Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
"Vaiko užuovėjai 5-eri!"
Ketvirtadienis, 26 Vasaris 2009 20:13

Trumpa istorija


Penkerių darbo metų sukakties proga noriu apžvelgti mūsų įstaigos pokyčius , pasiekimus ir problemas. Penkeri metai tikrai yra labai neilgas laiko tarpas. Mažylis per tą laiką išmoksta pakankamai tvirtai eiti ir gerai reikšti savo mintis. Tai labai dideli pasiekimai mažo žmogaus gyvenime. Kaip gi sekėsi mūsų mažiems ir jauniems vaikų nameliams? Ar mes jau tvirtai einame, ar mūsų balsas gali būti išgirstas, jei bandysime pasisakyti?


2003 m. rugsėjo mėn. 21 dieną Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - Sinodo konsistorijos posėdyje po ilgų svarstymų buvo priimtas sprendimas steigti vaikų globos namus. Tuo metu buvo susidariusi palanki situacija tokiai veiklai pradėti, kadangi Biržų rajono savivaldybės administracija pasiūlė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai perimti Medeikių vaikų globos namus savo žinion. Buvo nutarta įsteigti viešąją įstaigą ir pavadinti ją "Vaiko užuovėja", bei pasirašyti su Biržų rajono savivaldybės administracija bendradarbiavimo ir veiklos finansavimo sutartį. Tame pačiame posėdyje buvau paskirta „Vaiko užuovėjos" direktore ir tuo metu visiškai neįsivaizdavau, koks darbas manęs laukia.
"Vaiko užuovėja" pradėjo savo realią veiklą 2004-02-04. Tuo metu vaikų namuose gyveno 18 tėvų globos netekusių vaikų iš Biržų rajono. Vaikai glaudėsi viename tipinio vaikų darželio pastato korpuse, susispaudę 4 kambariuose. Pastatas buvo gana apleistas, vienas jo korpusas buvo negyvenamas, buitinės vaikų gyvenimo sąlygos neatitiko higienos normų. Patalpose buvo šalta, blogai veikė kanalizacijos sistema. Iki reorganizacijos Medeikių vaikų namuose dirbę auklėtojai, pagalbinis personalas ir administracija tikrai dirbo labai sunkiomis sąlygomis, tačiau jų darbo kokybė tikrai buvo gera, tai liudijo šaunūs , puikiai išauklėti vaikai, kuriuos, dabar jau užaugusius, su ilgesiu prisimename. Už tai noriu padėkoti su pasiaukojimu dirbusioms ankstesnėms Medeikių vaikų namų , kurie anksčiau dar vadinosi berods Medeikių vaikų sodyba čia esančioms direktorėms Nijolei Vasiljevai, Virginijai Ruplėnienei ir Aldonai Vaicinavičienei.
Mūsų veiklos pradžioje "Vaiko užuovėjoje" dirbo 15 darbuotojų, 6 iš jų - tiesiogiai su vaikais. Dalis darbuotojų perėjo iš senojo kolektyvo, dalis buvo naujai priimti .
Tuo metu labai svarbu buvo kuo skubiau sutvarkyti patalpas , kad vaikams namuose būtų šilta ir jauku. Jau 2004 metų pabaigoje , nepraėjus metams, Bažnyčios partnerių iš Vokietijos reformatų bažnyčios bei Vokietijos - Olandijos Rotary klubo lėšomis buvo pakeisti visi vaikų namų langai ir durys, sutvarkyta kanalizacijos sistema., įrengtas izoliatorius. Taip pat buvo įrengtas ir apgyvendintas antrasis pastato korpusas . Čia taip pat steigėjų lėšomis buvo sutvarkyta kanalizacijos ir vandentiekio sistema, elektros instaliacija, nupirkti baldai. Įvykus kanalizacijos avarijai po virtuvės grindimis, savivaldybės administracija finansiškai pagelbėjo atliekant kapitalinį kanalizacijos ir grindų remontą.
2005 metais dalyvavome socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros ir gyvenimo sąlygų kokybės gerinimo projektų konkurse . Projektui įgyvendinti socialinės apsaugos ir darbo ministerija mūsų įstaigai skyrė 100 tūkst. Lt. Už šias lėšas buvo suremontuoti pirmame aukšte esantys vaikų žaidimo kambariai, biblioteka, valgomasis, koridorius, laiptinės, įrengti socialinių darbuotojų kabinetai ir sandelis.
