Baigiame publikuoti straipsnių ciklą iš Viktorijos Liauškaitės diplominio darbo kūrybinės dalies "Didūs tikėjimu". Tai - publikacijų ciklas apie evangelikų reformatų bendruomenę ir jos istoriją Lietuvoje.

2009-ieji Jono Kalvino Metai

Pasaulinei Reformatų Bažnyčių Sąjungai (WARC) 2009 metus paskelbus Jono Kalvino Jubiliejiniais metais, WARC priklausančios Bažnyčios įvairiose šalyse įvairiai minėjo Didžiojo Reformatoriaus 500 gimimo metinių jubiliejų - vienos išleido knygas apie Jo gyvenimą, kitos iš naujo Jo raštus, pamokslų rinkinius.

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia šią iškilią datą paminėjo projektu „Kalvinas - netradicinėse Lietuvos erdvėse". Įvairiose šalies vietose - Pošalčių kaime (Varėnos raj.), Biržuose, Kaune, Jašiūnų dvare (Šalčininkų raj.), Radvilų rūmuose (Vilniuje) - rengti reformatų susibūrimai, kurių metu pasakota apie Jono Kalvino gyvenimą ir veiklą, skaityta lietuvių Jo knyga „Auksinės krikščioniško gyvenimo tiesos", diskutuota, giedotos giesmės.

Dvi esminės skirtys
Dievo apreiškimas
Dievo malonė

Ką mums daryti?
Johnas Stottas: ugdytis dvigubą klausymąsi
Nickas Pollardas: išmokti pozityviojo dekonstravimo
Markas Greene'as: įveikti didžiąją prarają

Praėjusi kitokia vasario šešioliktoji, artėjanti kovo vienuoliktoji ir dar daug kitų mūsų tautinę tapatybę vienaip ar kitaip liudijančių faktų skatina pamąstyti apie tautiškumo ir tikėjimo sąlytį. Tautiškumui apibrėžti apsiribosiu Mikalojaus Daukšos įvardytais trimis - tėvų žemės, papročių ir kalbos, ypač pastarosios, - kriterijais, o mano tikėjimo samprata remiasi Naujojo Testamento teiginiais. Vienas šių refleksijų polius yra lietuvybė, o kitas - krikščionybė.

Daiva BELIOKAITĖ

Dovilų etninės kultūros centre vyko apskritojo stalo diskusija „Klaipėdos krašto neveikiančių kapinių specifika ir problematika". Diskusiją rengė Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorija, Dovilų etninės kultūros centras, Klaipėdos rajono savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Kapinės ir paveldo apsaugos papročiai
Kapinės - pasaulio paveldo objektai, kapinės - parkai kaip vientisas istorijos paminklas, kapinės - kuriose alėjomis rikiuojasi žymiausių meistrų skulptūros šedevrai. Tokios kapinės aprašytos diskusijos dalyviams išdalytoje M. Felicori ir A. Zanotti knygoje „Europos kapinės - branginamos ir restauruojamos". Šios knygos įžangoje kapinės pristatomos kaip „ypatinga Europos kultūros paveldo dalis", nes tai „reikšmingi ir saviti architektūros ansambliai", „nepakartojami skulptūros meno krypčių „katalogai", „įspūdinga miestų ir tautų istorijos santrauka", pagaliau - „tarsi veidrodis, kuriame atsispindi skirtingų visuomenės sluoksnių skoniai ir papročiai". Kokie gi mūsų - Klaipėdos krašto visuomenės - papročiai atsispindi įžengus į kapines, ypač liuteronų, kurios dar prieš penkiolika-dvidešimt metų žavėjo nuostabių kaltinių ir lietinių kryžių gausa, o dabar kai kurių tokių neveikiančių kapinaičių dalį sudaro negrėbtais vėjyje šiurenančiais lapais užneštas žemės kauburėlis? Žinoma, rajone yra ir gražiai sutvarkytų kapinaičių - Kisinių, Agluonėnų, Vanagų, tačiau yra tokių, kurios tarsi laukia jau nebe talkininkų ir prižiūrėtojų, o... savo mirties.

Lietuvos nacionalinė televizija 2011 m. kovo 6 d. transliavo laidą "Stilius" kurioje pasakojo apie buvusį žurnalistą, Klaipėdos Universiteto HMF teologijos katedros studentą, evangelikų reformatų lektorių Evaldą Tamariūną. Nespėjusieji pasižiūrėti šios laidos, tai gali padaryti LRT internetinės svetainės archyve:

Tęsiame straipsnių ciklą iš Viktorijos Liauškaitės diplominio darbo kūrybinės dalies "Didūs tikėjimu". Tai - publikacijų ciklas apie evangelikų reformatų bendruomenę ir jos istoriją Lietuvoje.

Evangelikų reformatų choras „Giesmė"

Vilniaus ev. reformatų choras „Giesmė" 2009-siais metais šventė gyvavimo 20-metį. Iš pradžių pagrindinė choro paskirtis buvo padėti parapijai pamaldose giedoti liturgines giesmes, dabar „Giesmė" dalyvauja įvairiuose Lietuvos ir užsienio renginiuose. Bene daugiausia apie Vilniaus ev. reformatų chorą „Giesmė" gali papasakoti jo dalyvė, leidinio „Vilniaus reformatų žinios" redaktorė, choro „siela" Dalija Gudliauskienė.

Kovo 4 d. viso pasaulio moterys švęs PASAULINĘ MOTERŲ MALDOS DIENĄ. Pamaldų tvarką ir temą pagal Morkaus evangelijos 6 skyriaus 30-44 eilutes nustatė Čilės moterys. Pasirinkta duonos tema, duonos, kuri Čilėje, o ir pas mus, yra kasdienio gyvenimo dalis. Pasiūlydamos pamaldų temą ir tvarką Čilės moterys kviečia įsiklausyti į tai, ką jų gyvenime reiškia duona.