Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Kauno ev. ref. parapija
There are no translations available.

kaunas_liut_baznycia-mPamaldos kiekvieną mėnesio II ir IV sekmadienį 12:00 val., evangelikų liuteronų Šventos Trejybės bažnyčioje, Muitinės g-tvė Nr. 8

Kauno evangelikų reformatų parapijos administratorius:

Kun. Tomas Sakas
Mob. tel.: +37067142280

*   *   *   *   *

Istorijos štrichai

Senovė
Kauno senamiestis - labiau primena protestantiškų, o ne katalikiškų miestų suplanavimą, nes būtent miesto centrinėje aikštėje stovi ne katedralinė bažnyčia, bet rotušė. Kaip pavyzdį Lietuvoje galima paminėti XVII a. pradžios Makovskio padarytą Biržų miesto graviūrą. Joje - Biržų centrinės aikštės viduryje - rotušė. Neabejotinai tuo metu Biržai, kunigaikščių Radvilų valda, buvo vienas iš evangelikų reformatų išpažinimo centrų Lietuvoje. Galima manyti, kad Kaunas taip pat buvo stiprioje protestantizmo įtakoje, kuri formavo miesto išplanavimą. Istoriniai šaltiniai kalba, jog Kauno miestas - Hanzos miestas, su stipria vokiečių prekybininkų įtaka. Kilus Reformacijai - miesto neaplenkė ir Reformacijos idėjos. Jau 1550 metais čia veikė vokiečių evangelikų liuteronų parapija. 1557 m. ši parapija jau turėjo savo bažnyčia, kuri XVI a. pabaigoje nuniokojo gaisras. Vėliau, 1683 metais buvo pastatyta nauja, mūrinė, dabar tebestovinti ir per pastaruosius daugiau nei šimtą metų priglaudžianti ir evangelikus reformatus Šventosios Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčia.
XX amžius
Skirtingai nuo Biržų ar Kėdainių iki XX a. - čia mums nežinoma apie buvimą lietuviškų protestantiškų (liuteronų ar reformatų) parapijų. Kaunui tapus laikinąja sostine - migracija į Kauną sustiprėjo iš etninių lietuviškų protestantų salų Lietuvoje: Klaipėdos krašto, Tauragės bei Biržų. 1926 m. Kaune ėmė veikti evangeliškos teologijos fakultetas (po dešimties metų uždarytas dėl politinių priežasčių), kurį pabaigė virš 30 studentų. Iš jų daugiau kaip 20 buvo įšventinti evangelikų liuteronų ar evangelikų reformatų kunigais. Žymiausi jų - evangelikų reformatų kunigai Aleksandras Balčiauskas, Mykolas Frankas ar evangelikų liuteronų Jonas Kalvanas vyresnysis - sunkiausiu sovietmečio tvano evangeliškos Bažnyčios ištikimi tarnai. Kaune įsikūrė ir aktyviai ėmė veikti lietuviška evangelikų reformatų parapija. Šventadieniais per radiją buvo transliuojamos evangelikų pamaldos, pamokslai. Nuo 1930 metų evangelikai reformatai imasi konkrečių žingsnių savo bažnyčios statybai. Buvo gautas sklypas Ožeškienės gatvėje, pradėtos visoje Lietuvoje (daugiausia - Biržų krašte) statybai rinkti aukas. Tačiau, statybai vykstant, iki pat karo pabaigos evangelikai reformatai meldėsi liuteronų bažnyčioje. Deja, pati statoma bažnyčia, dar viduje neįrengta, sovietinės valdžios buvo nacionalizuota.


Paskutiniai dešimtmečiai
Prasidėjus Sąjūdžiui ėmė atgimti ir evangelikų reformatų parapija Kaune. Pamaldoms vietą parapijiečiai paruošė buvusioje sporto salėje, kur buvo pastatytas Dievo stalas, presbiterijos gale - užuolaidos. Kunigas - diakonas Julius Norvila tapo atgimusios parapijos pirmuoju dvasininku. Vėliau prapijai patarnavo kun. diak. A. Kvedaravičius, kun. K. Daugirdas ir kun. R.Mikalauskas. 2001 metais į eilinį Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo suvažiavimą Biržuose Kauno ev. ref. parapijos delegatai neatvyko, o vieninteliam nuo dvasininkų atsiskyrusiam - kun. diak. A. Kvedaravičiui dvasiškai vadovaujant surengė savo susirinkimą liepos mėn. Kaune, pasivadindami „sinodu" ir tuo įtvirtino faktinį ir istoriškai pirmą negatyvų evangelikų reformatų bažnytinės frakcijos atsiradimą. 2002 m. Sinodas A. Kvedaravičiui dvasininko pareigas suspendavo. Dėl dvasininkų stygiaus bei sudėtingos situacijos Kaune, iki 2008 m. Sinodo paskirto dvasininko Kauno evangelikų reformatų parapija neturėjo, parapija Sinode nebuvo atstovaujama.

Dabar

2008 metų birželio mėn. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas paskyrė kun. Tomą Saką Kauno ev. ref. parapijos klebonu, kuris jau apsigyveno Kaune. Kunigas laiko pamaldas, veda Biblijos studijas bei atlieka Sinodo pavestą Kauno evangelikų reformatų bendruomenės sutelkimo misiją. Iki 2001 metų Kauno evangelikų reformatų parapijos narių buvo daugiau nei 200, veikė sekmadieninė mokyklėlė.
Šiuo metu sekmadienio pamaldose dalyvauja 20-30 tikinčiųjų. Veikia Lietuvos evangelikų reformatų jaunimo draugijos „Radvila" Kauno skyrius. Bažnyčia yra atvira tikinčiųjų bendruomenei augti ant Jėzaus Kristaus išpažinimo pagrindo, evangelikų reformatų tradicijoje.