Birželio 21 d. Radvilų rūmuose Vilniuje vyko Dubingių ev. reformatų XVII a. bažnyčios maketo perdavimo šiems rūmams renginys. Vakare dalyvavo ev. reformatų generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas, kun. Raimondas Stankevičius, giedojo Vilniaus evangelikų reformatų choras „Giesmė",  vadovaujamas Janinos Pamarnackienės.

Gen. superintendentas kun. Tomas Šernas su visais susirinkusiais pasidalino mintimis: „Turime žiūrėti ne į skausmingą praeitį, bet į ateitį. Reikia gyventi, galvoti apie vaikus ir anūkus. Pasak žydų mistikų: Ką mes galvojame šiandien, tai keičia praeitį. Labai dėkoju visiems prisidėjusiems prie šio gražaus ir kilnaus tikslo, jog istorija ir toliau gyvuotų, būtų gyva šiandien tarp mūsų visų". Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Romuldas Budrys taip pat pasidžiaugė tokiu svarbiu visai Lietuvai įvykiu ir palinkėjo kitą kartą susitikti ne prie maketo, o realioje ev. reformatų bažnyčioje Dubingiuose.

Reformatai pamėgo savaitgalio stovyklėles Pošalčiuose, pas vilniečius Alvydą ir Jūratę. Sodyba labai erdvi, nežinai nei kur prasideda, nei kur baigias... Tad vietos užtenka visiems - ir organizuotiems svečiams, ir netikėtai užklystantiems.

Į stovyklą jau penktadienį atvažiavo ir palapinę pasistatė medeikiečiai „Vaiko užuovėjos" jaunuoliai. Vakare atvyko ir keletas vilniečių. Pamaldėlės žvakių šviesoje, Dievo Žodis, giesmės, akompanuojant nesibaigiančiam gegučių koncertui, suartino stovyklautojus. O vadovai iki paryčių tikslino būsimo žygio maršrutą (apie 12 km), jame 6 kontroliniai punktai, kuriuos turėjo surasti žygeiviai ir, svarbiausia, atsakyti į du klausimus kiekviename punkte iš Biblijos ir Reformacijos istorijos. Šeštadienio rytą atvažiavo daugiau ekipažų, ir po Kristinos paruoštų pusryčių, komisija (vyr. teisėja Olga) išleido į trasą keturias grupes, sudarytas iš įvairaus amžiaus ir pajėgumo stovyklautojų. Likusieji sodyboje nenuobodžiavo: reikėjo paruošti „nusikalusiems" žygeiviams sočius pietus, viliojo maudytis neseniai iškastas didžiulis tvenkinys, kurį mažiausioji stovyklautoja vadino „jūra". Ir gegutės, gegutės... Jos muzikavo be perstojo, nepailsdamos tai viename, tai kitame pušyno kampe.

Jau tampa gražia tradicija kasmet susiburti ant Merkio kranto, parapijiečių Aurelijos ir Dano Arlauskų namuose. Šįkart ne tik skaitytas Šventasis Raštas, bet ir sulaukta labai gražios miškininkų padėkos už pasodintą Radvilų ąžuolyną.

Ši parapijos šventė nuo buvusiųjų skyrėsi tuo, kad susitikta ne rudeniop, kaip būdavo iki šiol, bet dar nesužydus sodams - gražų gegužės šeštadienį. Pasisveikinus su gamta (vieni ėjo parymoti prie Merkio, kiti sveikino ratus virš sodybos sukančius gandus, treti labai įdėmiai klausėsi gegutės kukavimo ir dar visokių kitokių garsų) ir šiek tiek pasistiprinus susiburta bendrai maldai, skaityta Luko evangelija.