijo ir platino Vilniaus pasus, sutvarkė aplinką prie poeto St. Dagilio paminklo.

Po metų narių skaičius pasiekė beveik šimtą. Radvilėnai kreipėsi į visų parapijų klebonus, prašydami padėti organizuoti atokesnių parapijų jaunimą. 1932 metų gale įsisteigė „Radvilos" skyrius Geidžiūnuose. Netrukus buvo įsteigti skyriai Papilyje, Iškonyse, Mažutiškyje, Nem. Radviliškyje, Salamiestyje. 1933 metais per Sinodą buvo suruošta pirmoji Giesmių šventė, kurioje dalyvavo Biržų, Kelmės, Papilio, Nem. Radviliškio „Radvilos" draugijos ir Biržų ev.liuteronų parapijos chorai su 200 choristų. Buvo paruošti „Radvilos" draugijos vidaus statutas ir draugijos ženklelis.
Pirmasis visuotinis „Radvilos" skyrių atstovų suvažiavimas įvyko 1934 m. sausio 21d. Biržuose. Jame buvo išrinkta pirmoji centro valdyba, kurios pirmininku tapo kun. Aleksandras Balčiauskas, draugijos garbės nariu - dr. Jokūbas Mikelėnas, Lietuvos ev. reformatų Kolegijos prezidentas. Valdybos rūpesčiu prie laikraščio „Sėjėjas" buvo pradėtas leisti dviejų puslapių skyrelis jaunimui „Jaunimo Skyrius" - redaktoriai Petras Juodgudis ir kunigai Aleksandras Balčiauskas, Fridrikas Barnelis. Valdybai taip pat teko iš Vidaus reikalų ministerijos parūpinti metinius leidimus susirinkimams šaukti. Draugija pradėjo bendradarbiauti su Klaipėdos ev. jaunimo draugija „Jaunųjų Sandora". Buvo įsteigti „Radvilos" skyriai Gerultiškyje, Juodžioniuose, Kadaruose, Skrebiškyje, Šlepščiuose.
1935 metais buvo įsteigti dar 4 nauji skyriai: Beržynės, Klausučių, Legailių, Nemunėlio. Draugija birželio 24 d. suruošė Biržuose pirmąją ev. reformatų jaunimo šventę. Joje dalyvavo Kelmės skyriaus 30 narių su savo choru, Klaipėdos „Jaunųjų Sandoros" triūbininkai ir choras. Šventės eisenoje žygiavo virš 300 „Radvilos" draugijos narių su savo vėliava, kainavusia net 275 Lt.
1936 m., išėjus naujam draugijų įstatymui, teko pakeisti ir papildyti „Radvilos" draugijos įstatus, tam buvo sušauktas nepaprastasis skyrių atstovų ir valdybos suvažiavimas Biržuose. Pagal naują įstatymą iš Draugijos turėjo išstoti per 100 narių, neturinčių 18 metų, nors ir konfirmuotų, tad esančių pilnateisiais Bažnyčios nariais. Teko rūpintis naujų kandidatų organizavimu, kad nesugriūtų kai kurie neskaitlingi skyriai.
Tais metais radvilėnai surengė savo skyrių chorvedžiams kurselius, o liepos 5 d. suruošė jaunimo šventę Nem. Radviliškyje, ragino skyrius būti iniciatoriais tvarkant kapines, skelbiant medelių sodinimo dienas, paruošė skaitytinų knygų sąrašą. Buvo įsteigtas „Radvilos" draugijos skyrius Švobiškyje.
1937 m. įsteigti du nauji Draugijos skyriai Svydžiuose ir Vinkšniniuose. Buvo sukviestas specialus „Sėjėjo" redaktoriaus ir leidėjų posėdis spaudos tobulinimo klausimu ir išrūpinta net 8 puslapiai jaunimui, pats skyrelis pervadintas į „Jaunųjų Pasaulį". Radvilėnai platino knygelę apie reformatorius Husą ir Viklifą, surengė Papilio jaunimo ir giesmių šventę, kurioje dalyvavo per 500 „Radvilos" narių bei ekskursantų grupė su savo choru ir orkestru iš Klaipėdos, paruošė ir išsiuntinėjo skyriams Motinos dienos ir Reformacijos minėjimui pritaikytas paskaitas. Tais metais buvo užmegzti ryšiai su Pasauline jaunųjų krikščionių sąjunga, kurios centras buvo Ženevoje, Šveicarija.
