Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Respublikos Prezidentas vėl sukvietė Lietuvos tradicinių religijų vadovus
Antradienis, 18 Lapkritis 2008 19:21
Respublikos Prezidentas vėl sukvietė Lietuvos tradicinių religijų vadovus

Šių metų lapkričio 15 dieną Lietuvos Respublikos Prezidento kvietimu į Prezidentūrą susirinko tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų: žydų, karaimų, musulmonų sunitų, sentikių, stačiatikių, evangelikų reformatų ir liuteronų vadovai. Čia įvyko apskritojo stalo diskusija „Valstybė ir tradicinės religijos: sutarčių galimybės". Tai buvo tęsinys 2007 09 11 dienos panašaus susitikimo, kuriame pranešimą perskaitė Liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.

 

Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus pasveikino susirinkusius svečius: religinių bendrijų vadovus, Seimo politikus bei Teisingumo ministerijos atstovus, teisininkus ir akademikus.

Po pasveikinimo kalbėjo Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas. Jis kalbėjo, kad šiuo metu tarp valstybės ir Romos katalikų Bažnyčios veikia tarptautinė sutartis susidedanti iš atskirų sutarčių. Ši sutartis yra aukštesnio rango teisinis aktas, nei Lietuvos Respublikos Religinių bendruomenių ir bendrijų Įstatymas ar sutartys būtų sudarytos su kitomis tradicinėmis religinėmis bendrijomis valstybės viduje. Teisingumo ministerijai dažnai iškyla problemų bendraujant su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis ypač ten, kur vyksta vidiniai konfliktiniai procesai. Teisingumo ministerija neturi patirties ir negali vadovautis daug senesnėmis nei valstybės religinėmis teisėmis. Ruošiant sutartis ar pakeitimus naujam Įstatymui verta būtų, kad tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos nurodytų, kokiais jų teisinėmis normomis vadovaujantis nustatyti kompetentingą vadovybę, taip pat apibrėžti kas tos ar vienos tradicinės religijos yra dvasininkas, nes didelė įvairovė. Taip pat siekti religinės bendruomenės/bendrijos ir valstybės savitarpio pagarbos bei bendradarbiavimo tam tikrose socialinėse sferose. Įstatyme neįmanoma atsižvelgti į kiekvienos religijos specifiką, tai gali būti lengviau atskirose sutartyse. Buvo trumpai pristatytas pataisytas jau antras Teisingumo ministerijos paruoštas Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projektas (jį galima atrasti TM tinklalapyje adresu: http://www.tm.lt/?item=relig ) Už šį pristatymą padėkojęs Respublikos Prezidentas pasidžiaugė, kad Teisingumo ministerija atsižvelgė į rugsėjo 11 d. susitikimo Prezidentūroje pastabas ir atliko gerą darbą, daug nuveikė šioje srityje.

Konstitucinės teisės specialistas profesorius Gediminas Mesonis pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos valdininkų religijos pažinimo žinios yra labai skurdžios. Neseniai paskaitoje viename Lietuvos didmiestyje apskrities vadovams jis uždavęs klausimą išvardinti Lietuvoje veikiančias tradicines religijas. Pavyko „atrasti" tik 4, kai Konstitucijoje jų yra išvardinta 9. Taip pat jis pabrėžė, kad 2000 metų Konstitucinio Teismo sprendimas užkertą kelią spekuliacijoms apie tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės statusą; jis yra neatšaukiamas. Kalbėdamas apie sutarčių galimybes atkreipė dėmesį, kad tokios sutartys yra pirmiausia galimybė, o ne pareiga tiek iš valstybės, tiek iš religijos atstovų pusės. Atkreipė dėmesį, kad susitarimai galimi „tipiniai" ir „individualūs". Pirmieji būtų labai bendri, deklaratyvaus pobūdžio, antrieji labai specifiniai, tačiau jų parengimo trukmę sunku nuspėti. Kalbėta, kad būtų galima pasirašyti kelis susitarimus, kurių pats pirmasis būtų bendro pobūdžio, deklaratyvus, o vėliau jo pagrindu eiti prie siauresnių sričių. Panašiai buvo rengiama tarptautinė sutartis su Šventuoju Sostu. Jos parengimas truko 6 metus. Beje, dar atkreiptas dėmesys, kad pastaroji sutartis nėra tarp Bažnyčios ir valstybės, bet tarp dviejų diplomatinių atstovybių „dėl Romos katalikų Bažnyčios".

