Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
MORKAUS 1,40-45
Dienstag, den 23. Juni 2009 um 09:50 Uhr
There are no translations available.

Pas jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: „Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų." Jėzus, pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!".Tuojau pat raupsai pranyko, ir jis tapo švarus. Jėzus liepė jam tuojau pasišalinti ir smarkiai prigrasino: „Žiūrėk, niekam nieko nepasakok! Eik pasirodyk kunigui ir už pagijimą paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti". O šis bekeliaudamas pradėjo taip plačiai skelbti ir skleisti įvykį, jog Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste. Jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose, bet žmonės iš visur rinkosi pas jį. (Mk 1, 40-45)

„Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų" - įspūdingi vargšo žmogaus žodžiai. Ar kas yra taip ištaręs širdies, dantų ar kokios kitos ligos gydytojui? Didis tikėjimas Jėzaus galia, bet abejonė ar jis „panorės"? Prieš mūsų akis jau antroji pagydymo scena. Ji išsamesnė nei Simono uošvės pagydimas. Jėzus ranka paliečia ligonį, ištaria paprastus žodžius: „Noriu, būk švarus". Jėzus jam liepė tuojau pasišalinti ir prigrasino tylėti, pamokė ką turi žmogus atlikti pagal per Mozę duotą įstatymą.Manyčiau, Jėzui rūpėjo apsaugoti šį žmogų nuo pigios stebuklo demonstracijos. Asmeniškai pergyventą Dievo veikimą mums reikalinga išmokti branginti. Nepaversti tuščiu pasigyrimo džiaugsmu. Juk natūralus žmogiškas noras pasidalinti tuo, kas smarkiai nudžiugina arba miela. Arba tuo kuo didžiuojamės. Gyvenime nemažai tokių pavyzdžių: garsiai klausytis mėgstamą muziką, kad kiti girdėtų. Arba džiaugtis savo jaunystės kūnu ir kuo labiau jį apnuoginti, atkreipti kitų dėmesį į save. Pasigirti savo dorais vaikais arba jų pasiekimais ir panašiai. Negi Dievui nežinoma tokia mūsų silpnybė? Ar nuodėmė girtis įstabiu Dievo darbu ir jo veikimu mūsų gyvenime? Nenuodėmė šlovinti Viešpatį už jo įstabius darbus, bet nuodėmė tais Dievo įstabiais darbais pasinaudojant , bent mažytę dalelę garbės sau prisiimti. Tarsi sakyti, žiūrėkite, buvau vertas ir Dievas panorėjo, pažvelgė į mane. Padarė švarų. Tai tiesą, jis padaro žmogų švarų ir pamoko, kad jis ir toliau būtų švarus. Likti švariu ir neiškeisti savo skaistumo į pigų dėmesį sau. Paaukok atnašą Dievui, ne žmonėms ir jų dėmesiui, smalsumui. Deja, šis vargšas žmogus nepaklausė Jėzaus, nepaklausė ir dieviškojo Įstatymo - nurodyto ritualinio kelio- atnašauti padėką Dievui. Jis neišgirdo Jėzaus grasinimo, netapo Jėzaus misijos talkininku. Jo tarnystė pasibaigė su patirto išgijimo nuostaba. Jis patikėjo savo švarumu, o ne Jėzumi. Netapo Mozės įstatymo vykdytoju, netapo Jėzaus mokiniu. "Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų?" (Jok.2,22) Kas iš to, mano broliai ir sesės, jei mes tariame išpažįstą Kristaus dangiškąjį mokslą, bet neįvykdome paprastų, net nedieviškų, žemiškų Kristaus surinkimo tikėjimo ir bendravimo nuostatų.