Sausio 17 d. rytą Vilniaus bažnyčia „Tikėjimo žodis" atvėrė duris Reformacijos istorijos mylėtojams. Gausiai susirinkę įvairių evangeliškų surinkimų krikščionys klausėsi labai įdomių pranešimų, uždavinėjo klausimus ir diskutavo. Seminaro pavadinimas: „Ryškiausi lietuvių reformatorių portretai" vertė nelikti abejingais šiam renginiui, taip pat ir pranešėjos - Lietuvos reformacijos istorijos žinovės. Po du pranešimus skaitė dr. Dainora Pociūtė ir habil. dr. Ingė Lukšaitė. Renginį profesionaliai ir labai nuotaikingai vedė Vilniaus pedagoginio universiteto istorijos fakulteto prodekanas, istorikas Deimantas Karvelis. Seminarą malda pradėjo ir jį užbaigė Krikščionių bendrijos "Tikėjimo žodis" vyresnysis pamokslininkas Giedrius Saulytis.

Pristatydamas prelegentes, moderatorius D. Karvelis paminėjo, kad daugelis anksčiau rašiusių autorių buvo konfesiškai šališki, tačiau abi šiandienos prelegentės į to meto įvykius ir asmenis savo tyrimuose pažvelgė laikantis istorijos mokslo principų. Jis paminėjo M. Liuterio teiginį, jog kalbant apie mokslus, krikščionio dievotumui palaikyti, reikalingos žinios iš teologijos, istorijos bei kalbų žinojimas. Visus šios kriterijus atitinka dr. Pociūtė ir tai jos darbuose atsispindi.
Pirmojoje dalyje dr. D. Pociūtė supažindino su visiems Lietuvos evangelikams gerai žinomu Abraomu Kulviečiu, jo studijomis, veikla Lietuvoje ir Prūsijoje. Pranešėjos teigimu, A. Kulvietis buvo pirmasis, kuriam realiai grėsė mirties bausmė dėl  religinių pažiūrų. Jis neišsižadėjo savo tikėjimo. Dr. D. Pociūtė aptarė ne tik A. Kulviečio biografiją, bet ir jo pirmąjį lietuvių tikėjimo išpažinimą. A. Kulvietis pirmasis suformulavo reformacijos Lietuvoje tikslus. Labai įdomu, jog šis iškilus Lietuvos Reformacijos tėvas pagrindinį išsilavinimą gavo ne Vokietijoje ar Šveicarijoje, bet katalikiškoje Italijoje, Sienos universitete ir būtent čia besimokant baigė formuotis jo protestantiškosios pažiūros.
Antrasis dr. D. Pociūtės pranešimas apie kitą Lietuvos reformacijos tėvą, globėją ir rėmėją faktinį Lietuvos valdovą - Radvilą Juodąjį. Jis buvo ne tik pirmasis Lietuvoje pradėjęs organizuoti evangeliškas pamaldas, bet ir įsteigė pirmąją Lietuvoje spaustuvę lotyniškais rašmenimis. Ši spaustuvė spausdino išimtinai evangelišką literatūrą Lietuvoje ir Lenkijoje. Joje buvo išspausdinta ir garsioji Brastos (Radvilų) Biblija(1563 m.). Šiuos ir daugelį kitų mokslinio tyrimo faktų savo pranešime labai vaizdingai paminėjo pranešėja, gal būt todėl dar ilgai buvo užduodami klausimai ir jie atsakinėjami.
Antrąją seminaro pranešėją D. Karvelis pristatė auditorijai kaip daugiausiai šiame laikmetyje apie protestantišką paveldą žinantį žmogų, kuris gali atsakyti į visus klausimus, o jei į kurį neatsakytų, vadinasi į jį negali atsakyti niekas.
Hab. dr. Ingės Lukšaitės pirmasis pranešimas supažindino su Abraomo Kulviečio bendradarbiu ir bendražygiu, Karaliaučiaus universiteto pagrindiniu profesoriumi Stanislovu Rapolioniu. Įdomu buvo išgirsti ne tik apie šią iškilią asmenybę, jo biografijos plonybes, tačiau ir sunkius mokslinių tyrimų kelius ir takelius. Kitas profesorės pranešimas buvo apie geriausiai eiliniam lietuviui žinomą protestantą, evangelikų liuteronų kunigą, pirmosios lietuviškos knygos sudarytoją - Martyną Mažvydą. Skirtingai nei S. Rapolionis - intelektualas, teologas, universiteto profesorius, M. Mažvydas parodytas kaip liaudies, žmonių švietėjas, mokytojas, lietuvių raštijos pradininkas. Profesorė parodė, kaip sudėtinga buvo tuo metu išleisti šią, pirmąją lietuvišką knygą, koks sunkus buvo jos kelias į didžiąją Lietuvą. Mažvydas sudarė sąlygas tikėjimo tiesoms pasiekti paprastas bendruomenes. Šis pranešimas taip sudomino auditoriją, jog klausimai ir atsakymai užsitęsė beveik tiek pat laiko, kiek ir pranešimas.
Džiugu, kad Bažnyčia „Tikėjimo žodis" surengė tokį seminarą, kuriame dalyvavo ne tik šios bendruomenės tikintieji, dvasininkai, bet ir daug kitų krikščioniškų bažnyčių dvasininkų - baptistai, sekmininkai, metodistai, reformatai ir liuteronai. Nors šis renginys nebuvo įvardytas kaip ekumeninis ar skirtas artėjančiai ekumeninei savaitei pažymėti, tačiau auditorijos įvairovė parodė bendrus krikščioniškus tikslus ir siekius, bendrą supratimą ir visiems neįkainuojamą Reformacijos ir jos tėvų svarbą.

InfoRef.lt