Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Trečiasis susitikimas Teisingumo ministerijoje
Mardi, 18 Novembre 2008 17:55
There are no translations available.

Trečiasis susitikimas Teisingumo ministerijoje

Vasario 7 dieną, Teisingumo ministro Petro Baguškos kvietimu įvyko trečiasis susitikimas Lietuvos evangelikų reformatų gyvenimo klausimais. Susitikime be ministro dalyvavo ministerijos atstovai ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas ir Religijos reikalų tarnybos vedėjas Donatas Glodenis. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodo kolegijai atstovavo Algimantas Kvedaravičius, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios - Unitas Lithuaniae- Sinodui atstovavo kun. Rimas Mikalauskas. Į tokį susitikimą pirmą kartą buvo pakviestas ir dalyvavo Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Prieš susitikima ministerija išsiuntė aktualius klausimus, kurių pagrindu vyko pokalbis. Ministras domėjosi kokie teigiami pokyčiai ar veiksmai buvo atlikti reformatų Bažnyčioje sprendžiant jos administracinės vienybės klausimą.

Susitikime kun. R. Mikalauskas atkreipė dėmesį, kad dauguma Lietuvos evangelikams reformatams šiandien iškylančių sunkumų nėra nauji ir jie sprendžiami nuosekliai nuo 1988 metų, kai Sinodui susidarė galimybė po beveik 50 draudimo metų susirinkti Biržuose. Suprantama, kad per ilgus metus, nebetekus kompetentingų vadovų, Bažnyčioje atsirado sąlygos įvairiems nesutarimams. Bažnytinė konsolidacija nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo tapo labai svarbiu klausimu. Per 18 metų nuveikta labai daug Bažnyčios gyvenimo atkūrime, įskaitant bažnytinės vienybės atstatymą. Patys pirmieji evangelikų reformatų žingsniai buvo- paruošti kompetentingus Bažnyčios tarnautojus, dvasininkus. Sinodų kanoninės teisės normų nustatytus reikalavimus pirmieji išpildę evangeliškos teologijos magistrai buvo ordinuoti 1998-1999 metais. Nuo 2001 metų birželio mėn. Sinodo suvažiavimo Biržuose evangelikų reformatų Bažnyčia perėjo į kokybiškai naują tiek dvasinės tarnystės, tiek bažnytinės vienybės atkūrimo etapą. Atskleisti iki šiol viešėję bažnytinės teisės pažeidimai, neįgaliotų asmenų veikla. Asmenys nebeturintys autoriteto Bažnyčioje pagalbos siekia ieškoti valstybinėse institucijose.

A. Kvedaravičius savo pasisakyme kvietė visas puses išpažinti savo klaidas. Už kokias klaidas yra atsakinga jo atstovaujama pusė - nebuvo pasakyta. Buvo išvardintos Teisingumo ministerijos klaidos. Kalbėtojas teigė, kad evangelikų reformatų Bažnyčios problemos gali ar net turi būti išspręstos Teisingumo ministerijoje.

Teisingumo ministerijos atstovas P. Koverovas apgailestavo, kad ministerija nesugebėjo užkirsti kelią ne tik evangelikų reformatų, bet ir kitų religinių bendruomenių bažnytinės vienybės problemoms. Jis atkreipė dėmesį, kad tikrai buvo stengiamasi. Šios pastangos pasibaigdavo ministerijos įtraukimu į teisminius religinių bendruomenių procesus. Teismuose priimti sprendimai iš esmės šiuo metu nustato esamą situaciją santykiuose tarp ministerijos ir konfliktuojančių religinių bendrijų ar bendruomenių.

Atsiliepdamas į abiejų aukščiau kalbėjusiųjų pasisakymus kun. R.Mikalauskas pastebėjo, kad Teisingumo ministerija neturėtų apgailestauti nepadariusi to, kas nėra jos kompetencijoje. Taip pat, kad evangelikų reformatų Bažnyčios problemas gali ir turi išspręsti tik pati Bažnyčia. Tam yra bažnytinė teisė, o taip pat pastebėjo, kad pagal ją Lietuvos evangelikai reformatai yra tarptautinės evangelikų reformatų pasaulinės Bendrijos dalis. Kas jei ne patys evangelikai reformatai gali kompetentingai atsakyti į iškilusius klausimus apie problemas vienoje ar kitoje nacionalinėje evangelikų reformatų Bažnyčioje?

