Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Morkaus 3, 20-30
Montag, den 24. August 2009 um 20:08 Uhr
There are no translations available.

Morkaus 3, 20-30

Jėzui sugrįžus namo, vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti. Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti jo sakydami, kad jis kaip galvos netekęs. Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebulą", ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus". O Jėzus, pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną? Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko. Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka. Todėl, jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas. Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus". Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kad ir kaip jie piktžodžiautų; bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme". Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią".

Nebėra įspūdinga, jog vėl aplink Jėzų - gausi minia. Tik tiek, kad jau ne tik Jėzus, bet ir „jie" nebeturi laiko ar galimybės pavalgyti. Kodėl? Net susirūpino Jėzaus saviškiai - apie juos skaitysime daugiau šio skyriaus 31-35 eilutėse.

Gal atsakymas - tolesnis tekstas: atvyko pastiprinimas provincijos fariziejams ir Rašto aiškintojams iš sostinės, pačios Jeruzalės. Kartu atsivežė ir paaiškinimą, kuris iš kart yra „įspėjimas tamsioms minioms".Dievo Žodis - visai nelogiškas, paradoksalus. Žiūrėkite, piktosios dvasios, išvarytos iš nabagų apsėstųjų žmogelių, šaukte rėžia tiesą apie Dievo Sūnų! Ir yra Jėzaus nutildomos. O va, tie, kurie ilgus metus krimto teologiją, kuriems patikėta net sostinėje tikrąjį mokymą saugoti, susitikę Jėzų išvadina „apsėstuoju"! Evangelistas Morkus puikiai savo tekste atskleidžia iki šių laikų ne ką ištobulėjusį elementaraus šmeižimo ir juodinimo schemą. Netiesos sakymą, purvinimą. Kaip ir šiais laikais, taip ir tada kiek prašvitę (pareigose ar savo vertinime patenkinti) žmonės jaučiasi atsakingi už „tamsių minių" mąstymo apsaugą. Ir veikia. Jei reikalas vertas (o minių gausybė aplink Jėzų tik patvirtina, kad reikalas rimtas!), jie ir provinciją atvyks. Atsiveš savo, o ne Dievo mokslo patirtį ir ją paskelbs. Juk sostinėse, žmonijos centruose kaip kokioje mėgintuvėlio kolboje verda intrigų lizdas. Šmeižtai - vienas populiariausių „audrų stiklinėse" ginklų. Jeruzalės žinovai, matyti, kaip šį ginklą panaudojo prieš Jėzų. Tai va, dėl ko Jėzus nebeturi kaip pavalgyti, nei jo mokiniai. Nauja paties tamsybių kunigaikščio ataka prasidėjo prieš jį. Uždraudus piktajam kalbėti tiesą, jis ima kalbėti netiesą.

Jėzus pasivadina svečius ir prabyla palyginimais, klausdamas: „kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną?" Ir Jėzus toliau mokina apie susiskaldžiusią karalystę, jo pamokslas - kovojantis prieš save šėtonas nusilptų ir jis žlugtų. Ar jos toks kvailas? Šios eilutės man priminė ne vieną susitikimą valdiškuose namuose, kur buvo minima „susiskalžiusi Bažnyčia". Tuomet tenka priminti, jog Bažnyčia yra Dievo surinkimas, kuris nėra it kokia puodynė ir negali skilinėti. Bažnyčia, kaip namai, apie kurios kalba Jėzus. Jei jie suskilę - jie neišsilaikys. Jėzus Kristus - Bažnyčios galva, atėjo į žemę, kad suburtų savo tautą pražūčiai? Didesnės nesąmonės juk nepasakysi? Kas tvirtina jog Bažnyčia suskilusi ir dar toliau tebeskilinėja, yra liudininkas mirštančios Bažnyčios? Na, Bažnyčios mirties šauklių „tarybinio šviesaus rytojaus" dienomis netrūko. Net algas gavo už šį nelengvą darbą. Yra panašių „pranašų" ir šiandien. Nedidelė nuodėmė, jei taip kalba koks nelabai Dievo pažinimo moksle išprusęs pasaulietis valdininkas, politikas ar žurnalistas. Tačiau, keistoka, kai apie tai ima kalbėti tie, kurie lyg ir yra pašaukti Dievo Bažnyčią auginti, joje tarnauja. Yra konkrečios krikščioniškos bendruomenės ar konfesijos narys ir Viešpaties mokinys. Nedidelė nuodėme jei Viešpaties mokinys, susidūręs su konfesiniais skirtumais, gal teisingiau, jų įvairove ima ir patiki Bažnyčios suskilimu. Tačiau, kuomet toks mokinys patiki jog jis tokioje jau „suskilusioje" Bažnyčioje stovi ant „teisingo senojo" arba „teisingo naujojo" pagrindo, privalo atsiminti šiuos Jėzaus žodžius:„ jei namai suskilę, tie namai neišlieka. [...] Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus". Taip pat verta atminti, jog žemėje dar būdamas Jėzus savo dangiškąjį Tėvą meldė dėl savo Bažnyčios. Meldė dėl savo mokinių vienybės. Meldė tas, kuris yra viena su Tėvu. Ar jo maldos tuščios? Atsimindamas tai, žmogau, patikrink ar nesi piktojo traukiamas burnoti prieš Kristaus - Šventąją Dvasią? Jo Bažnyčios statytoją ir sergėtoją? Pamąstyk, ant kokio pagrindo pastatyta Bažnyčia ir ant kokio pagrindo stovi tu?

Šiose Evangelijos eilutėse Jėzus nekalba, kad šėtonas bus įveiktas vidiniu susiskaldymu. Šėtonas šėtono neišvarinės. Šėtoną išvaro Jėzus ir jo Gyvasis Žodis. Tai jis skaldo šėtono kūną ir surišą galiūną. Ir šėtonas neturi galios įveikti Kristaus Bažnyčios gyvojo mūro. Taigi, pirma šėtonas norėtų Bažnyčią apiplėšti, turėtų surišti jos galiūną. Ar jam duota tokia galia? Tiesa, buvo duota jam kartą. Galiūną jis tuomet ne tik kad surišo, bet ir prikalė ir nužudė. Bet va, vis vien niekais visos šėtono pastangos nuėjo. Galiūnas paėmė šėtono kunigaikštystėje pastatė atnaujintą, savo Naujosios sandoros šventovę - Ekkleziją!