2005 metų pradžioje "Vaiko užuovėjoje" jau gyveno 30 vaikų. 2005 m. birželio mėnesį globojamų vaikų skaičius padidėjo iki 39. Jautėme, kad esamas kolektyvas yra nepakankamas norint pilnavertiškai ugdyti visapusiškai, fiziškai ir dvasiškai pažeistus vaikus. Susikaupusi darbo padėtis leido spręsti, kad nepakanka užtikrinti vaikų fiziologinių poreikių patenkinimą ir saugumą. Turėjome pripažinti, kad buvo gana prastas vaikų laisvalaikio užimtumas, o kiekvienas globojamas vaikas nepakankamai gaudavo individualaus dėmesio, kurio tėvų šeimose dažnai visai neturėjo. Priėmėme į darbą socialinę pedagogę, bendros praktikos slaugytoją ir socialinę-dvasinę darbuotoją (diakonę). Šie pokyčiai labai pagerino globos kokybę. Pagerėjo vaikų laisvalaikio užimtumas
2006 metais vaikais jau rūpinosi 19 darbuotojų. Tiesiogiai su vaikais dirbo 4 dieninės auklėtojos, 2 auklėtojų padėjėjos ir 3 naktinės auklės, socialinė pedagogė, diakonė, bendrosios praktikos slaugytoja-dietystė. Dar, be direktorės, įstaigoje dirbo ūkvedys, kuris kartu yra ir direktorės pavaduotojas ir vairuotojas, pagalbinis darbininkas, 2 virėjos, skalbėja-sandėlininkė ir buhalterė.
2006 metais įstaigos finansinė situacija buvo labai sudėtinga. Iš Biržų rajono savivaldybės administracijos įstaigos išlaikymui gaunamų lėšų nepakako. Tokia situacija susidarė dėl to, kad kolektyvas buvo suformuotas globoti 30 vaikų, kaip numatė įstaigos veiklos programa, tačiau globojamų vaikų skaičius visus 2006 metus buvo mažesnis (21 - 26 vaikai). Finansavimas buvo pririštas prie vaikų skaičiaus. Be to nuolat augo įvairių prekių ir paslaugų kainos, kilo minimalus atlyginimas. Gaunamos lėšos, kurios buvo susietos su globojamų vaikų skaičiumi, buvo nepakankamos "Vaiko užuovėjos" veiklai užtikrinti. Vaikų namai buvo įsiskolinę šilumos bei vandens tiekėjams, turėjo neapmokėtų sąskaitų už atliktus remonto darbus, pramonines ir ūkines prekes.
2006 metų pabaigoje Biržų rajono savivaldybė paskelbė socialinių paslaugų kokybės gerinimo projektų konkursą. Mūsų įstaigos projekto "Vaikai nori gyventi geriau" įgyvendinimui Biržų rajono savivaldybė skyrė 160 000 Lt. Tai buvo išsigelbėjimas iš grėsmingos situacijos. Įgyvendintos programos rezultatai akivaizdūs: panaikinus įsiskolinimus bei avansu apmokėjus už šilumą, pagerėjo įstaigos finansinė situacija, buvo išspręsta opi įstaigos transporto problema - įsigytas beveik naujas mikroautobusas Ford Transit. Įrengus 2 papildomus miegamuosius kambarius, bei kambarį kūdikiams, pagerėjo vaikų gyvenimo ir mokymosi sąlygos . Taip pat sudaryta galimybė taupyti lėšas šildymui (šilumos reguliavimo sistema) bei skalbimui ir valymui (vandens minkštinimo sistema). Įsigijus kompiuterinę ir organizacinę techniką, pagerėjo raštvedybos kokybė, organizacinis ir auklėjamasis darbas. Įrengus rūbų džiovyklą išsisprendė opi rūbų džiovinimo problema, kada nepalankiu oru rūbų būdavo pridžiauta visose patalpose. Taip pat buvo įsigyta reikalinga buitinė technika, baldai, įvairūs žaislai ir kt. Visi šie pokyčiai tikrai džiugino tiek vaikus, tiek darbuotojus ir mes visi pajutome, kad vaikai "Vaiko užuovėjoje" tuo metu tikrai pradėjo gyventi geriau.