Ieškant dvasinio kelio, sprendžiant vidinę evangelikų reformatų Bažnyčios problemą, kun. R. Mikalauskas daugiau nei prieš mėnesį raštu oficialiai kreipėsi į giminingos konfesijos - Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupą Mindaugą Sabutį, prašydamas pakviesti bendroms pamaldoms nesutariančias evangelikų reformatų puses ir vadovauti po jų įvyksiančiuose pokalbiuose, juos fiksuoti. Iki šiol buvo ne vienas konfliktuojančių pusių susitikimas prie bendro stalo, deja visi jie pasibaigdavo be rezultatų. Šis bandymas ypatingas tuo, kad susitikimų pagrindas bus pirmiausia bendra malda, Dievo Žodžio skelbimas. Jo šviesoje bus lengviau fiksuoti kas trukdo surasti bendrą visoms pusėms priimtiną ir Kristaus Bažnyčiai naudingą sprendimą.

Vyskupas Mindaugas Sabutis painformavo, kad evangelikų liuteronų Bažnyčia žino apie susidariusią situacija evangelikų reformatų Bažnyčioje ir laikosi pozicijos, kad iš tiesų nėra „dviejų bažnyčių", bet viena, kurioje yra dvi pozicijos. Taip pat, kad priima kvietimą ir artimiausiu metu pradės procesą, kurio metu turės išsaikinti ar šiam pasiūlymui pritaria A.Kvedaravičiaus atstovaujama pusė. Taip pat reikės aptarti galimo proceso tvarką.

Susitikime A.Kvedaravičius neišreiškė aiškios pozicijos ar pritaria R.Mikalausko kvietimui bendroms pamaldoms, diskusijai stebėti ir vadovauti evangelikų liuteronų vyskupą M.Sabutį. Teigė, kad neturi tam įgaliojimų.

Išklausęs vyskupo Mindaugo Sabučio pasisakymą, ministras P. Baguška konstatavo, kad iškilusiems klausimams išspręsti yra reikalingas laikas. Taip pat, kad yra sveikintina evangelikų liuteronų Bažnyčios vadovo vyskupo Mindaugo Sabučio gera valia dalyvauti minėtame procese. Ministras paminėjo, kad Teisingumo ministerija yra visuomet pasiruošusi pasitarnauti santaikai Bažnyčioje ir iškilusių klausimų sprendimui santykiuose tarp Valstybes ir Bažnyčios.

* * *

Lietuvos evangelikai reformatai ir Lietuvos evangelikai liuteronai turi šimtmetinės bendradarbiavimo ir tarpusavio paramos tradicijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 1973 metais Leuenberge buvo pasirašytas tarptautinis dokumentas, kuriame iš esmės sutariama, kad Reformacinės Bažnyčios, išlikdamos savo bažnytinėse struktūrose ir išlaikydamos bei tęsdamos savo tradicijas ir teologinį bei doktrininį mokymą, pripažįsta ir teigia esančios vieningos Viešpaties Vakarienės (Komunijos) ir Sakyklos bendrystėje. Praktikoje tai reiškia tikinčiųjų konfirmacijos bei dvasininkų ordinacijų pripažinimą, galimybę kartu spręsti iškilusias problemas. Kai kuriose šalyse evangelikai reformatai ir liuteronai išlaikydami savo lokalinius parapijų ar didesnių administracinių vienetų - distriktų (vyskupysčių) teologinius, tradicinius ypatumus, išlaiko bendrą aukščiausią administracinę vadovybę (pvz.: Lippes žemės Bažnyčia Vokietijoje (ją sudaro 7 reformatų ir 1 liuteronų administraciniai vienetai arba Nyderlandų Protestantų Bažnyčia, kuri nuo 2004 metų apjungia dvi didžiausias Nyderlandų evangelikų reformatų bei nedidelę evangelikų liuteronų Bažnyčią.) Plačiau apie Leuenbego susitarimą žiūrėkite: www.leuenberg.net

Leuenbergo susitarimą pasirašė Lietuvos evangelikų reformatų vyriausias dvasininkas kun. Povilas Jašinskas (1976) ir Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas - vyresnysis (1978).