Lapkričio pirmąją savo šimtąjį gimtadienį Panevėžyje švenčianti Biržų rajono Anglininkų kaimo gyventoja įsitikinusi, jog žemės pasauly visiems sočiai. Tereikia vieno - kad Dievas apsigyventų kiekvieno žmogaus širdyje.

Pirmoje vietoje - padėka Dievui

„Ar aš Dievui negiedosiu, /ar neduosiu Tam garbės, /Kurs visuose reikaluose /susimilsta ant manęs? (...) Šiaip daiktai patenk trumpai, /Dievo meilė - amžinai", - mylimiausia senojo evangelikų reformatų giesmyno giesme pokalbį pradeda guvi šimtametė Marija. Garsiai giedodama šiuos sakinius, ji pasveikina kiekvieną savo gyvenimo naują rytą. Tai - tradicija, einanti iš širdies gilumos nuo pat jaunystės. Tuoj pat ji priduria, jog iki šiol kasdien ne tik gieda, bet ir meldžiasi. Ilgaamžė tvirtina, jog maldos negelbės, jei jas „kalbėsi lyg „stoiką" (pareigą - red. pastaba) atlikdamas. Ilgaamžė niekada neabejojo, jog „yra Dievas ant pasaulio". Tačiau vien to žinojimo negana. Kiekvienas žmogus dar esą turi Dievą „susikurti" savyje, kad ir pats, pasak senolės, pasidarytų dieviškas. Už visa, kas gyvenime atsitiko geriausio, Marija Korsakienė dėkoja Dievui ir „Jo siųstiems" geriems žmonėms.

Rugsėjo 11 - ąją su svečiais iš Lipės krašto (Vokietija) susitiko Konsistorijos prezidentas ir Panevėžio ev. reformatų parapijos seniūnų valdybos pirmininkas krt. Petras Romualdas Puodžiūnas, seniūnai, revizijos komisijos nariai. Vokiečius lydėjo vicesuperintendentas kun. Rimas Mikalauskas ir Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje, Klaipėdos universiteto Evangeliškosios teologijos centro direktorius doc. dr. Arūnas Baublys.