Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Palaimink, Dieve, tuos, kurie tiki
Lundi, 02 Février 2009 20:40
There are no translations available.

kaunas_ch_m„Palaimink, Dieve, tuos, kurie tiki..." giesmės, kuria Kaune giedojo Vilniaus ev. reformatų choras „Giesmė", žodžiai atitiko nuotaiką, vyravusią vasario 1 d. Kauno reformatų parapijos pamaldose. Vilniečiai - choristai ir eiliniai parapijiečiai - tradiciškai lanko įvairias Lietuvos reformatų parapijas, pastiprindami tikėjime. Rudenį buvome nuvykę į Kėdainius, šį kartą svečiavomės Kaune.

Sumanyta buvo visiems važiuoti traukiniu, ypač tuo iš anksto džiaugėsi Vilniaus sekmadieninės mokyklėlės vaikai, kuriems buvo pažadėta įspūdinga kelionė daugiaaukščiu traukiniu. Deja, keturiolika laipsnių žemiau nulio rodęs gyvsidabrio stulpelis sujaukė planus, teko atšaukti renginį vaikams, o ir kai kuriuos suaugusius išgąsdino „paspaudęs šaltukas". Patys ištvermingiausi kas automobiliais, kas traukiniu susirinko Kaune, dar prieš pamaldas sugebėjo aplankyti Čiurlionio dailės muziejų, paklaidžioti po Kauno senamiesčio siauras gatveles beieškant liuteronų Šv. Trejybės bažnyčios. Broliai liuteronai draugiškai įsileido ir netekusius savo patalpų reformatus.

Kauno reformatų bažnyčios istorinio pastato, kuriame įsikūręs M.Riomerio universiteto Viešojo administravimo fakultetas, grąžinimo tikintiesiems klausimą kaip tik sausio 14 dieną svarstė Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas. Posėdyje be kitų kviestų asmenų dalyvavo Lietuvos evangelikų reformatų gen. superintendentas kun. Rimas Mikalauskas. Komisijos nuomone pastatas Ožeškienės g. 41 be abejonės yra bažnyčios pastatas ir pritarė nuomonei, kad jis turėtų būti grąžintas religinei bendruomenei naudoti pagal paskirtį, t.y. maldos namams. Tačiau pagal galiojantį įstatymą, švietimui ir kultūrai naudojami bažnytiniai pastatai nėra grąžintini įprasta tvarka, be to į pastatą pretenduoja dvi bendruomenės. M. Riomerio universiteto atstovai pabrėžė, kad universiteto vadovybė suteiktų galimybę abiem evangelikų reformatų pusėms melstis ir pasiūlė sudaryti trišalį susitarimą dėl pamaldų laiko bei tvarkos tarp fakulteto vadovybės, Sinodo atstovo bei nuo Sinodo 2001 metais atsiskyrusių kauniečių ev. reformatų. Pastarieji sudarė įspūdį, kad tokiam susitarimui pritartų, tačiau, pasibaigus visiems sutartiems terminams, atsisakė. Kai yra siekiama tik užvaldyti patalpų raktus - sunku bendrauti ir tartis. Seimo Žmogaus teisių komitetas nutarė prie šio klausimo grįžti kitame posėdyje ir jame priims galutinį sprendimą.

kaunas_kun_m2008 metais Sinodo Biržuose paskirtas Kauno evangelikų reformatų parapijos klebonas kun. Tomas Sakas, siekiant išvengti trikdžių tolimesnei dvasinei tarnystei, paprašė pagalbos broliškos Kaune ev. liuteronų parapijos, sulaukė teigiamo atsako, ir jau kuris laikas kiekvieną sekmadienį Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios -Unitas Lithuaniæ- Sinodui priklausantys Kauno reformatai meldžiasi evangelikų liuteronų Šv. Trejybės bažnyčioje. Viltis sugrįžti į senelių ir prosenelių aukomis statytus maldos namus išlieka ir auga maldoje.

Vilniečių vardu sveikindama kauniečius ir svečius Vilniaus reformatų parapijos pirmininkė dr. Renata Bareikienė pasakė, kad patys būdami tremtyje suprantame ir kitus panašaus likimo tikėjimo brolius ir seses, o perduodama sveikinimus nuo Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos prezidentė patikino, kad svarbiau yra ne pastatas, o dvasinė Bažnyčios statyba, linkėjo susitelkimo ir tvirtybės, iš naujo suburiant parapiją.

Pamaldoms vadovavo Kauno klebonas kun. Tomas Sakas, o Vilniaus parapijos kun. Raimondas Stankevičius sakė pamokslą, kuriame akcentavo šio laikmečio sunkumus ir krizę, kiekvieno išbandymo privalumus ir naudą tikinčiam žmogui.

Pamaldose dalyvavo ne tik vilniečiai, kauniečiai, bet ir gausus būrys baisogaliečių. Jie buvo atvykę paminėti prieš metus mirusio Alberto Kolupailos - įdomaus likimo žmogaus. Kažkada gyvendamas tėvų namuose Biržuose, susipažino su reformate Marija Kutraite, juos Nemunėlio Radviliškio bažnyčioje sutuokė reformatų kunigas. Po karo šeima įsikūrė Baisogaloje, užaugimo keturias dukras ir sunų. Gyvenimo vingiai, jau mirus žmonai, vėl suvedė su reformatais, šį kartą per dukraitę Džiuljetą, kunigo Raimondo Stankevičiaus žmoną.... A. Kolupaila, būdamas gyvas rėmė ir R. Katalikų, ir ev. reformatų bažnyčią. A. Kolupailos atminimui visa bažnyčia sugiedojo biržiečių reformatų mėgstamą giesmę „Dieve, arčiau Tavęs...".

Po pamaldų šeimininkų vardu kun. T. Sakas visus pakvietė pratęsti bendrystę netoliese esančioje kavinėje, nes, kaip ir vilniečiai, liuteronų bažnyčios patalpomis gali naudotis tik pamaldoms. Ten prie arbatos ar kavos puodelių, pyragų, ledų buvo daug šnekų, padėkos giesmių, diskusijų apie ateitį su senais pažįstamais, draugais ar giminėmis, nes dauguma kauniečių taip pat kilę nuo Biržų krašto.

D. Gudliauskienė