Geranoriško ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su Biržų rajono savivaldybe dėka nuo 2007 kovo mėnesio buvo pakeista įstaigos finansavimo sistema. Finansavimas buvo atsietas nuo kintančio vaikų skaičiaus ir susietas su įstaigoje esančiu vietų skaičiumi (30). Tokiu būdu atsirado galimybė priimti į darbą papildomus naktinius socialinius darbuotojus. Iki tol naktį su būriu vaikų likdavo tik vienas darbuotojas, kuris turėdavo sugebėti prižiūrėti kūdikius ir suvaldyti paauglius. Nuo 2007 m. kovo naktimis dirbo socialinė darbuotoja nakčiai ir jos padėjėja. Taip pat nuo 2007 m. kovo mėnesio 0,25 etato įdarbintas psichologas, kuris šiandien jau dirba 0,5 etato.
Įstaiga šiuo metu nuo 2008 metų liepos mėnesio jau pasiruošusi suteikti socialinės globos paslaugas 35 vaikams netekusiems tėvų globos. Vaikų skaičius nuolat kinta. Vieni vaikai atvyksta, kiti - išvyksta, grįžta į savo šeimas, arba pas globėjus ar įtėvius. Nuolatinėje įstaigos globoje yra 15 vaikų , t.y. šių vaikų tėvams teismo keliu yra apribota tėvų valdžia . Kiti vaikai - laikinai globojami, kol pasikeis susidariusi situacija jų biologinėse šeimose, arba kol teismo keliu bus apribota tėvų valdžia. Vaikų amžius - nuo gimimo iki pilnametystės.
"Vaiko užuovėjoje" šiandien dirba dirba 24 darbuotojai, 16 iš jų - tiesiogiai su vaikais. Nors įdarbinant žmones į konfesiją dėmesys tikrai nebuvo kreipiamas, net 8 mūsų darbuotojai yra evangelikai reformatai
Šiuo metu "Vaiko užuovėjoje" veikia Konsistorijos komisija, arba "Vaiko užuovėjos" Taryba. Ši Taryba sudaryta Konsistorijos sprendimu iš 6 narių: Tarybos pirmininkė - diakonė Sigita Švambarienė, nariai: Daiva Janonienė, Vytautas Variakojis (kuratorius), Danguolė Kairienė (konsistorijos narė) . Rasa Gudeikienė ( Parovėjos seniūnijos socialinio darbo organizatorė) ir Giedra Gedvilienė. (VTAS vedėja). Taryba veikia visuomeniniais pagrindais ir yra atsakinga už "Vaiko užuovėjos" darbo priežiūrą, investicijų ir atnaujinimo darbų patvirtinimą, darbuotojų samdymo ir atleidimo priežiūrą. Taryba turi patariamąjį balsą sprendžiant visas svarbiausias ir sudėtingiausias „Vaiko užuovėjos" problemas , padeda direktoriui priimti teisingus sprendimus. Pagal patvirtintus nuostatus, Taryba turi atsiskaityti už savo veiklą LERB UL Sinodo suvažiavimui 1 kartą per metus.
Vienas iš mane labiausiai džiuginančių dalykų mūsų darbe yra tai, kad dauguma mūsų vaikų visai nesiskiria nuo savo bendraamžių gyvenančių šeimose. Sunku būtų atpažinti, kad jie iš vaikų namų. Jie puikiai aprūpinti mokyklinėmis prekėmis, , gražiai aprengti, švarūs ir sotūs, mūsų globos nameliuose pragiedrėja ir pašviesėja jų veideliai. Išvykos, įvairios ekskursijos, kelionės, vasaros stovyklos visos kiek tik įmanoma jų suspėti sudalyvauti, labai vaikų mėgstami apsilankymai baseinuose tikrai praskaidrina vaikų dienas globos namuose. Mūsų nameliuose jau treti metai vykdomos dvi tęstinės programos: Vaikų socializacijos programa per charakterio ugdymą" ir vaikų sveikatinimo programa . Šių programų renginiai yra tikrai įdomūs ir įvairiapusiški. Visų renginių neišvardinsiu, tegul nuotraukos iš įstaigos gyvenimo kalba už mane. Tik vaikų akys nuotraukose dažnai išlieka liūdnos, nes jokios pramogos ir patogumai jiems negali atstoti to paties būtiniausio kiekvienam vaikui dalyko - savos šeimos ir namų.
