Wednesday, 29 August 2012 07:23 |
There are no translations available.
Kun.Tomas Šernas
Turbūt žodžiai "dvasinės pratybos" jums, jeigu jūs esate reformatas(ė), sukelia tam tikrų atsargių abejonių. Prieš akis, visų pirmiausia, iškyla stereotipai - pagoniški Indijos jogų vaizdiniai ar mažai suvokiamas viduramžių vienuolių fanatizmas.
Abejonės Lietuvos tradiciniams evangelikams natūraliai kyla ir dėl istorinių priežasčių. Šimtmečiai religinės mažumos pozicijoje, visados neramiame krašte, evangelikus reformatus nuolatos mokė neišsišokti, būti atsargiems visose viešo gyvenimo srityse, tiek teologiškai-doktriniškai, tiek politiškai. Be abejonės, žmonėms išpažįstant religinės mažumos išpažinimą, kasdienybėje kildavo ir dabar kyla socialinių-psichologinių problemų susijusių su kultūrinės indentifikacijos klausimu. Tiek valstietiškos, tiek miestietiškos Lietuvos aplinkoje reformatai, kaip mažuma, susidurdavo su socialinės-psichologinės rūšies problema, kurią galima būtų apibūdinti maždaug kaip norą: "kad pas mus būtų kaip pas žmones", "... bet būtų dar geriau ".
|
Read more...
|
Friday, 20 January 2012 16:38 |
There are no translations available.
Ilgai laukėme Antrojo šveicariškojo išpažinimo (Antrosios helvetiškosios konfesijos) lietuvių kalba, nes Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai buvo, yra ir bus svarbus šis tikėjimo išpažinimo dokumentas.
Antrasis šveicariškasis išpažinimas (1566 03 12 išspausdintas Ciuriche) buvo greit išverstas į tautines kalbas ir priimtas pagrindiniu Bažnyčios išpažinimu Vengrijoje, Škotijoje, Lenkijos-Lietuvos Valstybėje (LLV), Prancūzijoje bei kitose šalyse. Lenkijoje, Sandomiero (Sandomiro) mieste 1570 metais įvyko LLV reformatų Generalinis Sinodas. Jame lenkiškas Antrojo šveicariškojo išpažinimo vertimas buvo priimtas LLV reformatų išpažinimo pagrindu. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčioje jis yra iki šiol aktualus.
|
Read more...
|
|
Saturday, 30 July 2011 14:14 |
There are no translations available.
Skiriama Rudolfui Dyceliui - sektinam pavyzdžiui ir tėviškam draugui
„Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė." (1 Kor 13,13)
„Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį." (1 Pt 3,15)
„Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų, - tai VIEŠPATIES žodis, - dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį." (Jer 29,11)
„Viltis žmogaus egzistencijai yra kaip deguonis plaučiams. Be deguonies ligonis uždūsta. Be vilties kamuoja depresija, nereikalingumo, gyvenimo absurdiškumo jausmas, paralyžiuojantis dvasinį gyvybingumą."
(Emil Brunner)
|
Tuesday, 10 May 2011 09:28 |
There are no translations available.
Knyga mūsų laikams
Tavo gyvenimo likimas tavo paties rankose. Tu esi savo gyvenimo kalvis. Tu gali semtis jėgų iš neišsenkančio šaltinio, glūdinčio tavyje. Tu esi pats viešpats. Šiais žodžiais mes maitinami kasdien nuo ryto iki vakaro. Bet Heidelbergo katekizmas jau pačiu pirmuoju sakiniu taria NE! Yra tik viena „vienintelė paguoda gyvenant ir mirštant" - priklausyti Jėzui Kristui, tapti Jo nuosavybe. Jis yra Gelbėtojas, praliejęs savo kraują už mūsų nuodėmes, išvadavęs iš mirties ir Šėtono gniaužtų. Heidelbergo katekizmas nė vienu žodžiu nepataikauja skaitytojui. Jis kritiškas, drąsiai taisantis klaidingas tikėjimo nuostatas ir iškreiptą supratimą apie Dievą. Bet pirmiausia tai - patikima ir viena geriausių Evangelijos santraukų. Ji puikiausiai atskleidžia visą Gerosios Naujienos plotį, gylį ir dydį. Heidelbergo katekizmas - teologijos perlas, nes visas pagrįstas Biblija. Be to, kaip reta, dėl gana asmeniško, paguodžiančio ir drąsinančio stiliaus jį malonu skaityti. Katekizmas buvo sudarytas XVI a. siekiant Pfalzo kunigaikštystės evangelikams pateikti trumpus tikėjimo pagrindus. Bet greitai surado atgarsį bažnyčiose ir išplito po visą pasaulį kaip tikėjimo išpažinimas. Akcentuodamas tai, kas bendra visiems evangelikams, greitai tapo mėgstamu ne tik reformatų bažnyčiose. Šitaip Heidelbergo katekizmas įsitvirtino kaip vienas iš svarbiausių Reformacijos dokumentų bei vienas skaitomiausių krikščioniškų veikalų. Jo tiesos šiandien aktualios lygiai taip, kaip ir prieš 450 metų.
Reformatų teologas ir knygų autorius G. I. Williamsonas (g. 1925) savo leidiniu Heidelbergo katekizmas. Studijų vadovas sudarė puikias sąlygas katekizmui dar kartą ryškiai sužibėti. Knygoje rasime atspindėtą visų 129 klausimų ir atsakymų turinį bei katekizmo komentarus. Pastarieji yra puiki medžiaga, praturtinta autoriaus pusės šimtmečio pastoracinės veiklos įžvalgomis bei išmintimi. Dėl to gera pagalba siekiantiems prisiminti senąsias tiesas ir naujai įvertinti šį didį „dvasinį žemėlapį". Struktūros požiūriu Willamsonas nenukrypsta nuo tradicinio klausimų priskyrimo 52 metų sekmadieniams. O pridėdamas skyrių klausimus tolesnei analizei bei diskusijoms, knygą padaro tikru studijų vadovėliu, naudingu visiems bažnyčių tarnautojams, ypač katechetams ir mokytojams.
Holger Lahayne |
|