Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Jonas Jasiukėnas
Friday, 13 August 2010 19:55
There are no translations available.

jonas_jasiukenasPro memoria Jonui Jasiukėnui
1928 04 11 - 2010 08 13

Man gyvenimas - tai Kristus, o mirtis - tik laimėjimas. Bet jei aš, gyvendamas kūne, dar galėčiau vaisingai pasidarbuoti, tai nebežinau, ką pasirinkti. /Fil 1, 21-22/

Šie žodžiai iš apaštalo Pauliaus laiško filipiečiams labai tinka mus rugpjūčio13 d. palikusio Vilniaus ev. reformatų parapijos signataro, sakytojo, vieno iš „Vilniaus reformatų žinių" įkūrėjo ir leidėjo Jono Jasiukėno gyvenimui apibūdinti.

Jonas Jasiukėnas gimė 1928m. balandžio 11d. Pagervėlės kaime, Nem. Radviliškio parapija, reformatų Katrės Krikščikaitės ir Jokūbo Jasiukėno šeimoje. Tėvas - Jokūbas Jasiukėnas ilgus metus su savo tėvais gyveno Rusijoje, Sankt Peterburge, dirbo geležinkelyje, turėjo absoliučią klausą, grojo geležinkeliečių pučiamųjų orkestre. Grįžęs į Lietuvą dažnai giedodavo apsėduose, laidojant kaimo žmones.
Motina - Katrė Krikščikaitė kilusi iš Kilučių kaimo, netoli Biržų. Katrės ir Jokūbo Jasiukėnų šeimoje augo trys sūnūs: Arvydas, Jonas ir Kostas. Kostas mirė jaunas, tesulaukęs 16 metų. Arvydas mirė prieš keturis metus. Abu broliai palaidoti Pelaniškių kapinėse.

Vidurinysis sūnus Jonas lankė Nemunėlio Radviliškio pradžios mokyklą. Vėliau mokėsi Biržų gimnazijoje. Tuoj po karo, 1946m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą (vėliau perorganizuotą į Kauno politechnikos institutą), 1951m., išklausęs visą pramoninės ir civilinės statybos kursą, baigė ir įgijo inžinieriaus statybininko specialybę.
1959 m. Jonas Jasiukėnas vedė Mariją Birutę Krisiukėnaitę iš Dirvonakių kaimo, susilaukė dukters Rasos.

Nuo pat ankstyvos jaunystės Jonas domėjosi muzika ir dar studentaudamas iš savo stipendijos nusipirko gerą, vokišką smuiką ir išmoko juo griežti. (Užėmę Vokietiją rusai plėšė parduotuves, ir taip Saksonijos krašte pagamintas smuikas pateko į Lietuvą. Šiuo metu senelio smuikeliu mokosi groti Jo anūkė Katrin Oesterwinter). Po studijų baigimo Jonas Jasiukėnas visą laiką dirbo Žemės ūkio ministerijos statybos skyriaus viršininku, vyresniuoju specialistu. Domėjimasis muzika neblėso: Jonas ministerijoje susikūrusiame pučiamųjų orkestre grojo saksofonu.
J. Jasiukėnas visuomet buvo aktyvus visuomenininkas.

Dirbdamas ministerijoje kartu su kitais planavo ir kūrė sodų bendriją „Šilelis". Išėjęs į pensiją labai pamėgo sodininkystę: augino dekoratyvinius krūmus, skiepydavo vaismedžius. Visą laiką džiaugdavosi, galėdamas būti gamtoje.

Grąžinus Vilniaus reformatų bažnyčią, Jonas Jasiukėnas visomis jėgomis stengėsi prisidėti prie jos atkūrimo. Jo veikla buvo be galo reikalinga parapijai. Ypač tais sunkiausiais atsikūrimo laikais, kai reikėjo tvirtos ir aiškios pozicijos. Nesitaikstė su melu, neteisybe, tvirtai gynė savo pozicijas, dėl tiesos, dėl tikėjimo teko net skaudžiai nukentėti. Jonas buvo paruošęs Bažnyčios įstatus, daugybę dokumentų dėl parapijos įteisinimo, pastatų atgavimo. Nesant kunigų, juos pavaduodavo patarnaudamas parapijoje Dievo Žodžiu, palydėdavo brolius ir seses į paskutinę žemišką kelionę. Susibūrus parapijos chorui, giedojo jame, ieškojo evangeliškų, tinkamų reformatams giesmių, svajojo išleisti Giesmyną ir gal 10 metų stropiai dirbo šia linkme. Surinko ir paruošė spaudai virš 700-ų šimtų giesmių su melodijomis ir tekstais.
Kol buvo kūne - gyvame, žemiškame, Jis mums buvo labai reikalingas ir darė didelius, nuostabius ir paprastus, bet nuoširdžius darbus.

Mes tikime, kad Jonas išeidamas pas Viešpatį, pasitikėjo Juo, ir Kristus buvo kartu Jo paskutinėmis žemiško gyvenimo dienomis. Jono darbai, Jono mokymas, Jono skelbtas Dievo Žodis - paguodžiantis, nuoširdus, paprastas, geras žodis, giesmių melodijos ir visa Jo žemiška veikla ilgai išliks visų mūsų širdyse ir prisiminimuose. Gyvendamas kūne, Jonas vaisingai pasidarbavo, buvo mums visiems labai reikalingas, o Jam išėjus pas Viešpatį, išsiskyrimas su Juo - didžiulė netektis mums. Bet Jam, Jo sielai - tik laimėjimas.
Nuoširdžiai užjaučiame žmoną Marytę, dukrą Rasą, vaikaitę Katriną, netekus visiems mums brangaus ir mylimo Žmogaus.

Vilniaus ev. reformatų parapijos taryba