Pastaruoju metu "Vaiko užuovėjoje" įvyko ryškios permainos . Gyvenimas viename 35 vaikų būryje su vienu valgomuoju, bendru poilsio kambariu buvo varginantis tiek vaikams, tiek darbuotojams. Toks globos modelis visiškai neatitiko socialinės globos normų. Todėl nuo 2008 m. gruodžio mėnesio 1 dienos nameliuose buvo įsteigtos trys šeimynos, kuriuose gyvena po 11-12 vaikų. Vienoje šeimynoje dirba 4 socialiniai darbuotojai : du dieniniai ir du naktiniai. Kiekviena šeimyna turi atskirą virtuvę - valgomąjį, prausyklą-skalbyklą , tualetus, poilsio kambarį ir miegamuosius. Kol kas maistas gaminamas bendroje virtuvėje , laikantis higienos normų ir vadinamųjų geros praktikos taisyklių. Pagaminti patiekalai išsinešami į šeimynas . Nesuvalgyto maisto nereikia išmesti, vaikai gali jį pasidėti į šaldytuvus, vėliau pasišildyti. Paprastesnius patiekalus savaitgaliais ar vakarais vaikai gali mokytis gamintis patys padedant socialiniams darbuotojams. Šeimyna - kaip atskiras butas, kurį vaikai su suaugusiais kartu prižiūri ir saugo, puoselėja švarą ir jaukumą, mokosi ne tik tvarkytis, bet ir išlaikyti tvarką, tausoti šeimynos daiktus. Kiekvienai šeimynai buvo sumontuoti nauji virtuvės baldai, į virtuves įvesta santechnika ir elektros instaliacija, ventiliacija. Vaikai labai laukė šio pasikeitimo ir nekantravo kuo greičiau gyventi šeimynose.
Gruodžio antrąją atvykus į globos namus nustebino nameliuose tvyranti ramybė: Vaikai jaukiai pusryčiavo savo virtuvėlėse, nebesigrūdo prie bendrosios virtuvės durų, nebedužo puodukai, vaikiukai nebesiblaškė tarp skalbyklos ir auklėtojų kambario ieškodami savo kojinių ar kuprinės. Šeimynose kvepėjo maistu ir švariais skalbiniais - kaip tikruose namuose.
Buvusio valgomojo kambario erdvi patalpa dabar paskirta socialinio pedagogo, psichologo ir kunigės darbui. Kabinetas tapo labai patrauklus vaikams, čia vyksta įvairūs popamokiniai užsiėmimai, užsiėmimai pagal programas, pamokų ruoša, vaikai žaidžia stalo žaidimus ar tiesiog bendrauja su čia dirbančiais žmonėmis. Artimiausiomis dienomis čia bus įvestas internetas, pastatyti du kompiuteriai vaikams. Saugus internetas bus puiki priemonė vaikų laisvalaikio praleidimui ir savišvietai, bei jų skatinimui ir drausminimui.
Dar viena puiki permaina - mūsų globotiniams paskirti vaiko pinigai 52 litai per mėnesį. Šie pinigai bus taupomi kiekvieno vaiko sąskaitoje ir juos panaudoti vaikas galės, kai išeis iš globos namų. Tai bus nemažas kraitis pilnametystės sulauksiantiems mūsų vaikams, kurie turi pradėti savarankišką gyvenimą nuo nulio ir dažniausiai pirmą mėnesį išėję iš globos namų neturi nei lito.