1938 m. buvo surengta jaunimo šventė Klausučiuose, kurioje dalyvavo apie 1.5 tūkst. žmonių. Prie „Sėjėjo" buvo įvestas naujas skyrelis „Mūsų jauniausiems", kurį ėmėsi tvarkyti Fr.Barnelis. Radvilėnų rūpesčiu buvo suburtas orkestras, nupirkti instrumentai, buvo platinami Jono Kalvino portretai, knygos apie reformatorius, „Jaunųjų Sandoros" kalendoriai. Centro valdybos atstovė studentė H. Yčaitė buvo nuvykusi į Pasaulinės jaunimo sąjungos taikai tarp tautų skleisti suvažiavimą Švedijoje ir kalbėjo lietuvių vardu, o Jaunųjų krikščionių vyrų sąjungos atstovų suvažiavime taip pat Švedijoje dalyvavo studentas P.Tunkūnas, padaręs pranešimą apie Lietuvos jaunimą. Įsisteigė Draugijos skyrius Anglininkuose su 28 nariais.
1939 m. įsisteigė Lukiškių skyrius - paskutinis prieš II pasaulinį karą.
1939 metais jau veikė 22 LERJ draugijos „Radvila" skyriai su per 800 narių. Kai kurie skyriai turėjo savo chorus, orkestrus, skaityklas, tvarkė ir puošė kapines, ruošė eglutes mažiesiems, šelpė ir globojo pavargėlius, aktyviai prisidėdavo prie tautinių ir bažnytinių švenčių organizavimo.
Gausiausias skyrius buvo Papilio, turėjęs per 100, Biržų - apie 70, Gerultiškio, Beržynės, Nemunėlio per 50, Klausučių, Kadarų, Kelmės apie 40, Nem. Radviliškio, Svydžių, Iškonių, Mažutiškių, Legailių, Salamiesčio, Šlepščių, Anglininkų, Vinkšninių - per 20 narių.
Nuo Draugijos įsteigimo iki 1940 metų vasaros Centro valdyboje dirbo tokie tarpukaryje žinomi reformatų veikėjai: kun. A. Balčiauskas - CV pirmininkas, mokyt. A.Šlikas - vicepirmininkas, mokyt. P.Dubra - sekretorius, mokyt. P. Bružas - knygininkas, instrukt. F. Jakštas - kasininkas, nariais buvo renkami: kun. Fr. Barnelis, mokyt. M. Jasiukėnaitė, mokyt. P. Aukstinis, Petras Juodgudis, Olga Stuinaitė (ištek. Viederienė), St. Palšis, Martynas Dagys, Vanda Galvelytė (ištek. Paplauskienė), Palmyra Krisiukėnaitė, V.Skeberdis, J. Stakionis, A.Ramanauskas.
Į „Sėjėją" ir„Jaunųjų Pasaulio" skyrelį nuolatos rašė kurat. dr. Paulius Slavėnas - žymus astronomas ir visuomenės veikėjas.
1940 metų vasarą įžengusi Sovietų Armija nutraukė gražų, kūrybingą visos Lietuvos ir tuo pačiu reformatų gyvenimą: buvo uždarytos visos visuomeninės organizacijos, turtas, lėšos nusavinta, prasidėjo nieko nekaltų žmonių trėmimai. LERJ draugija „Radvila" nutraukė savo veiklą ir po didelių vargų atsikūrė tik Nepriklausomoje Lietuvoje 2001 metais ir tęsia garbingas radvilėnų tradicijas.
Parengta, pasinaudojus mokytojo A.Šliko redaguotu „Mūsų jaunimo Vadovu", išleistu 1939m. , 1940 m. „Sėjėjo" laikraščiu.