Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Kutra Jurgis, kuratorius (1891-1943)
Lundi, 28 Décembre 2009 18:28
There are no translations available.

Kuratorius Jurgis Kutra
1891 - 1943 09 27

Jurgis Kutra - mokytojas, kultūrininkas, ev. reformatų Bažnyčios kuratorius. Gimė 1891m. Šniurkiškių kaime, Biržų vlsč. Lankė Biržų pradžios ir Bauskės viduriniąją mokyklą.

Jas baigęs ir įgijęs mokytojo teises, trumpą laiką mokytojavo Žagarės pradžios mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo mobilizuotas ir išsiųstas į Rusiją. Voroneže lankė Martyno Yčo suorganizuotus, Vokietaičio vadovautus, mokytojų kursus. 1918 m. grįžęs į Biržus, čia mokytojo pašaukimui liko ištikimas iki tragiškai pasibaigusios tremties.

Buvo kurį laiką Biržų pradžios mokyklų inspektoriumi. Vėliau mokytojavo Biržuose įsteigtoje „Saulės" progimnazijoje, kuri vėliau buvo perorganizuota į valstybinę Biržų gimnaziją.

Mokytojas J.Kutra Biržų gimnazijos aukštesnėse klasėse dėstė lietuvių kalbą ir lietuvių bei pasaulinę literatūrą. Pamokose moksleiviams duodavo daugiau žinių, negu mokyklų programa reikalavo. Matė pasaulinės literatūros klasikų kūrinių trūkumą ir su mokiniais ėmėsi vertimų, rūpinosi leidyba. J. Kutros veiklumo dėka skaitytojai lietuviškai galėjo susipažinti su R. Gustavsono „Jūsų karaliaus vainikas" (1925), Meterlinko „Sesuo Beatričė" ir „Neprašyta viešnia", V. Šekspyro „Otelas" (1927) ir „Venecijos pirklys", Dikenso „Deividas Koperfildas", „Oliveris Tvistas"(1928) ir „Jaunuolėlių gyvenimas"(1929), N. A. Rubakino „Šiaurės ledjūryje" (1932), Servanteso „Don Kichotas", A. Vanajevos „Moterų triūsas".

Ilgus metus buvo pedagogų tarybos sekretorius. Nuo 1925 m. buvo paskirtas gimnazijos vicedirektoriumi. Prisidėjo prie naujų gimnazijos rūmų statybos Biržuose.

Aktyviai reiškėsi Biržų miesto kultūriniame gyvenime. Dalyvavo 1922 m. dailės draugijos „Mūza" įsteigime, kuri rūpinosi vaidyba, dramos spektakliais. Pats spektakliuose vaidino ir režisavo moksleivių, šaulių, skautų ir kitų organizacijų rengiamus spektaklius, rūpindamasis aktorių taisyklinga kalba.

1929 m. buvo išrinktas V-jo Kultūros kongreso Kultūros Sąjungos Tarybos nariu. Buvo Lietuvių tautosakos archyvo narys. Su moksleivių pagalba surinko daug dainų, pasakų, patarlių. Bendradarbiavo „Biržų Žiniose", „Mokykloje ir Gyvenime", „Lietuvos Žiniose". Kurį laiką priklausė Lietuvos Valstiečių Sąjungai, Mokytojų profesinei sąjungai.

J.Kutra kartu su gimnazijos direktoriumi A.Juška suredagavo leidinį „Biržų gimnazija", kuris buvo išleistas 1931 metais.

J.Kutra aktyviai dalyvavo ir ev. reformatų Bažnyčios veikloje, ėjo atsakingas pareigas. Nuo 1920 m. - ev. reformatų Bažnyčios kuratorius, o nuo 1933 m. - Kolegijos generalinis sekretorius.

Sukūręs šeimą su mokytoja Aleksandra Mačiukaite augino trejetą vaikų. Kaip ir daugelis to meto Lietuvos inteligentų, J.Kutra buvo netinkamas raudonosios santvarkos skleidėjams. 1941 m. birželio mėn. jis buvo suimtas, ir išgabentas į Sibirą. Lietuvos gyventojų genocido suvestinėse yra įrašas: „ Išvežtas į lagerį 1941 06 19 - Norilskas, Krasnojarsko kraštas, 1943 m. - Taišetlagas, Irkutsko sritis; Ypatingo pasiarimo1942 09 12 nuteistas dešimčiai metų kalėti; mirė lageryje 1943 09 27. Šeima ištremta 1949 m.". Aleksandra Kutrienė su dukra Dalia tremtyje baigė savo žemiškąją kelionę. Sūnus Vytas paleistas1956 m.

Dar ir dabar senesnės kartos biržiečiai prisimena šį talentingą pedagogą, kuris per savo 22-jus mokytojavimo metus stengėsi įkvėpti savo mokiniams lietuvių kalbos ir Tėvynės meilę, pažadinti kiekvienam estetinius jausmus, apšarvuoti kiekvieną jaunuolį ne tik mokslo žiniomis, bet ir išugdyti iš jų tvirtas asmenybes. Tokį prisimename šį taurų pedagogą.

Pasinaudota Mūsų sparnai" Nr.6-7, p.62; Jono Dagilio „Šniurkiškiai"