Manau, kad nepasiteisino ankstesnė. kišenpinigių skyrimo tvarka mūsų globos namuose. Nei vienas mūsų vaikas nesusitaupė nei vieno lito ateičiai ar didesniam pirkiniui, pinigėliai buvo išleidžiami netinkamai, dažniausiai vyresniųjų rūkalams. Mažesnieji turėjo daug įtampos ir streso, kad kišenpinigiai nebūtų atimti, o didieji turėjo daug rūpesčių, kaip tuos pinigėlius iš mažesniųjų išvilioti apeinant griežtą socialinių darbuotojų priežiūrą. Taigi artimiausiame socialinių darbuotojų susirinkime bus svarstoma ir tikiuosi priimta nauja tvarka, kai visi vaiko pinigai bus taupomi vaiko ateičiai išėjus iš globos namų, o išimami iš sąskaitos bus tik labai išimtinais atvejais, kuriuos turės apsvarstyti ir jiems pritarti socialinių darbuotojų susirinkimas.
Pastebėjau, kad gyvendinus šeimyninį globos modelį, išryškėjo, labiau pasimatė mūsų sunkiųjų delikventinio elgesio vaikų problemos ir jų daromos eibės. Gyvenant viename būryje šiems vaikams pavykdavo labiau pasislėpti tarp kitų vaikų, kai kuriais atvejais netgi suversti kaltę nekaltiems. Dabar šie vaikai yra labiau matomi, kontroliuojami ir prižiūrimi. Deja, labai dažnai mums, suaugusiems, tenka pasijusti bejėgiais prieš vaiką, kuris negalvodamas apie pasekmes bėga iš namų, ieško rūkalų, alkoholio, išėjęs į mokyklą atsiduria kitame rajono krašte. Suprantame, kad tokiam vaikui reikalingos ne tiek bausmės ir apribojimai, kiek supratimas, užuojauta, intensyvi psichologinė ir psichoterapinė pagalba o kraštutiniu atveju gal net specialūs globos namai, socializacijos centrai. Tačiau kelias į socializacijos centrą yra pakankamai ilgas ir kiek kainuoja kitiems globotiniams buvimas namuose kartu su delikventinio elgesio vaiku niekas negali išmatuoti. Baimė, nerašyti įstatymai, vadinamoji „diedovščina" tai yra ta baisioji vaikų namų pusė, kurią mes labai stengiamės pastebėti ir išgyvendinti , tačiau dažnai nepajėgūs suvaldyti. Kodėl taip yra? Vaikai į globos namus atvyksta vis vyresni, turintys vis juodesnę gyvenimo savo biologinėse šeimose patirtį, pajutę neribotos nepriežiūros ir laisvės skonį, nenorintys laikytis taisyklių, negerbiantys suaugusių, .pykstantys ant viso pasaulio už jiems tekusias negandas. Dažniausiai taip elgiasi vyresnio amžiaus vaikų namų naujokai, kurių įtakoti ir perauklėti praktiškai neįmanoma. Mūsų mieli ir nekalti mažyliai , globos namuose augantys nuo mažens yra kitokie; šiltesni, mylintys savo gerąsias auklytes, klausantys nurodymų. Bet jie žiūri į didžiuosius išpūtę akutes ir mokosi iš jų, kad rūkyti yra "kieta" ir kad auklyčių galima ir neklausyti... Šešiolikmečiai ir vyresni delikventinio elgesio vaikai, neturintys motyvacijos mokytis mano manymu turėtų būti išleidžiami iš vaikų namų gyventi savo gyvenimo, dirbti ir užsidirbti duoną, o ne sėdėti valstybės išlaikomi vaikų namuose ir juos niokoti . Gal tai galėtų būti specializuoti paauglių globos namai su gamybine baze ar natūriniu ūkiu, kur vaikai privalėtų dirbti, taip įgydami darbinius įgūdžius ir užsidirbdami pragyvenimui. Turėtų būti numatyta teisinė bazė, kuri supaprastintų valstybės paskirtos nuolatinės globos atšaukimą tokiems vaikams, jei globa paskirta teismo keliu. Apie tai turėtų pagalvoti mūsų vyriausybės vyrai bei vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga, nes šie peraugę globotiniai dažnai ignoruoja savo pareigas mokytis, gerbti suaugusius ir jiems talkinti, ir pamina kitų vaikų teises augti saugiai . taip pat jie pažeidžia socialinių darbuotojų teises saugiai dirbti be papildomos jų keliamos įtampos sunkų darbą, nes dažnas šešiolikmetis yra ir didesnis ir stipresnis fiziškai už smulkutę mažutę socialinę darbuotoją.
