Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Tartu universitetas
Thursday, 25 March 2010 06:52
There are no translations available.

Tartu universitetas šiandienŠiaurės Heidelbergas - taip buvo vadinamas Imperatoriškasis Dorpato (Tartu) universitetas, įkurtas 1802 m. dėstomąja vokiečių kalba Rusijos caro Aleksandro I tikslu sutrukdyti savo pavaldinių Pabaltijo vokiečių sūnums išvykti studijuoti į užsienį. Lenkijos Lietuvos reformatams buvo atimta teisė gauti stipendijas Vakarų Europos universitetuose mainais įsteigiant stipendijas šiame Dorpato (Tartu) vokiškame universitete.

Tartu universitetas (est. Tartu Ülikool) - buvo įsteigtas Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo 1632 m. birželio 30 d. Dorpato gimnazijos (Gymnasium Dorpatense), įkurtos, kaip ir Vilniaus kolegija, Lenkijos Lietuvos karaliaus Stepono Batoro 1583 m., pagrindu. 1632-1665 metais jis buvo vadinamas Academia Gustaviana, jam suteiktos Upsalos universiteto privilegijos. Veikė filosofijos, teisės, teologijos ir medicinos fakultetai. Universitetas Tartu veikė su pertrūkiais. 1656 m. per Švedijos-Rusijos karą Gustavo Akademija perkelta į Taliną, o 1665 m. uždaryta.

tartu_u-m1690 m. akademija vėl atgaivinta, bet normaliai neveikė, kol 1699 m. Pernu mieste buvo atidaryta kaip Gustavo-Karolinos Akademija. Ten ji veikė iki 1710 m. - iki miestą per Šiaurės karą užėmė Rusija.

1802 m. gruodžio 12 d. Rusijos caras Aleksandras I Tartu vėl atidarė universitetą, kuriame buvo dėstoma vokiečių kalba, todėl jis oficialiai vadinosi Kaiserliche Universität zu Dorpat. Imperatoriškasis Dorpato universitetas veikė nuo 1802 m. iki 1893 m. 1893 m. universitetas reorganizuotas į Jurjevo universitetą (Юрьевский университет) su dėstomąja rusų kalba. Pirmojo pasaulinio karo metais universitetas buvo evakuotas į Rusiją, jo pagrindu įsteigtas Voronežo universitetas. Estijai paskelbus nepriklausomybę 1919 m. atkurtas Tartu universitetas.

Nuo pat įkūrimo Dorpato (Tartu) universitetas buvo geriausia aukštoji vokiečių mokykla rusų valdomame Pabaltijyje, jo vardas plačiai išgarsėjo. Dėstytojai dažniausiai atvykdavo iš Vokietijos. Pradedantys mokslininkai vykdavo į jį iš visos Rusijos, ne tik iš Pabaltijo. Teologijos fakultete mokėsi būsimieji evangelikų kunigai iš Rusijos imperijos ir rusų valdomos Lenkijos bei Lietuvos. Dorpato universiteto teologijos fakultetas buvo geriausias XIX a. evangelikų fakultetas Europoje. Dėl to jis buvo pramintas Šiaurės Heidelbergu. Universitetas buvo plyšys pro kurį veržėsi į Pabaltijį vakarietiškas mąstymas.

Jame mokėsi beveik visi XIX a. Lietuvos Vienatos reformatų kunigai:
Vilniaus distrikto gen.superintendentai: Stefan Lipiński (1805-1879), Jan Mandzelowski (1809-1885), Józef Glowacki (1824-1862), Andriejus Kaderas (1831-1901), Michal Jastrzębski (1859-1938);

Nepriklausomos Lietuvos superintendentai Vilhelmas Mieškovskis (1852-1920), Jonas Šepetys (1867-1941), Povilas Jakubėnas (1871-1953); Adomas Šernas (1884-1965).

Biržų kun. Jonas Snarskis (1809-1854), Deltuvos, Biržų kun. Mykolas Ceraskis (1814-1870), Vilniaus kun. Vladislavas Ceraskis (1843 - 1877), Izabelino kun. Vladislavas Mandzelovskis (1837- 1901), Kėdainių kun. Mykolas Čiglovskis (1824-1862), Švobiškio kun. Konstantinas Jungas (1829-1868), Seirijų kun. Edvard Weidel (1849-1882), Papilio ir Švobiškio kun. Adolfas Neimanas (1845 - 1921);

Nem. Radviliškio kunigai Martynas (1831-1895) ir Adomas (1860-1911) Cumftai; Nem.Radviliškio kun. Aleksandras (1810-1855) ir Švobiškio kun. Gustavas (1821-1871)
Mieškovskiai;

Slucko reformatų gimnazijos mokytojai, kunigai: Romualdas Kuncevičius (1825-1855), Józefas Julianas Biergielis (1819-1885), Karolis Ceraskis (1817-1864);

Martynas Rečinskis (1802 - 1879) - Kėdainių Šviesiosios gimnazijos mokytojas;
Kurnatauskų dinastijos kunigai Titas(1802-1845), Oskaras (1834-1911), Felicijanas (1859-1934), Konstantinas (1878-1966).

Pasinaudota:
Krikščionybės istorija, 2000, Alma littera, Tartu universiteto internetine svetaine.

"V.r.ž." inf.