Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Paskutinis Kalėdų švenčių akordas
Lundi, 11 Janvier 2010 17:29
There are no translations available.

eglute_2009_mŠeštadienį po Trijų Karalių Vilniaus reformatai skubėjo į Pavilnį, Jaunųjų gamtininkų stotį. Čia žadėjo, prieš sugrįždamas į Šaltuosius kraštus - Laplandiją, apsilankyti Kalėdų Senelis. Jo laukė ne tik patys mažiausieji, bet ir grupelė jaunuolių (jie ir organizavo susitikimą) bei vyresnieji parapijiečiai - mažųjų mamytės, tėveliai, dėdės ir močiutės. Pakeliui iš Biržų į Ameriką pasibūti su vilniečiais užsuko evangelikų reformatų gen. superintendentas kun. Rimas Mikalauskas.

Kol Kalėdų Senelis ieškojo kelio per užpustytus, slidžius Pavilnio serpantinus, vaikučiai susipažino su Jaunųjų gamtininkų stotyje gyvenančiais žvėreliais, gyvūnėliais, paukšteliais. Vestibiulio akvariume snaudė keliametrinė gyvatė, kuriai visai nerūpėjo vaikų keliamas šurmulys. Užtai papūga naudojosi proga pašnekėt su protingais žmonėmis, o į suaugusiųjų sveikinimus nereagavo. Daug džiaugsmo patyrė mažieji matydami iš įvairių kraštų atvežtus roplius, vėžlius, įvairiaspalves žuvytes, akių neatitraukė nuo striksinčių po medį voveryčių.

Visiems susirinkus į salę, pasigirdo duslus beldimas, ir į vidų įvirto raudonais rūbais pasipuošęs žilabarzdis Senelis su didžiuliu maišu ant pečių. Daug nelaukęs skubėjo susipažinti su jo laukiančiais vaikais, kvietė į sceną ir visi kartu pradėjo improvizuotą pasirodymą. Mūsų Rokas buvo drąsiausias: grojo dūdele, dainavo ir galėjo vienas išpildyt visą programą. Kad Senelis geriau orientuotųsi, kokie vaikučiai jo susirinkę laukia, snieguolės jam įteikė Gerų darbų sąsiuvinį. Jame Reformatų sekmadieninės mokyklėlės lankytojai buvo surašę savo gerus darbus: kas įrašė, jog padeda močiutei suplauti indus, kas jai akinius atranda, kas gerai mokėsi, neskriaudė mažesniųjų...

Perskaitęs įrašus Kalėdų Senelis kvietė po vieną, uždavinėjo painius klausimus ir pats įsitikino, kad vaikučiai stropiai mokėsi. Nesuklysdami, be pasakinėjimų vaikai atsakė, kieno gimtadienį šventėme, kas pirmieji pasveikino gimusį Jėzų, kokias dovanas Jam atnešė Trys Karaliai, koks elnio, atskraidinusio per pusnis Senelį, vardas, kiek nykštukų turėjo Snieguolė...

Įsitikinęs, kad į Eglutę - susitikimą su Kalėdų Seneliu susirinko verti vaikai, traukė iš maišo dovanėles, kvietė vaikučius, o šie dar kas padeklamavo eilėraštį, kas dainelę sudainavo. Atminimo dovanėles gavo ir Sekmadieninės mokyklėlės vadovai, mokę vaikus krikščioniškų tiesų. Apžiūrėję gautas dovanėles, pasivaišinę ir kitus pavaišinę saldainiais iš kalėdinių krepšelių, visi šoko ratelius, dainavo. Laikas prabėgo greit, Senelio laukė tolimas kelias ir jis, pasidžiaugęs šauniais vaikais, atsisveikino iki kitų metų. Likusiems organizatoriai priminė, kad jų laukia žvėreliai ir naminiai gyvulėliai atokiau esančiuose tvarteliuose. Jiems iš namų buvome pasiėmę dovanų: kas morkų, kopūstų, obuoliukų, ar nors duonos kriaukšlelę.

Ir vėl iš džiaugsmo krykštė vaikai. Kai kam tai buvo pirmas susipažinimas su tvarte laikomomis ožkytėmis, avytėmis ar gražuole lama. Po voljerą vaikščiojo puošniauodegiai povai, rėkavo nepasotinamos varnos, tarškėjo šokinėdamos po šakas ilgauodegės šarkos.

Vaikams pagailo besiblaškančio po voljerą raišo jūrinio erelio, kurio sparnai vos ne dviejų metrų, ir nežinia kaip patekusio į Gamtininkų stotį pilko vilko...

Besiskirstydami namo vaikai prašė vyresniųjų atvežti juos čia dar kartą, vasarą. Tikimės, kad organizatoriai išgirs mažųjų norus ir vėl mus pakvies į Vilnios krante įsikūrusius gyvulėlių namelius.

Daugiau nuotraukų žiurėkite: picasa

Vaikučių vardu - teta Dalija