Ne vienam mūsų įstaigos globotiniui jau pritaikytos minimalios priežiūros priemonės: tęsti mokslus, dalyvauti psichologo, psichoterapeuto konsultacijose bei dalyvauti pagrindinės ar specialiosios mokyklos vykdomose socializacijos, prevencijos, neformaliojo vaikų švietimo programose. Vaikai į šias paskirtas priemones žiūri labai atsainiai. Viena mergaitė jau apgyvendinta vaikų socializacijos centre. Be abejo, tai kraštutinės priemonės ir mūsų kantrybės taurės yra labai gilios . Vaikams ne vieną ir ne du kartus atleidžiama, jiems suteikiama ne viena galimybė pasitaisyti, jiems rodomas pasitikėjimas, kurį vaikai turėtų pateisinti. Deja, labai dažnai vaikai patys renkasi savo vingiuotą ir duobėtą kelią ir slysta žemyn. Kodėl taip atsitinka? Todėl kad jie gyvena globos namuose ir jų dvasiniai sužalojimai tokie gilūs, kad tik gyvenimas šeimoje gal dar galėtų šiuos vaikus ištraukti iš juos siurbiančios bedugnės. Vyresni nei 10 metų vaikai praranda viltį būtį įvaikinti ar patekti į globėjų šeimą. Per 5 mūsų darbo metus tik du vaikai buvo įvaikinti, į globėjų šeimas išvyko gyventi 21 vaikas.Dažniausiai tai buvo giminaičių šeimos. Pilnametystė globos namuose sulaukė 10 vaikų. Tokia liūdna statistika. Mūsų visuomenė nenori globoti šių vaikų, domisi jais tik tada,kai jie ką nors blogo iškrečia. Beje, 135 vaikai buvo gražinti tėvams, 80 iš jų - daugiau nei po vieną kartą. Daugiau nei po vieną kartą šie 80 vaikų grįžo į vaikų namus dar labiau pažeisti ir dar labiau supykę ant viso pasaulio. Iš viso per 5 metus „Vaiko užuovėjoje" buvo suteikta globa 206 vaikams.
Be abejo, mūsų socialiniams darbuotojams darbas ir pagal naują globos modelį, kai vaikai globojami šeimynose, ir toliau išlieka nelengvas, reikalaujantis be galo daug psichologinių žinių ir netgi fizinės jėgos. Nes ką gi daro mama, laukdama 10-12 vaikų, grįžtančių iš mokyklos? Ji sunkiai dirba, jei nori, kad jos namai jai ir jos vaikams būtų jaukūs ir švarūs. Lygiai tą patį ir dar daugiau daro ir mūsų nuostabios socialinės darbuotojos. Jos spėja viską : ir šeimyną sutvarkyti, ir į mokyklą nubėgti problemų išspręsti, ir vaikų bylas pildyti ir kiekvieną vaiką išklausyti, paguosti, ar sutramdyti. Socialiniai darbuotojai pagal galimybes kelia savo kvalifikaciją . Kvalifikacijos kėlimui lėšos yra labai ribotos ir gaila, kad įvairūs kursai nuolat brangsta. Keturios mūsų socialinės darbuotojos mokosi aukštosiose mokyklose, kur įgys socialinio darbuotojo , pedagogo ar socialinio pedagogo profesijas. Labai gaila, kad socialinių darbuotojų atlyginimai tikrai nėra pakankamai dideli, kad būtų laikomi rimta motyvacija dirbti. Mokytis pajėgia tik tie žmonės, kurie yra materialiai remiami savo artimųjų bei šeimos narių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numatė socialinių paslaugų įstaigų licencijavimą, socialinių darbuotojų atestaciją 2010 metais, tačiau praktiškai nėra sudarytų galimybių dirbantiems, bet neturintiems reikiamos kvalifikacijos darbuotojams persikvalifikuoti ar įgyti minimalią socialinio darbuotojo kvalifikaciją už valstybės lėšas. Jei tokia tvarka nebus numatyta, įstaiga 2010 metais liks be darbuotojų, nes socialinių darbuotojų su reikalaujamu aukštuoju išsilavinimu mūsų provincijoje ir Medeikių kaime tiesiog nebus. Ne vienas darbuotojas jau paliko mūsų įstaigą ieškodamas didesnio atlyginimo , kai kurie, aišku dėl kitokių, asmeninių priežasčių ir dėl to tikrai labai labai gaila. Darbuotojų kaita yra nemaža ir dėl to kenčia vaikai, kenčia socialinių darbuotojų darbo kokybė, nes šiame darbe vis dėl to ypatingai svarbi turima patirtis, darbo ir asmeninių santykių su vaikais tęstinumas, praktikoje įgyti darbo įgūdžiai.
