Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Jono Kalvino teologijos recepcija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje
Mardi, 10 Novembre 2009 16:27
There are no translations available.

daugird_pranesTokia tema rugsėjo 24 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje, skaitė paskaitą LERB kunigas, teologijos daktaras Kęstutis Daugirdas, pastaruoju metu dėstantis bažnyčios istoriją Johano Gutenbergo universitete, Mainco mieste, Vokietijoje.

Vakarą pradėjo Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, kuri ir organizavo Vilniaus visuomenei didžiojo reformatoriaus Jono Kalvino 500 gimimo metinių jubiliejui skirtą renginį, pirmininkas habil. dr. Sigitas Kregždė. Jis Draugijos vardu pasveikino renginio dalyvius ir pristatė prelegentą, dr. Kęstutį Daugirdą, pasidžiaugė, kad pranešėjas sutiko pasidalyti savo sukaupta medžiaga apie Kalviną su vilniečiais. Pranešėją, kolegą kunigą sveikino ir suskubęs atvykti iš Biržų LERB gen. superintendentas, kun. Rimas Mikalauskas. Renginio pirmoje dalyje dalyvavęs Lietuvos Biblijos draugijos prezidentas, Romos katalikų kunigas Vaclovas Aliulis pasidžiaugė prelegento gražia lietuvių kalba, tiksliais terminais.

Dr. Kęstutis Daugirdas pranešimą pradėjo refleksija apie Kalvino kaip istorinės asmenybės svarbą bei pasirinktos temos gairių apibrėžimu: Kalvino idėjų ir mokymo sklaidą Lietuvos DK ir Lenkijos karalystėje XIV a. 6 - 8 dešimtmečiais galima geriausiai iliustruoti rekonstruojant tai, kaip šioje Europos dalyje buvo priimamas ypač daug diskusijų sukėlęs jo mokymas apie Viešpaties Vakarienę.

Pranešėjas išskyrė tris šio mokymo recepcijos formas: (1) pozityvią Kalvino teologijos recepciją ir jos įtvirtinimą Lietuvos reformatų Bažnyčioje (1558 m. Simonas Zacijus Vilniuje įveda Kalvino mokymą apie Eucharistiją); (2) nutrūkusį Kalvino teologijos įsisavinimą antitrinitorių Bažnyčioje, taip vadinamoje ecclesia reformata minor (1579 m. Krokuvoje apsigyvenusio italų teologo Fausto Socino pastangomis Kalvino mokymas apie Viešpaties Vakarienę pakeičiamas Cvinglio samprata. Pastaba: Pagal Liuterio mokymą Kristus Šv. Vakarienės metu esti kaip asmuo realiai su komunikantais. Tuo tarpu pagal Cvinglio sampratą Viešpaties Vakarienė tėra paprastas tikėjimo išpažinimo aktas, kurio metu tikintieji pamini Kristaus mokymą ir kančią. Kalvinas propagavo tarpinį variantą tarp šių dviejų sampratų: jo supratimu Kristus esti su jį mininčiais komunikantais Dvasios veikime.); (3) negatyvią jėzuitų kontroversinės teologijos atstovų reakciją į Kalvino mokymą. Pastarąją formą pranešėjas susiejo su Vilniuje įsteigta (1569) jėzuitų kolegija ir vėliau (1579) - universitetu, kuomet katalikų teologai pradėjo vystyti vis aštresnę polemiką su evangelikų teologais.

Pranešime taip pat buvo paminėtas ir XVI a. žymiausias Lietuvos reformatų raštijos atstovas, ilgametis Vilniaus vaivados ir LDK Didžiojo kanclerio Mikalojaus Radvilos Rudojo sekretorius Andrius Volanas, rašęs lotynų kalba. Andriaus Volano tema kun. dr. K. Daugirdas apsigynė daktaro disertaciją, kurią šiais metais Vokietijos Reformuoto protestantizmo istorijos draugija (Gesellschaft für die Geschichte des reformierten Protestantismus) apdovanojo žinomo Bonnos universiteto bažnyčios istorijos profesoriaus J. F. Gerhard Goeters vardo premija.

Tyrinėjimus pasirinkta tema sunkina tai, kad Lietuvos reformatų Bažnyčios Unitas Lithuaniae pirmųjų Sinodų kanonai ir memorialai, kita istorinė medžiaga neišliko išdavoje religinių neramumų XVI a. pab. - XVII a. pradžioje, kai liepsnose žuvo bažnyčios archyvas. Nepaisant to, tiek kitų šalių, tiek Lietuvos bibliotekose bei jų archyvuose yra išlikę kiti šaltiniai: knygos, laiškai, testamentai. Jais pranešėjas dr. K. Daugirdas ir grindė savo darbą bei pranešimą.

Po paskaitos dr. K. Daugirdas sulaukė daugybės klausimų, užsimezgė aktyvi diskusija, kuriai pasibaigus prelegentui oficialiai padėkos žodį tarė Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmų direktorė Aldona Daučiūnienė. Savo šiltą asmeninę padėką jam išreiškė ir aktyvūs Vilniaus reformatų parapijos nariai.

Į renginį kaip niekad gausiai buvo susirinkę ne tik Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, bet ir Karališkosios Lietuvos bajorų sąjungos ir biržiečių klubo „Krivulė" nariai, reformatai iš Vilniaus, Kauno ir Biržų. Paskaitą savo buvimu taip pat pagerbė Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro vadovė bei Lietuvos prezidentės patarėja Virginija Būdienė, kiti Vilniaus profesoriai bei intelektualai.

Renginys baigėsi klasikinėmis bei senovinėmis evangelinėmis giesmėmis, kurias stilingai atliko Vilniaus evangelikų reformatų choras „Giesmė", vadovaujamas choro vadovės ir dirigentės Janinos Pamarnackienės.

„V.r.ž." info