Holger Lahayne

Kalėdos mūsų kultūroje yra vaikų, dovanų ir šeimos šventė. Svarbiausios, ko gero, yra dovanos, nes jos šiandien nustato ir reguliuoja Kalėdų šventės parengimą bei eigą. Kodėl taip yra? Kas bendro tarp dovanų ir Kristaus, žmonijos Išganytojo gimimo dienos paminėjimo? Krikščionys Kalėdas švenčia maždaug nuo ketvirtojo šimtmečio, bet apie 1500 metų dėl dovanų niekas sau galvos nesuko. Seniau dovanoti buvo įprasta šventojo Mikalojaus dieną, gruodžio šeštąją. Bet palaipsniui (nuo XVI a.) ši dovanų diena ėmė slinktis link Kalėdų, kol beveik visai susitapatino. Tad tiesiogiai dovanojimas su šios didžios krikščionijos šventės prasme niekaip nėra susijęs.

Tęsiame straipsnių ciklą iš Viktorijos Liauškaitės diplominio darbo kūrybinės dalies "Didūs tikėjimu". Tai - publikacijų ciklas apie evangelikų reformatų bendruomenę ir jos istoriją Lietuvoje.

KUNIGĖ SIGITA ŠVAMBARIENĖ: „REFORMATŲ BAŽNYČIOS TIKINTIEJI MANE PRIIMA, KAIP IR KIEKVIENĄ KITĄ DVASININKĄ"

Sigita  Švambarienė gimė 1973 m. spalio 10 d.   Pasvalyje. 1988 m. Joniškėlio vidurinėje  mokykloje baigė pagrindinio ugdymo programą. 1988-1992 m. Panevėžyje aukštesniojoje J.Švedo pedagoginėje-muzikos mokykloje studijavo ikimokyklinę pedagogiką, 1990 m. po Konfirnacijos Biržuose aktyviai įsijungė į ev.reformatų bažnyčios gyvenimą, dirbo tikybos mokytoja, pirmųjų vaikų ir jaunimo stovyklų vadove, aktyviai dalyvavo „Radvilos" organizaciojs atkūrimo iniciatyvinės grupės darbe.

Gerai pamenu, kaip mokydamasi mokykloje per istorijos pamoką gavau raštelį: „Jei su ja nedraugausi, mes su tavimi draugausime.“ Jau nebuvome maži vaikai... Suprantama, šis raštelis šį tą pasako apie susiklosčiusią situaciją. Taip jau nutiko, kad keletas klasės mokinių lyg kokiame Seime jautėsi turintys daugumą, tad drąsiai prabilo visų vardu. Iš tikro mokykloje teko išgyventi daug ko... Ir visa, kas buvo ne tik džiaugsminga, bet ir skaudu, šiandien suvokiu kaip Dievo dovaną, davusią man vertingų pamokų.

Neslėpsiu, jog dabar prisimindama tą įvykį nuoširdžiai džiaugiuosi, kad anuomet nė mintis nešmėstelėjo išduoti savo suolo Draugės. Raštelis pasirodė ir juokingas, ir niekingas.

Nesuprantu kokiu būdu, bet ir suaugus tas „jeigu tu, tai mes su tavim...“ mutuojasi, arba transformuojasi... Netikit?

Tęsiame straipsnių ciklą iš Viktorijos Liauškaitės diplominio darbo kūrybinės dalies "Didūs tikėjimu". Tai - publikacijų ciklas apie evangelikų reformatų bendruomenę ir jos istoriją Lietuvoje.

Lektorius Evaldas Tamariūnas: „Šioje bažnyčioje niekas nekilnoja rūpesčių nuo savo ant kito pečių"

Evaldas Tamariūnas gimė 1965 m. sausio 11 d. Vilniuje. 1983 m. baigė Vilniaus 45-ąją vid. mokyklą. Nuo pirmos klasės iki dabar dainuoja „Ąžuoliuko" chore. 1983-1984 m. Klaipėdos konservatorijoje studijavo teatro režisūrą. Po tarnybos armijoje, studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, tuo pačiu metu pradėjo dirbti Lietuvos televizijoje, dirbo laidose „01.02.03" ir „Keliai. Mašinos. Žmonės." (LTV), „02 kronika" (Litpoliinter). 2002-2005 m. dirbo žurnalo „Keturi ratai" vyr. redaktoriumi. 2007 m. prie Seimo surengė akciją „Requiem LT", kuria siekta atkreipti visuomenės dėmesį į tragišką Lietuvos eismo saugumo situaciją. Nuo 2008 m. dirba Lietuvos automobilių kelių direkcijos ryšių su visuomene skyriuje. 2008 m. rugsėjį pradėjo studijuoti Evangeliškąją teologiją Klaipėdos universitete. 2009 m. vasario 17 d. konfirmuotas ir tapo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios nariu. Vedęs. Su žmona Auksuole augina tris dukras.

Tęsiame straipsnių ciklą iš Viktorijos Liauškaitės diplominio darbo kūrybinės dalies "Didūs tikėjimu". Tai - publikacijų ciklas apie evangelikų reformatų bendruomenę ir jos istoriją Lietuvoje.

TOMAS ŠERNAS: „DIDŽIAUSIAS MALONUMAS, KUOMET GALIU PADĖTI ŽMOGUI“

Tomas Šernas gimė 1962 m. balandžio 28 d. Vilniuje. 1979 - 1983 m. Buivydiškių technikume studijavo veterinariją. Dvejus metus tarnavo kariuomenėje Šiaurės Kaukaze ir Azerbaidžano pietuose. Po karinės tarnybos įstojo į Kauno veterinarijos akademiją, įsidarbino Kauno zoologijos sodo Plėšriųjų žvėrių skyriuje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę buvo tarp pirmųjų Sąjūdžio savanorių. 1991 m. sausio 15 d. buvo priimtas į Lietuvos muitinę. Tų pačių metų liepos 31 d. naktį, tarnybos metu Medininkų poste buvo sunkiai sužeistas, nuo to laiko negali vaikščioti, jam reikia nuolat gydytis.

Sveikinu sulaukus Kalėdų švenčių, kurias mes su visu krikščionišku pasauliu švenčiame.
Gimė Dievo Sūnus, mūsų Išganytojas.
Jis gimsta neturtingas ir moko mus, kad meilė nepriklauso nuo turtų.
Jis nešneka, tačiau apie Jį kalba angelas, piemenys ir išminčiai.
Jis gimė, ir pirmąją naktį išsipildo pranašo Izaijo žodžiai:
Tauta, gyvenusi tamsybėje, išvydo didelę šviesą.
Gyvenusiems mirties šešėlio krašte nušvito šviesa. / Iz 9, 2/
Kai nušvinta nepaprasta šviesa, ji nušviečia daugybę širdžių, milijonus širdžių.
Kai prietemoje nušvinta šviesa, tai pakampėse esanti tamsa dar sutirštėja.
Tamsos dar daug, mes matome tą tamsą ir tamsos darbus. Bet tie, kurie priima šviesą, nebebijo tamsos.
Priėmę šviesą mes priimame ir didelį Gerosios Naujienos džiaugsmą, nes angelas sako:
„Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.
Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats - Kristus.
Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose". / Lk 2, 10-12/
Viešpaties gimimo šviesa nugali pasaulio tamsą.
Priimkime Gelbėtojo šviesą, džiaukimės dideliu džiaugsmu.
Su šventėmis!