Prisijungimas redaktoriams
Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.
Organizacinis ir neorganizacinis jaunasis žmogus |
Tuesday, 18 November 2008 17:41 |
There are no translations available. Organizacinis ir neorganizacinis jaunasis žmogus
Šeima ir mokykla
Šeima ir mokykla savo esme yra skirtos jaunąjį žmogų paruošti gyvenimui. Šeima yra natūraliausia institucija, kurioje žmogus nuo savo pradžios kiekvieną dieną yra mokomas ir auklėjamas, kad jis subrendęs galėtų savarankiškai gyventi, sau duoną uždirbdamas ir vienokią ar kitokią laimę susikurdamas. Tinkamą ir tvarkingą šeimą kaip auklėjimo instituciją niekas pasaulyje negali pakeisti, nes ji yra paties Kūrėjo leista kaip natūrali vaiko auklėtoja ir paruošėja gyvenimui. Dėl to visai suprantama, kad žmogus, ne šeimoje augintas, savo vėlyvesniame gyvenime visada jus šio savito šeiminio auklėjimo trūkumą. Tačiau tiek šeima, tiek ir mokykla neįstengia vienos jaunąjį žmogų pilnai paruošti įvairiems gyvenimo uždaviniams bei tikslams: joms talkon dar ateina Bažnyčia ir organizacijos. Organizacijos reikšmė
Dabarties gyvenimas yra visais atžvilgiais labai komplikuotas. Visuomeninė arba socialinė gyvenimo pusė taip pat yra sudėtinga, ir dėl to yra svarbu, kad žmogus jau iš jaunystės prie jos priprastų ir daug ką apie ją išmoktų. Dabartinis gyvenimas daug reikalauja ir tokio patyrimo bei išmanymo, kokio nei šeima, nei mokykla neįstengia duoti. Be to, žmogus turi ir tokių tikslų bei siekimų, kurie yra už šeimos ir už mokyklos ribų. Čia tad ir ateina pagalbon tinkama, gera organizacija, jaunojo žmogaus auklėjimui ir auklėjimuisi turinti labai didelę reikšmę. Su šiuo teiginiu sutinka visi protingi pedagogai ir organizacinį vaidmenį jaunojo žmogaus gyvenime remia visomis jėgomis. Pirmiausia, aktyvus ir sąmoningas jaunojo žmogaus dalyvavimas organizacijoje duoda jam puikią progą lavinti ir ugdyti savo iniciatyvą, ir tokią, kokia yra reikalinga savarankiškame gyvenime. Organizacinis gyvenimas patiekis savo jaunajam nariui įvairiausių progų, kuriose jis turi spręsti, nutarti, kombinuoti, pasiryžti, siekti ir įvykdyti įvairius uždavinius. Organizaciniai nepasisekimai jį pamoko, kad reikia vėl iš naujo siekti, vėl ryžtis ir nenuleisti rankų iki bus pasiektas trokštamas laimėjimas. Turimos bet kurios organizacinės pareigos, tegu ir pačios nežymiausios, labai prisideda prie nario iniciatyvos ugdymo. Iš viso, organizacinis gyvenimas yra nuostabi iniciatyvos mokykla, tepasiekiama tik organizacijoje. Iš antros pusės, demokratinis organizacijos gyvenimas įdiegia jaunajame žmoguje sveiką savo ambicijos apvaldymą ir tą ambiciją palenkia daugumos arba visuomenės gerovei: jis turi prisitaikyti prie daugumos narių valios, išreikštos demokratinio balsavimo keliu; organizacijoje jaunasis žmogus turi atsisakyti bent dalies savo savimylos, ir savo ambiciją jis turi ne kartą priderinti prie organizacijos linijos. Organizacija ne tik auklėja, bet ir lavina, šviečia bei prusina savo narius, kurie yra jai atsidavę. Įvairūs organizaciniai leidiniai, susirinkimų programa ir paskaitomis, diskusijomis ir su kitokia parinkta lavinamąja medžiaga, organizacinės vasarinės stovyklos, kursai, išvykos ir kitokie organizaciniai darbai labai lavina ir šviečia organizacijos narius. Neorganizacinis jaunasis žmogus Neturėtų būti nė vieno jauno žmogaus, kuris nepriklausytų kuriai nors pasirinktai gerai organizacijai. Sakydami su dainiumi, kad „jaunos dienos neprotingos, paklydimais gan turtingos", turime pabrėžti, jog jaunojo žmogaus nepriklausymas jokiai organizacijai yra vienas iš didžiųjų jaunystės paklydimų... O jei suaugusieji kliudytų jauniesiems priklausyti patikimai gerai organizacijai, jie juos dvasiškai labai nuskriaustų ir daug kuo jiems pakenktų jų ateities gyvenimui. (Alfa Sušinskas. „Ateitis" Nr. 9, 1954 m.) |