Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Kunigas Tomas Šernas: „Lietuvos reformatų jėga - Dievo Žodis, bažnytinė teisė ir stipri bendruomenė"
Trečiadienis, 29 Birželis 2011 17:07
Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kun.Tomas ŠernasŽurnalistės, „Reformatų metų" atsakingosios redaktorės Aurelijos Arlauskienės interviu su Lietuvos evangelikų reformatų generaliniu superintendentu Tomu Šernu

Birželio 24-26 dienomis Biržuose vyko Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas. Birželio 24 -osios vakaro Sinodo sesija prasidėjo šventinėmis pamaldomis. Deja, šventinę nuotaiką sugadino incidentas - žmonėms skirstantis iš Biržų reformatų bažnyčios, į parapijos teritoriją įvažiavo du privačios saugos tarnybos ekipažai, kurie pranešė Biržų parapijos klebonui kunigui Rimui Mikalauskui, kad yra gavę nurodymą saugoti Biržų reformatų bažnyčią ir kleboniją ir neįleisti žmonių. Iš karto buvo pradėtos budėjimo pamaldos, kurios tęsiasi iki šiol ir tęsis tiek laiko, kiek reikės bažnyčiai apginti. Kokios konflikto Biržuose ištakos?

Teisės ignoravimas. Lietuvos evangelikai reformatai - viena iš tradicinių religinių konfesijų, kurioje jau keletą metų vyrauja įtampa tarp juridinių vienetų.

Konflikto esmė - bažnyčios viduje. 2001 m. į Lietuvos evangelikų reformatų Sinodą neatvyko iki tol buvę atsakingi bažnyčios asmenys ir, pažeidžiant kanonų teisę, naudojasi bažnytinio juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos rekvizitais. Tenka apgailestauti, kad laiku nebuvo žengti teisiniai žingsniai. Nenorėta viešinti pasaulietinėse institucijose vidinių bažnyčios problemų, buvo siekiama bažnyčios priemonėmis šią problemą išspręsti. Vėliau, jau įsijungus trečioms šalims, bandyta eiti derybų keliu. Deja, Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kolegijos vardu veikiantis asmuo ignoravo trečiosios šalies - tuometinio teisingumo ministro Petro Baguškos geranorišką tarpininkavimą konfliktą išspręsti, taip pat atsisakė ir autoritetingo artimos religinės konfesijos vadovo tarpininkavimo derybose. Problema iš esmės nebuvo teisiškai sprendžiama ir ilgainiui virto nuolatine Evangelikų reformatų bažnyčios bėda. Pastarosiomis dienomis ji skaudžiai sukrėtė Biržų evangelikų reformatų, taip pat miesto bei rajono bendruomenę. Atsiskyrusi nuo bažnyčios Algimanto Kvedaravičiaus vadovaujama grupė kelia turtinius bažnyčios konfliktus iš esmės tarp jos pačios juridinių asmenų. Dėl to jaučiamės atsakingi, nes nesprendžiama mūsų problema sukėlė daugelį nepatogumų ne tik mums. Skausmingas įvykis Biržuose priminė šią įsisenėjusią problemą. Ją esame priversti spręsti iš esmės. Tai nėra konfliktas, kilęs tarp parapijiečių ar kunigų, nėra jis ir dėl turtų ar teologinių klausimų. Konflikto esmė - kanoniškai neįgaliotų asmenų bažnyčios vardu vykdomi veiksmai ir teikiami pareiškimai.

Problemos Biržuose esmė ta, kad Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kolegijos vardu prisistatantys atstovai iš Panevėžio Registrų centro neteisėtu būdu gavo Biržų evangelikų reformatų bažnyčios pastato nuosavybės dokumentus. Ėmėsi veiksmų per bažnyčios pastatą paveikti jų interesams nepaklūstančius Biržų evangelikų reformatų parapiją, kuri yra istorinė ir tikroji bažnyčios pastato ir kito nekilnojamojo turto statytoja ir prižiūrėtoja. Šiuos faktus patvirtina archyviniai dokumentai.

Kaip vertinate susidariusią situaciją?

Vertinu, kaip labai įtemptą, kai formalus teisėtumas pagal valstybinę teisę nebeatitinka realios padėties ir yra pažeidžiamos religinės bendruomenės teisės. Juk žmonėms iškilo grėsmė laisvai išpažinti savo tikėjimą ir jausti šeimininkais savo pačių aukomis išlaikomoje bažnyčioje. Šį kartą formalus teisingumas visiškai neatitinka faktinės padėties ir iš esmės prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, kai įstatymo raidė prieštarauja pačiai įstatymo dvasiai. Didžiausia evangelikų reformatų parapija Lietuvoje atsidūrė būtent tokioje padėtyje, kai didelės bendruomenės teisės yra grubiai pažeidinėjamos. Lietuvos teismai priėmė sprendimus neįsigilinę į faktinę situaciją, tačiau siaurai skaitydami teisės normas, tai yra pasisakydami, jog tam tikros įstaigos priimdamos sprendimus laikėsi arba nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos.

Noriu pažymėti, jog teisė iš neteisės negali gimti. Šiuo konkrečiu atveju bažnyčios neįgalioto asmens ranka parašytas prašymas suteikė jam galimybę įgyti didžiausios Lietuvoje bendruomenės „kertinį akmenį" - maldos namus. Sunku suvokti, kad tai vyksta demokratinėje valstybėje.

