Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Šepetys Jonas
Wednesday, 04 November 2009 09:52
There are no translations available.

Prisimenant Lietuvos ev. reformatų Bažnyčios superintendentą Joną Šepetį

1867-1941

Būsimasis kunigas Jonas Šepetys (Иванъ Шепетисъ) gimė 1867 m. kovo 5 d. Švilpikių vienkiemyje Kauno gubernija, Panevėžio apskritis, Nem.Radviliškio parapija. Buvo jauniausias iš penkių brolių ir seserų. Tėvas mirė anksti, ir motina viena sunkiai vargdama augino vaikus. Jonas skaityti ir rašyti pramoko pas kaimo „daraktorių". Sukakus devyneriems metams motina jį nuvežė į Biržų pradinę mokyklą, gyveno pas vargonininką Mikelėną. Mokslas sekėsi labai gerai, tad motina kreipėsi į kunigą Konstantiną Mačiulskį prašydama stipendijos tęsti mokslus reformatų gimnazijoje Slucke. Sinodas paskyrė stipendiją su išlaikymu, ir Jonas išvažiavo į Slucką. Baigė gimnaziją 1889 m. ir išvažiavo studijuoti teologijos į Dorpato universitetą, teologijos fakultetą. Mokslus baigė 1893 m. ir tais pačiais metais buvo ordinuotas diakonu bei paskirtas į Nemunėlio Radviliškį parapijos klebono Martyno Cumfto padėjėju. Sekančiais - 1894 m. ordinuotas kunigu ir paskirtas tarnauti į Švobiškio parapiją. Po metų vedė Nem.Radviliškio kun. M.Cumfto dukterį Stefaniją, bet neilgai kartu gyveno - po ketverių metų žmona mirė. 1898 m. susipažino su prancūzų kalbos mokytoja, Pabaltijo vokiete Klara Wilcke, gimusia 1879 m. Vecausėje, Kurše. Ji tuo metu mokė prancūzų kalbos būsimą A.Smetonos žmoną Zofiją Chodakauskaitę. Klara greitai išmoko puikiai šnekėti ir rašyti lietuviškai. Vestuvės įvyko 1900 m. rugpjūčio mėn. Šepečiai Švobiškyje gyveno iki 1912 m.  1911 m. lapkrity mirė Nem. Radviliškio kunigas Adomas Cumftas, ir kun.Joną Šepetį perkėlė tarnauti į Nem.Radviliškį. Dirbant Švobiškyje, 1902 m. kun. J.Šepetys buvo išrinktas Sinodo kolegijos nariu - dvasininku. Paskui į kolegiją buvo renkamas kiekvieno rinkiminio Sinodo metu.

Gyvendami Švobiškyje Šepečiai gražiai sutvarkė kleboniją, įsiveisė sodą, gėlynus. Klebonija virto apylinkės lietuvių inteligentų susirinkimų vieta ir draudžiamų lietuviškų raštų platinimo židiniu. Pas patikimus parapijiečius buvo slepiama lietuviška literatūra, tie patys parapijiečiai platino leidinius. 1905 m. revoliucijai prasidėjus, kun.J.Šepetys atlaisvino Švobiškio pradžios mokyklą nuo mokytojo ruso. Atgavus lietuvišką spaudą, jis imasi plunksnos, pradeda 1911 m. leisti pirmąjį lietuvišką reformatų laikraštį „Pasiuntinys". Kun. J.Šepetys pats buvo ir redaktorius, ir leidėjas, ir administratorius. Trūko lėšų, nes Sinodas pinigų tam neskyrė. Kunigui teko suktis pačiam, taupydamas metė rūkyti. „Pasiuntinys" buvo spausdinamas Kaune, pas Kuktą. Paštu atsiųsdavo tiražą į Linkuvą - kai gyveno Švobiškyje ar į Skaistkalnę (tada Šionberg) - kai jau gyveno Nem.Radviliškyje. Iki tų miestelių buvo gerokas kelio gabalas prasto, purviniausio kelio. Laikraščio išsiuntinėjimas prenumeratoriams buvo Klaros darbas.

Kun. Jonas Šepetys aptarnavo dar ir Aukštelkų filiją (dabar Radviliškio raj.), kuri buvo Švobiškio parapijos sudėtyje. Nuo 1908 metų jis buvo šelpimo draugijos „Žiburėlis" narys ir šelpėjas, taip pat priklausė Vilniaus Lietuvių mokslo draugijai, bendradarbiavo „Aušroje".

Tarnaudamas Nem. Radviliškyje, kun. J. Šepetys suorganizavo pirmąją pieninę Biržų krašte. Jos steigėjai pasisemti patirties važiavo į Latviją. J. Šepetys Rusijos imperatoriaus Aleksandro III buvo apdovanotas sidabro medaliu už nepriekaištingą dvasinę tarnybą.