Stačiatikių atstovai pasisakė, kad pagal esamus galiojančius įstatymus, tradicinių religinių bendrijos padėtis nėra bloga, tačiau tikrai tobulintina. Sutartys su valstybe dabartinėje teisinėje bazėje neturėtų praktinės reikšmės. Ar nebūtų tikslingiau papildyti galiojančius atskirus įstatymus, atsižvelgiant į tradicinių religijų pastabas? Iš esmės stačiatikių Bažnyčia nemano, kad jai yra būtinybė savo santykius su Lietuvos Respublika nustatyti dar ir papildomu susitarimu.

Liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis išreiškė viltį, kad sutarties klausimu bus toliau dirbama grindžiant Valstybės ir Bažnyčios santykius savitarpio supratimu, surandant geriausius sprendimus.

Iš akademinės bendruomenės atstovų kalbėjęs filosofas Vytautas Ališauskas pastebėjo, kad seniau sutartys buvo rengiamos laikantis principo „kas daugiau išsiderės". Pavyzdys būtų prieš karą pasirašytas Konkordatas. Šiandien kai kurios jo nuostatos niekam nekeltų abejonių ir būtų įvardintos kaip tarptautinių žmogaus teisių realizavimas. Šiais laikais yra jau pakitusi ši nuostata ir valstybė dabar žiūri į Bažnyčią kaip į savo piliečių laisvu noru susijungusią organizaciją. Taip pat nežiūrima, kad religija „auklėtų gerą pilietį", bet kad „būtų įvykdyta žmogaus teisė piliečiui laisvai išpažinti savo tikėjimą".

Teisingumo ministras Petras Baguška pasidžiaugė, kad po 12 metų „karų" , buvo pasiektas susitarimas sentikių bendrijoje. Išsakė savo apgailestavimą, kad evangelikų reformatų religinės bendrijos vadovas Algimantas Kvedaravičius atsisakė dalyvauti panašiame Teisingumo ministerijos inicijuotame susitikime dėl evangelikų reformatų šių metų lapkričio 6 dieną. Pastebėjo, kad iš kitos evangelikų reformatų bendrijos vadovo Rimo Mikalausko buvo gauti geri pasiūlymai tokio dialogo pradžiai. Ministras vėl pakvietė abiejų evangelikų reformatų bendrijų vadovus susitikti šių metų gruodžio pradžioje. Taip pat pakvietė jame dalyvauti ir evangelikams reformatams artimos konfesijos - evangelikų liuteronų vyskupą Mindaugą Sabutį.

Prezidento patarėja dr. Irena Vaišvilaitė pasveikino teisingumo ministrą bei sentikių bendrijos atstovus dėl pasiekto susitarimo ir atkreipė dėmesį, kad evangelikų reformatų galimai sutarčiai su Valstybe iškyla išankstiniai sunkumai, kol tvyros negatyvi įtampa tarp dabar dviejų egzistuojančių religinių bendrijų.

Susitikimo pabaigoje valstybės sekretorius Palius Koverovas apibendrino ir numatė tolimesnes Teisingumo ministerijos darbo gaires: toliau tobulinti Lietuvos religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymo pakeitimo projektą. Jo parengime bendradarbiauti su visomis tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis.

Apie susitikimą Prezidentūroje taip pat galite skaityti Lietuvos žinių tinklalapyje:

http://www.lzinios.lt/lt/2007-11-16/dienos_temos/religines_bendruomenes_nori_aiskumo.html