Šia proga noriu iš visos širdies padėkoti visam mūsų įstaigos darbuotojų kolektyvui. Jūs kantriai dirbate menkai apmokamą beprotiškai sunkų darbą, užmiršdami save, savo šeimas, atiduodami savo širdis šiems likimo nuskriaustiems vaikams. Noriu paminėti visų Jūsų vardus: Danutė, Bronytė - didžiausią patirtį ir ilgiausią darbo stažą turinčios socialinės darbuotojos. Rasytė, Jūratė, Gitana, Sveta - šaunuolės, dar randančios savy jėgų ir savo laisvalaikio sąskaita siekiančios aukštojo mokslo diplomų. Tai tikrai nėra lengva, dirbant šį darbą ir turint šeimas, kuriomis reikia rūpintis. Irutė, Kristina, Vilytė, Danutė, Zinutė, Vandutė - Jūs tikros širdžių karalienės nes jūsų darbas iš visos širdies susirenka visas mažesnes ir didesnes vaikų širdeles. Sigita - rūpestinga vaikų ir darbuotojų sielų ganytoja, budriai sauganti tų sielų dvasinę ramybę, kad niekas nebūtų nuskriaustas ar nusiminęs. Dainius - psichologas, randantis reikiamą žodį kiekvienam vaikui pagal jo būseną ir poreikį, kaip su padidinamuoju stiklu įžvelgiantis paslėptas vaikų bėdas. Kristina - jaunoji naujoji socialinė pedagogė, mokyklinių reikalų tvarkytoja, mokytojų ramintoja, programų rašytoja ir jų įgyvendintoja, visų vaikų reikalų ir laisvalaikio ekspertė. Irutė Puodžiūnienė - kūno ir sielos žaizdų tvarstytoja ir slaugytoja, ligoniukų motina Teresė, besirūpinanti jais ir dieną ir naktį, be to dar skaičiuojanti ir sverianti kiekvieną patiekalą, kad jis būtų ne tik maistingas, bet ir skanus vaikui. Dalytė ir Redita - virtuvės šeimininkės, skaniausių patiekalų virėjos, galinčios pretenduoti į "Auksinio peilio" apdovanojimą. Gitana - sandelių saugotoja ir pildytoja, jos budrios akys pastebi kuriam vaikiukui jau reikia naujų batų, džinsų ar striukės, ji geriausiai žino kuriuos produktus vaikai mieliausiai valgo, kokio stiliaus rūbai kuriam vaikui labiausiai tinka. Virgutė - finansų tvarkytoja, kantrybės ir santūrumo įsikūnijimas, profesionalumo pavyzdys. Kristina - švaros ir tvarkos puoselėtoja visame pirmame aukšte, Mažylių šeimynos auklytės dešinioji ranka įvairiausiai klausimais. Kostas - ūkvedys ir vairuotojas, darbštusis auksinių rankų meistras, suremontuojantis ir nesuremontuojamus daiktus pradedant sulūžusiu žaisliuku, baigiant sienų, lubų , grindų vamzdynų ir laidų remontu. Viktoras - dešinioji Kosto ranka, visada laiku atsirandantis ten, kur reikalingos vyriškos rankos tiek dideliuose tiek mažuose buities darbuose, kurių mūsų nameliuose visada yra begalė. Mielieji, žemai Jums lenkiuosi ir nuoširdžiai dėkoju už Jūsų visų pasiaukojamą darbą. Linkiu Jums neišsenkančios kantrybės šiame darbe , sveikatos ir sėkmės bei gerovės asmeniniame gyvenime.