Nem. Radviliškio parapijos klebonu Jonas Šepetys tarnavo neilgai nuo 1912 iki 1915 m. Užėjus I pasauliniam karui pasitraukė į Rusiją, į Maskvą, kur jau anksčiau buvo atbėgus Klaros sesuo. Po kelių mėnesių persikėlė į Voronežą ir abu mokytojavo M. Yčo įsteigtoje lietuvių gimnazijoje. 1918 m. grįžo į Tėvynę, kun. J.Šepetys buvo paskirtas į Vilniaus reformatų parapiją lietuvių kunigu. Be to abu mokytojavo lietuvių gimnazijoje. Kun.J.Šepetys dėstė matematiką. Po kurio laiko buvo išrinktas Vilniaus distrikto superintendentu. Klara tuo metu paruošė ir išleido Vokiečių kalbos gramatiką lietuvių gimnazijoms, Vokiečių kalbos vadovėlius ir trumpą Vokiečių kalbos žodynėlį. Vėliau Klara buvo paskirta lietuvių mergaičių gimnazijos inspektore.

Gyvenant Vilniuje kun. J.Šepečiui buvo operuotas auglys krūtinėje, išimant tris šonkaulius. Bet ir sirgdamas neapleido lietuviškai kalbančios parapijos, mokytojavo gimnazijoje. 1923 m. Sinodas paskyrė kun.J.Šepetį į Papilio parapiją, nes kun.Adomas Šernas, kunigavęs Papily, norėjo grįžti tarnauti į savo gimtą parapiją Nem.Radviliškyje. Kun. J.Šepetys Papilyje išbuvo 18 metų, sutvarkė parapijos piniginius reikalus, atstatė karo sunaikintus bažnytinius pastatus: kleboniją ant senų pamatų, suremontavo taip vadinamą „mūrelį" parapijos reikalams, jo laikais įsigytas naujas bažnyčios varpas. Gyvenant Papilyje buvo pradėtas leisti reformatų laikraštis „Mūsų Žodis", kurį laiką jį redagavo J.Šepetys. Kai kun.J.Šepetį paskyrė dar ir karo kapelionu ir teko važinėti į Kauną, laikraščio atsisakė.

1940 m. kun.Jonas Šepetys pasitraukė nuo aktyvaus tarnavimo parapijiečiams, gavo kunigo emerito statusą, planavo apsigyventi Biržuose. Bet politiniai įvykiai pakeitė gražius planus. Sovietams okupavus Lietuvą, Klara Šepetienė kaip vokiškos kilmės išsirūpino repatriacijos dokumentus. Kunigas nenorėjo palikti Tėvynės. Bet gerų žmonių patarti vis dėlto 1941 m. Šepečiai išvyko į Vokietiją, o paskui pasitraukė į Lodzę, Lenkiją. Kun.J.Šepečio sveikata smarkiai blogėjo, buvo paguldytas į ligoninę. Mirė 1941m. balandžio 28 d. Lodzės ligoninėje sulaukęs 74 metų, palaidotas „Beim Orchideenpark" kapinėse .

Savo gyvenimo užduotį kaip ev. reformatų kunigas ir mokytojas, ir kaip geras Lietuvos sūnus superint. kun.Jonas Šepetys atliko labai gražiai. Sau pačiam keldamas kuo kukliausius reikalavimus, kitiems padėti turėjo atvirą širdį ir lengvą ranką. Daug žmonių šitą patyrė, kai kreipdavosi į jį patarimo ar pagalbos. Jo gyvenimas buvo turiningas, šviesus kaip tikro lietuvio, ev. reformatų dvasios ganytojo",- rašė jo ištikima gyvenimo draugė kuratorė Klara Wilcke Šepetienė savo atsiminimuose, atspausdintuose „Mūsų sparuose" Nr.17,  1964 m. gruodis.

Kun.Jono Šepečio parašyti ir išleisti darbai:

  1. Mėnesinis reformatų laikraštis „Pasiuntinys" 1911-1913 metai,
  2. Jonas Kalvinas, 1909 m., su Kalvino paveikslu ir laiškais Vilniaus Sinodui, 60 p.
  3. Heidelbergo Katekizmas, 1910 m.,
  4. Viduramžių Bažnyčios vaizdas, istoriškas piešinėlis, 1912 m.,
  5. Aukso grūdai, sutrumpinti garsių pamokslininkų pamokslai, 1912 m., 72 p.
  6. Kaimo pamokslai I, 1914 m.,
  7. Trumpa Lietuvos Reformacijos istorija, I dalis, 1922 m.,
  8. Utopijos, 1919 m.
  9. Trumpas ev. reformatų katekizmas 1937 (išleistas jo žmonos K.Šepetienės).
Parašyti, bet neatspausdinti dingo per II pasaulinį karą:
Lietuvos Reformacijos istorija,  II dalis,
Pedagoginis veikalas apie ev.reformatų mokslą.

Pasinaudota „Mūsų sparnai" Nr.3, 17, 49, Jok.Kregždė „Lietuvos reformatų raštija"