Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Vilniaus bažnyčios architektas Karolis Podčašinskis
Mercredi, 04 Novembre 2009 09:17
There are no translations available.

vilniausbaznyciaVilniaus bažnyčios architektas Karolis Podčašinskis

K.Podčašinskis gyveno ir kūrė Lietuvai sunkiais laikais: tragiškai pasibaigė 1794 m. sukilimas, Lietuvos - Lenkijos Karalystę pasidalino kaimyninės valstybės ir Lietuva pateko į Rusijos imperijos priespaudą, 1831 m. sukilimas, Universiteto uždarymas. Jį uždarius, buvo likviduota ir architektūros katedra, tad K.Podčašinskis - paskutinis lietuviškos architektūros mokyklos vadovas.

Kai 1821 metų Kopilio Sinode buvo nutarta statyti naują mūrinę Vilniaus reformatų bažnyčią vietoj begriūvančios medinės (1685 m. statytos), bažnyčios projektui paruošti ir statybos priežiūrai vykdyti buvo pakviestas Vilniaus universiteto architektūros profesorius Karolis Podčašinskis.Karolis Podčašinskis gimė Žirmūnuose (dab.Baltarusijos Gardino sr., Varenavo r.) Radviloms priklausančio Žirmūnų dvaro architekto ir statybų vykdytojo šeimoje. V.Levandauskas monografijoje "Architektas Karolis Podčašinskis" rašo, jog jo senelio pavardė - Peciūnas (Peczun), vėliau sulenkinta - Pieczynski, o Radvilai 1772m. išrūpinus nobilitaciją - Podčašinski (pataurininkas - podczascy lenkiškai) inspiruota naujų pareigų. Tėvas Jonas Podčašinskis mirė 1800 m., motina Justina Miežinskytė Podčašinskienė - dar anksčiau, tik pagimdžius sūnų Karolį, todėl jį ėmėsi globoti Juozapas Tyzenhauzas iš Žaludoko (Gardino s.,Ščučino r.).Mokėsi Bresto bazilijonų mokykloje, vėliau Kremeneco licėjuje, 1813 m. įstojęs į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą kartu lankė prof. Jono Rustemo piešimo klasę ir per vienerius mokslo metus (1814 m. pavasarį išlaikė egzaminus) įgijo filosofijos mokslų magistro laipsnį. Įgijęs bendrą išsilavinimą, turėjo rinktis specialybę, ir pasirinkimą, matyt, nulėmė ne tiek noras pratęsti tėvo profesiją, kiek tai, jog po architekto Mykolo Šulco tragiškos mirties, Architektūros katedroje buvo vakuojanti pareigybė. Universiteto vadovybė pasiūlė K.Podčašinskiui studijuoti Peterburgo meno akademijoje architektūrą su tikslu vėliau užimti tą vietą katedroje. Pasimokęs porą metų, prašėsi Universiteto vadovybės atšaukti jį į Vilnių ir leisti vėliau išvykti tobulintis į užsienį. 1817 m. išvyko per Karaliaučių, Gdanską, Berlyną, Drezdeną, Strasbūrą į Paryžių. Iš visų pabuvotų vietovių siuntė išsamius raportus apie tenykštę architektūrą. Per protekciją buvo priimtas į užsieniečiams uždarą Paryžiaus politechnikos mokyklą, gilinosi į projektavimą, kopijavo įvairių prekybos pastatų, gyvenamųjų namų planus. 1819 m. grįžo į Vilnių ir pradėjo dėstyti architektūrą. Be pedagoginio darbo, jam taip pat buvo pavestos Universiteto statybos architekto pareigos. Einant šias pareigas perplanavo Alumnato teritoriją, prižiūrėjo pagal V.Stasovo projektą Generalgubernatūros rūmų rekonstrukciją, rūpinosi šv.Jonų bažnyčios ir prie jos esančių universiteto rūmų remontu, taip pat suprojektavo Balinskių rūmus Jašiūnuose. V.Levandauskas monografijoje pažymi, kad vienas reikšmingiausių Karolio Podčašinskio darbų yra Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios projektas - labiausiai klasicistinis jo kūrinys. Šis projektas užbaigtas 1829m. sausio 15d. Du lapai brėžinių su šia data ir autoriaus parašu saugomi Mokslų Akademijos bibliotekos rankraščių skyriuje.
V.Levandauskas monografijoje "Architektas Karolis Podčašinskis" rašo: Podčašinskis sukūrė labai aiškių klasicizmo formų, gerų proporcijų statinį. Stačiakampė šventykla iškilo priešais evangelikų reformatų kapines. Nuo Pylimo gatvės nutolusi 4 m., buvo aptverta ažūrine metalo tvorele. Bažnyčia vienanavė, su žemu dvišlaičiu stogu. Pagrindiniame, į vakarus atgręžtame fasade - per visą plotį šešių ašių portikas. Korintinio orderio kolonos išdėstytos vienodais tarpsniais. Architektas, sekdamas antikinių šventovių pavyzdžiu, portiką sukūrė kaip pronaosą: su pailgintomis šoninėmis sienomis - antais ir dviem kolonų eilėm... Podčašinskis šiuo portiku labai paįvairino Lietuvos klasicizmo sakralinių pastatų architektūrą. Kiti bažnyčios fasadai kuklesni... Fasadus puošia tik rustai, kuriais suraižyta sienų apačia iki langų. Kampuose dar yra korintiniai piliastrai.
Iš interjero įrangos vertingiausios medinės kesoninės lubos. Pagal pirminį projektą 98 aštuoniakampiai kesonai turėjo būti spalvingi: didieji apvadai geltoni, mažesnieji vidiniai - mėlyni su geltonais skrituliukais, tarpkesoniniai kvadratukai - raudoni su geltonais skrituliukais. Tačiau,matyt, autoriui parengus naują projektą, lubos tapo ramaus žalsvo kolorito, su alyvų, akantų ir kitokiais motyvais preciziškai ištapytomis rozetėmis. Panaši buvo ir sienų spalva.
Kitas grynojo klasicizmo sakralinės paskirties statinys - portikas prie šv. Jonų bažnyčios pietinio fasado. Bet pats raiškiausias ir didingiausias Podčašinskio suprojektuotas pastatas yra Bulhakų rezidencija Dobosnoje arba Žiličiuose (dab. Mogiliovo s., Kirovo r.). Tai vienas iškiliausių vėlyvojo klasicizmo rezidencinių pastatų. Podčašinskis buvo ir Tuskulėnų dvaro rūmų Vilniuje projekto autorius.
Uždarius universitetą (1832m. gegužės 1 d.), neteko pagrindinio darbo, bet gavo visą gan didelę pensiją, kai kiti profesoriai tik pašalpas. Nors laisvo laiko turėjo daug, didelių projektų nesiėmė, apsiribojo smulkiais objektais. Pasiūlius vykti profesoriauti į Kijevo šv.Vladimiro universitetą, atsisakė.
Mirė ilgos ligos nukamuotas 1860 m. balandžio 7d., palaidotas Rasų kapinėse, šalia anksčiau mirusios žmonos. Vienintelis sūnus Boleslovas, irgi architektas, rūpinosi tėvo palikimu, parašė išsamų nekrologą, iš kurio vėlesnių laikų K.Podčašinskio biografijų rašytojai sėmėsi žinių.

D.Gudliauskienė