|
Ketvirtadienis, 23 Gegužė 2013 11:31 |
|
 Net Richardas Dawkinsas kai kada geba pasirodyti gailestingas tikintiesiems: "Religijoje neslypi visų blogybių šaknys...", pripažįsta naujųjų ateistų lyderis savo knygos Dievo iliuzija pratarmės pirmajame puslapyje. Tačiau kita pastraipa bemat vėl patvirtina vieną iš pagrindinių savo tezių: religija tiesiai veda į smurtą. "Įsivaizduokite pasaulį be religijos. Įsivaizduokite, kad nebuvo teroristų savižudžių, rugsėjo 11-osios, raganų medžioklių..." Suprask, nebūtų religijos, visa tai būtų ne svajonė, o tikrovė. Mat, anot Dawkinso, religija savaime, kaip fenomenas, "atveria duris ekstremizmui". Tiesa, ne visi tikintieji peržengia durų slenkstį, bet vis tiek religija - pavojinga. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Trečiadienis, 22 Gegužė 2013 15:46 |
 Š  eštadienį Panevėžyje vietos krikščioniškų bendruomenių iniciatyva įvyko ekumeninė konferencija „Kartu už Lietuvą", kurios metu akcentuota vieningo krikščionių veikimo būtinybė ir primintos pilietinės krikščionių prievolės. Konferencijoje pranešimus skaitė Kauno vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas, Lietuvos evangelikų reformatų superintendentas Tomas Šernas, Tikėjimo žodžio bažnyčios vyresnysis Giedrius Saulytis, taip pat ir „Bernardinai.lt" redaktorius Andrius Navickas. Lietuvos Šeimos centro vadovė Dalia Lukėnienė paragino krikščionis aktyviau ginti savo vertybes, pasirašyti rezoliuciją „Vienas iš mūsų" ir įsiklausyti į katalikų vyskupų perspėjimą dėl to, kad, prisidengiant kova su smurtu šeimoje, puolama krikščionišką šeimos samprata.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Antradienis, 14 Gegužė 2013 20:18 |
|
Apie Sekmines dažnai galvojame gana schematiškai. Tai yra Bažnyčios gimimo diena ir dar tai, ką suprantame kaip Dvasios dovanas, palaiminimą bei visokį klestėjimą: "Yra skirtingų dovanų, tačiau ta pati Dvasia. Yra skirtingų tarnavimų, tačiau tas pats Viešpats". (1 Kor 12, 4-5)
Sekminės atrodo kaip dar viena maloni ir džiaugsminga šventė, tarsi pavasarinė Kalėdų versija. Tačiau įsigilinkime, ką rašo Šv.Raštas: "Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų". (Apd 2,1-3)
Kodėl tą džiaugsmingą valandą ant mokinių Dvasia nenusileido taikos ir gailestingumo simboliais, kaip tai buvo, krikštijantis Jėzui? Kai Jis buvo pakrikštytas, Šv. Dvasia ant Jėzaus grakščiai nusileido it švelnus balandis: "Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Ir štai Jam atsivėrė dangus, ir Jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant Jo." (Mt 3, 16)
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Pirmadienis, 13 Gegužė 2013 15:34 |
|
 "Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Praeitą pirmadienį pasižvalgę, kaip Liepų g. 12-ajame name gyveno bankininko Johano Hiršbergerio šeima, šiandien pasidairysime, kaip čia gyveno kito bankininko - Petro Šerno - šeimyna. Hiršbergeriams išsikrausčius iš šio namo, 1924-1929 metų adresų knygose namo savininku užregistruotas fabriko direktorius Jozefas Krauzė (Kraus). Kokio fabriko - nėra žinoma. Tačiau, regis, J. Krauzė buvo ryški figūra Klaipėdos padangėje, nes ėjo prekybos bei landtago rūmų prezidento pareigas. Be namo savininko, čia dar gyveno penki nuomininkai, minima ir Baltijos draudimo bendrovė. 1930 m. namą ir sklypą nupirko lietuvių Žemės bankas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