Biržų bažnyčioje štai jau kelinta para budi žmonės, laikomos pamaldos. Kokių veiksmų ėmėtės jūs, generalinis superintendentas?

Kreipiausi į valstybės institucijas prašydamas skubiai ištirti faktinę situaciją Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčioje ir problemą spręsti iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Religinių bendruomenių įstatymu ir ginant piliečių esmines teises į teisingumą.

Lietuvos evangelikai reformatai turi savo aukščiausią valdymo organą, kuris vadinasi Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas (toliau - Sinodas). Jo teisės surašytos kanonuose ir memorialuose. Esminiai pagrindinių teisių ir veikimo principai įforminti 1929 m. priimtuose Bažnyčios įstatuose (t.y. kanonas V-1929). Žemesnis valdymo organas yra Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kolegija arba konsistorija. Ji gauna įgaliojimus tik iš Sinodo tam tikram laikui - 3 metų kadencijoms ir susideda iš 4 dvasininkų bei 4 pasaulietinių jos narių. Jie išrenkami Sinodo suvažiavimo metu t.y. už juos balsuojant Sinodo nariams, jų tarpe ir parapijų delegatams.

Iki šiol nebuvo atsižvelgta į eisminį faktą: tiek žemesnysis valdymo organas - Sinodo kolegija ar Konsistorija, tiek juridinis asmuo, jam atstovavęs, t.y., Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kolegija, įgaliojimus gauna iš savo aukščiausiojo valdymo organo, susidedančio iš dvasininkų, kuratorių ir parapijų delegatų - Sinodo, rinkimų būdu. Dvasininkai, kuratoriai ir parapijų delegatai suteikia įgaliojimus šioms institucijoms, o ne atvirkščiai.

Valstybė pasirinko kompromisinį kelią ir bendrauja su abiem ev. reformatų juridinių asmenų vadovais, nesiaiškindama, ar jie pagal bažnytinės teisės normas turi aukščiausiosios vadovybės - Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įgaliojimus, ar ne. Kaip sakiau, bandymas geranoriškai, visoms suinteresuotoms pusėms susėdus prie stalo išsiaiškinti, deja, baigėsi nesėkmingai (iš septynių suorganizuotų susitikimų Teisingumo ministerijoje paskutinius du Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo kolegijos atstovu prisistatantis asmuo A.Kvedaravičius tiesiog ignoravo).

Kas pagal bažnytinės teisės normas turi aukščiausiosios vadovybės - Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įgaliojimus?

Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios -Unitas Lithuaniae- Sinodas turi visus aukščiausios Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinės vadovybės - Sinodo įgaliojimus. Būtent šis juridinis asmuo bei jo vadovybė tęsia Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo 1924 m. nustatytus ryšius su užsienio evangelikais reformatais - yra Pasaulio Reformuotų Bažnyčių Unijos (World Communion of Reformed Churches - WCRC) narė. Ši unija vienija nuosaikios krypties ev. reformatus ir yra didžiausia evangelikų reformatų sąjunga pasaulyje. Jai priklauso visos pagrindinės - nacionalinės Europos ir kitų kontinentų evangelikų reformatų Bažnyčios. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia-Unitas Lithuaniae-Sinodas taip pat palaiko tiesioginius partnerinius ryšius su Europos ir Pasaulio reformatų Bažnyčiomis, su Lietuvių evangelikų reformatų Sinodo Kolegijos vadovybe Čikagoje.

Žinia, bažnyčia yra žmonės. Kiek šiuo metu ir kur veikia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios -Unitas Lithuaniae- Sinodas parapijų?

Iš viso 12 - Biržuose, Vilniuje, Kėdainiuose, Nemunėlio Radviliškyje, Panevėžyje, Švobiškyje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune, Papilyje, Alytuje. Gausėja įšventintų dvasininkų, Biržų rajono mokyklose šalia katalikų tikybos ir etikos mūsų Bažnyčios katechetai dėsto evangelikų reformatų tikybą, veikia prieškariu gyvavusi ir po Nepriklausomybės atgavimo atkurta Lietuvos evangelikų reformatų jaunimo draugija "Radvila". 2004 m. Bažnyčia Medeikiuose, Biržų rajone, įsteigė vaikų globos namus "Vaiko užuovėja" , taip pat veikia reformatų-katalikų senelių globos namai Nemunėlio Radviliškyje. Sėkmingai gyvuoja sekmadieninės vaikų mokyklėlės, vasaros vaikų, jaunimo ir šeimų dvasinio ugdymo stovyklos, remontuojamos bažnyčios, parapijų namai - kuriama bazė dvasiniam darbui. Vilniuje kas mėnesį leidžiamas informacinis - edukacinis leidinys "Vilniaus reformatų žinios", almanachas "Reformatų metai". Operatyvias naujienas atspindi internetinis portalas www.ref.lt.

Didžiuojamės, kad būdami nedidele konfesija savo dvasinę misiją sugebame vykdyti tik iš tikinčiųjų aukų bei 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramos. Neturime nekilnojamo turto, kuris būtų skirtas komerciniams tikslams. Valstybės teikiama kasmetinė finansinė parama yra tik maža dalis, kurią išleidžiame remontuodami sovietmečio nacionalizacijos suniokotas bažnyčias, neretai valstybės saugomus kultūros paminklus.