Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Jonas Kalvinas. Teologija
Pirmadienis, 01 Birželis 2009 15:51

Jonas KalvinasNors J. Kalvino teologijai neabejotiną poveikį darė tokie garsūs teologai kaip Augustinas, Liuteris, Melanchtonas ar Cvinglis, tačiau jo sugebėjimas aiškiai ir sistemingai analizuoti svarbiausius krikščionio gyvenimą liečiančius klausimus, išskiria jį iš kitų teologų. Jo mokymas stipriai palietė ne tik to meto tikinčiųjų žmonių gyvenimą, bet ir ištisas kartas teologų bei mąstytojų. J. Kalvino mąstymo aiškumas, nenuilstanti veikla ir teologinis palikimas, kuris padarė įtaką visai Reformacijos epochai, ir šiandien skatina  mus iš naujo atrasti jo talentą.

J. Kalvino teologiją geriausiai atspindi jo garsiausio veikalo „Institutio Christianae religionis" (Krikščioniško tikėjimo pagrindai) paskutinysis 1559 metų leidimas. Žinoma, iki šios knygos paskutiniojo leidimo pasirodymo J. Kalvino teologinės pažiūros vystėsi ir buvo vis toliau plėtojamos bei sisteminamos. Tai geriausiai parodo ir „Institutio" skirtingų leidimų palyginimas.

Kalbant apie J. Kalvino teologiją taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad J. Kalvinas teologiją visų pirma suprato kaip praktinę, bet ne sistematinę teologiją. Jo plėtojama teologija turėjo tikslą ne pavaizduoti, koks turi būti tikėjimas, bet vesti jo raštų skaitytojus link tikėjimo praktikavimo. Taigi nors J. Kalvino raštai ir garsėja savo sistemiškumu, jo teologija geriausiai atsiskleidžia kuomet nepamirštamas šis svarbus J. Kalvino siekis.

J. Kalvino teologijoje vyrauja dvi pagrindinės kryptys. Pirma kryptis, tai Dievo autonomijos, Jo visagalybės, didybės ir garbės akcentavimas (Soli Deo gloria). Ši Dievo garbė pagal J. Kalviną reiškiasi trimis pagrindiniais aspektais. Visų pirma tai Dievo Tvėrėjo garbė, antra tai Dievo Išganytojo (Kristaus) garbė ir trečia tai Dievo garbė per Evangeliją, pasiekianti išrinktuosius Dievo vaikus.

Dievo autonomijos, jo šlovės tema J. Kalvino teologijoje yra glaudžiai susieta su antra pagrindine tema - žmogaus išganymo. J. Kalvinas tikėjo, kad Dievą pažįstame ne tokį, koks Jis yra iš tikrųjų, bet tokį, koks Jis yra santykyje su mumis. Dievas nėra pažįstamas ten, kur nėra religijos ir tikėjimo. O tikėjimas yra Šventosios Dvasios veikimas.

Šventoji Dvasia vaidina svarbų vaidmenį J. Kalvino teologinėje sistemoje. Jis yra įsitikinęs, kad Šventoji Dvasia paliudija Biblijos, kaip Šventojo Rašto autoritetą. Taigi J. Kalvinas tarp Šventosios Dvasios ir Biblijos mato tam tikrą vidinį ryšį. Pagal jį, grindžiant Biblijos autoritetą nebereikalinga jokia kita instancija ar žmogiškas protas. Šventasis Raštas savo autoritetą semia pats iš savęs, tai yra iš Šventosios Dvasios veikimo.

Biblija pagal J. Kalviną, tai tartum raktas į Dievo karalystę. Biblija mums suteikia galimybę pažinti Dievą tokį, koks Jis mums reiškiasi. Tuo pačiu Biblija padeda mums pažinti ir save. J. Kalvinas visos Biblijos pagrindiniu centru laikė Jėzų Kristų. Jis manė, kad Dievas žmonėms niekaip kitaip neapsireiškė, kaip tik per savo sūnų, Jėzų Kristų. Tik per tikėjimą į Jėzų Kristų mes galime būti sutaikyti su Dievu ir tapti Jo vaikais. Kadangi skirtumas tarp tikro tikėjimo ir netikėjimo yra žinomas tik Dievui, J. Kalvinas išplėtoja mokymą apie dvigubą predestinaciją. Tik Dievas nusprendžia, kas bus išteisinti ir paveldės amžiną gyvenimą, o kas bus pasmerkti. Tai reiškia, kad Dievas jau nuo pat pradžių nusprendė, kurie žmonės bus išganyti, o kurie bus nuteisti.

J. Kalvinas taip pat akcentavo ir išorines priemones, kuriomis mus Dievas kviečia bendrystei su Jėzumi Kristumi. Tai bažnyčia, sakramentai ir pilietinė tvarka. J. Kalvinas bažnyčią skirstė į matomą ir nematomą, kurią sudaro Dievo išrinktieji. Kadangi tik Dievas žino kas yra išrinktieji, todėl J. Kalvinas pagrindinį dėmesį skiria matomai bažnyčiai. Matoma bažnyčia yra ten, kur skelbiamas ir klausomas Dievo Žodis bei teikiami Kristaus įsteigti sakramentai. Tai reiškia, kad J. Kalvinui tikros bažnyčios požymiai yra Dievo Žodis ir sakramentai.

J. Kalvinas bažnyčios vadovybę kildina ne iš visuotinės tikinčiųjų kunigystės idėjos, bet iš Kristaus nustatytos tvarkos. Jis išskyrė keturias bažnytinės pareigybes: kunigo, mokytojo, vyresniojo ir diakono. Nors J. Kalvinas ir atskiria pilietinę valdžią nuo dvasinio Kristaus vadovavimo, tačiau šie du poliai nėra supriešinami. Pilietinė valdžia turi tarnauti Dievo šlovei ir reprezentuoti žemėje Jo apsaugą bei teisingumą. Pilietinė tvarka yra ženklas, kuris rodo Dievo gerą valią ir gali žmonėse pažadinti dėkingumą bei religinį stropumą.

J. Kalvino teologinės idėjos turėjo didelę įtaką ne tik reformuojant bažnyčią, bet ir stipriai paveikė daugelio Europos šalių visuomenes. Jo teologijos įtaka pasiekė literatūros, politikos, ekonomikos bei meno sritis.

InfoRef.lt