Taip pat šia proga padėkoti Biržų rajono savivaldybės administracijai , Vaiko teisių apsaugos tarnybai, socialinės paramos skyriui , Parovėjos seniūnijai ir Medeikių bendruomenei už nuoširdų rūpinimąsi mūsų reikalais ir mums rodomą dėmesį. Ypatingai noriu padėkoti savivaldybės administracijai, ji yra pagrindinė mūsų maitintoja. Dėkoju už sklandų ligšiolinį mūsų veiklos finansavimą, supratimą ir palaikymą . tikiuosi, kad ir ateityje galėsime džiaugtis sklandžiu bendradarbiavimu. Išvykusi į kursus ar seminarus su kolegomis dalinantis rūpesčiais ir problemomis visada pasididžiuodama giriuosi, kad mūsų Biržų rajono savivaldybės ir mūsų įstaigos santykiai yra puikūs, o finansavimas sklandus. , kuo kartais negali pasidžiaugti kitų rajonų globos namų direktoriai. Čia esančių valdžios atstovų prašau ir toliau nepalikti šiuo krizės laikotarpių mūsų įstaigos ir ypač socialinių darbuotojų likimo valiai,bet rūpintis, kad socialinių darbuotojų atlyginimai galėtų nuolat kilti, kad jiems nereikėtų gyventi ant skurdo ribos, o mūsų įstaigos finansavimas būtų toks, kad mes galėtume tuos kylančius atlyginimus išmokėti. Didelė parama mūsų darbuotojams nuo sausio pirmos paskirti kelionės pinigai. Nuoširdus už tai ačiū.
Be abejo , taip pat nuoširdžiausia padėka skiriama mūsų rėmėjams, kurie nuolat remia mus tiek finansiškai, tiek dvasiškai : Georgui Rushti ir MGL Baltija už priešgaisrinės signalizacijos įrengimo finansavimą ir už nuolatines labdaros siuntas bei pastovų dėmesį, Vokietijos Reformatų bažnyčiai ir Erhardui Mishe, už nuolatinę finansinę paramą ir nuostabias medines žaidimų aikšteles ir pavėsinę, Švedų Misijos Bažnyčiai ir Wallai Karlson bei Metodistų pagalbos centrui už pastovias labdaros siuntas, už pagalbą įrengiant kūdikių kambarius, superkant jiems naujus baldelius.Vokietijos-Olandijos Rotary klubui ir Shtefanui Wosharui už plastikinius langus ir kasmetinius asmeninių dovanų vaikams siuntinius bei už skanų kalėdinį vyną darbuotojams, Lions klubui iš Vokietijos už materialinę paramą, mūsų steigėjui - Biržų reformatų bažnyčiai už viską ir už nuostabią dovaną darbuotojams ir jų vaikams Kalėdų ir šio jubiliejaus proga - Nacionalinio dramos teatro ir Keistuolių teatro spektaklius Vilniuje. Tai pat dėkoju visiems geros valios žmonėms , Biržų rajono mokyklų moksleiviams, Reformatų bažnyčios jaunimui, aukojantiems materialines aukas ir dvasines dovanas, ar tiesiog atvažiojantiems pas vaikus į svečius pabūti ir pažaisti su jais. Ir niekas negali pasverti, kuri dovana yra brangesnė mūsų vaikui : džiuginanti asmeninė dovana, gerėjanti buitis, gražesnis rūbas ar užsimezgusi draugystė , bendravimo džiaugsmas, galbūt peraugsianti į tolesnį nuolatinį bendravimą, globą, o gal net ir įvaikinimą.
Baigdama mūsų vaikų namams noriu palinkėti be abejo sklandaus tolimesnio darbo, palankių ir protingų naujų įstatymų, didesnių atlyginimų. Bet vis gi labiausiai linkėčiau mūsų nameliams nebeaugti, nebedidėti, nebesiplėsti, kad vaikų, netekusių tėvų globos, mūsų nameliuose nuolat mažėtų, kad kiekvienas mūsų rajono vaikas turėtų tikrus savo namus, su mylinčiais tėvais , broliais ir sesėmis.


Daiva Janonienė, VšĮ "Vaiko užuovėja" direktorė
2009 m. vasaris