Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Giesmių šventė Rusnėje
Donnerstag, den 09. Oktober 2008 um 17:31 Uhr
There are no translations available.

Pirmas projekto “Ar galėtume užtikrinti ateitį, jei neturėtume praeities” renginys – vilniečių išvyka į Giesmių šventę Rusnėje birželio 7 dieną.

Kol choristai repetavo, gausiai į šventę atvykę vilniečiai susipažino su Rusnės salos istorija, svarbiausiomis lankytinomis vietomis. Rusnė minima nuo XIV a. Tai buvo žvejų gyvenvietė, kurioje gyveno lietuvininkai ir kuršiai. 1414m. čia jau stovėjo medinė bažnyčia.

Vietovė virš Kuršių marių iškilusi daugiausia 1,5 m, todėl čia kasmet būna potvyniai. Pavasarinių potvynių metu Nemuno vandenys pakyla beveik 3 m aukščiau jūros lygio. Jau XIX a. buvo įrengti polderiai – nusausintos ir pylimu atskirtos žemumos. Dabartinis Rusnės miestelis įsikūręs didžiausioje Lietuvos saloje, Nemuno deltoje. Pavadinimas kildinamas nuo vienos Nemuno atšakos – Rusnės vardo. Ji skyla į Atmatą ir Skirvytę, apglėbiančias salą. Kitapus Skirvytės – jau Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis. Salos plotas – 45,2 kv. km, gyvena apie 2,1 tūkst. gyventojų, iš kurių etninių rusniečių - mažuma.

Rusnėje galima pamatyti tik pamariui būdingų XIX a. pab. – XX a. pr. medinių gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, susipažinti su šio krašto architektūra ir etnografija. Be Rusnės miestelio saloje yra Uostadvario, Vorusnės, Šyskrantės kaimai bei etnografinis Skirvytėlės kaimas. Rusnės apylinkėmis galima grožėtis iš Regioninio parko administracijos pastangomis pastatytų apžvalgos bokštelių. Iš Uostadvario apžvalgos bokštelio atsiveria ne tik plačios apylinkes, bet ir Kuršmarės. Svečiai, keliaudami po salą pėsčiomis, užsuko į Kazimiero Banio įkurtą etnografinę žvejo sodybą – muziejų, kurio eksponatai supažindina lankytojus su XIX –XX a. pr. vietos gyventojų buitimi, aplinkos apsauga ir jos problemomis, pasisupo ant per Pakalnės upę permesto kabančio pėsčiųjų tilto, rusniečiu praminto „beždžionių tiltu“. Rusnės saloje išliko senųjų vietinių gyventojų kapinaitės, deja, jau gerokai apleistos. Pirmosios kapinės buvo greta bažnyčios. Dabar jų vietą žymi XX a. pradžioje pasodinti medžiai.

Šventės kulminacija – koncertas vyko prieš 199 metus paskutinį kartą perstatytoje masyvioje raudonų plytų bažnyčioje. Šioje XVIII evangeliškų parapijų giesmininkų šventėje dalyvavo 9 chorai iš Vilniaus, Marijampolės, Klaipėdos, Šilutės, Tauragės ir Žemaičių Naumiesčio, ansambliai iš Šilutės ir Žemaičių Naumiesčio, pučiamųjų orkestrai iš Klaipėdos ir Plikių Dovilų, solistai Vytautas Bytautas iš Klaipėdos bei Ieva ir Martynas Paliokai iš Kauno. Liko puikūs prisiminimai ir tikimės kada nors dar čia sugrįžti.

Dalyvių įspūdžius apibendrino Viktorija Liauškaitė