Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Jonas Kalvinas. Biografija
Thursday, 21 May 2009 09:13
There are no translations available.

http://www.ekd.de/calvin/leben/biografie.htmlJonas Kalvinas (pr. Jean Cauvin) gimė 1509 m. liepos 10 d. Noyone, šiaurės Prancūzijoje. Jis buvo ketvirtas vaikas šeimoje. Jo tėvas Gerhardas Kalvinas (Gérard Cauvin) nors ir paprastos kilmės, tačiau buvo gerbiamas Noyono pilietis ir šalia kitų pareigų ėjo vyskupo sekretoriaus pareigas. Jonas Kalvinas anksti jaunystėje neteko savo mamos, o jo tėvas prabėgus kuriam laikui vedė dar kartą. Iš viso Gerhardo Kalvino šeimoje buvo šeši vaikai.

Jonas Kalvinas jau nuo mažų dienų buvo ruošiamas tapti katalikų bažnyčios dvasininku. Sulaukęs keturiolikos metų, Jonas Kalvinas buvo išsiųstas į Paryžių mokytis. Tačiau vėliau jo tėvas pakeitė savo planus ir Jonas Kalvinas turėjo atsisakyti plano tapti dvasininku. Jis pildydamas tėvo valią pradėjo studijuoti teisę Orleano ir Berno universitetuose ir apsigynė teisės daktaro laipsnį. Vėliau persikėlė vėl į Paryžių, kur susidomėjo klasikine literatūra, humanistų bei Martyno Liuterio raštais. Po tėvo mirties (1531 m.) Jonas Kalvinas vis daugiau laiko skiria literatūrai ir filosofijai. 1532 metais jis išleidžia savo pirmąją knygą, antikos filosofo  Senekos knygos "De clementia" (Apie romumą) komentarą.

 

Kada tiksliai Jonas Kalvinas galutinai apsisprendė žengti nauju keliu ir prisijungti prie evangelikų nėra tiksliai žinoma. Tačiau daugelis J. Kalvino biografijos tyrinėtojų mano, kad tai įvyko 1533 metais. Apie savo atsivertimą 1557 metais išleistame Psalmių komentare Kalvinas kalba labai mažai ir tik pamini savo staigų atsivertimą į paklusnumą Dievui.

Dėl savo reformatoriškų pažiūrų ir dėl Romos katalikų bažnyčios siekio persekioti religinius atskalūnus, Jonas Kalvinas turėjo palikti Paryžių. Pirmiausia jis vėl nuvyko į Orleaną. Ten jis parašė pirmąjį savo teologinį raštą „Psychopannychia" (Sielos budrumas), pasisakantį prieš anabaptistus. Šis raštas kaip knygelė buvo išleistas tik 1542 metais Strasburge.

1535 metais Kalvinas atvyksta į Bazelį. Čia jis 1536 metais išleidžia pirmąjį leidimą savo garsiausio veikalo „Institutio Christianae religionis" (Krikščioniško tikėjimo pagrindai). Jau netrukus po knygos išleidimo šis svarbiausias Kalvino raštas sulaukė nepaprasto populiarumo. Knyga buvo išleista lotynų kalba tam, kad išsilavinę skaitytojai ją galėtų skaityti visame pasaulyje.

http://www.ekd.de/calvin/leben/galerie/7476.htmlKalvinas rašydamas ir išleisdamas „Institutio Christianae religionis" siekė pateikti aiškų ir visiems suprantamą evangeliško tikėjimo vadovą. Ši knyga pagal Kalvino užmačias turėjo pasiekti tuos, kurie „yra išalkę ir ištroškę Kristaus". 1539 metais būdamas Strasburge, jis dar kartą išleido jau stipriai išplėstą „Institutio Christianae religionis". Dar vienas pataisytas leidimas buvo išleistas 1543 metais. Paskutinis Jono Kalvino pagrindinio veikalo „Institutio Christianae religionis" lotyniškas variantas pasirodė 1559 metais. Nors paskutinis leidimas ir skyrėsi nuo pirmojo savo temų gausa, apimtimi, struktūra bei siekiu visapusiškai susisteminti krikščioniško tikėjimo pagrindus, jo tikslas liko toks kaip ir pirmojo leidimo - paskatinti teologijos studentus skaityti Bibliją.

Netrukus po pirmojo „Institutio Christianae religionis" išleidimo Kalvinas palieka Bazelį. Aplankęs šiaurės Italiją bei Paryžių jis tais pačiais, 1536 metais, atvyksta į Ženevą. Ženevoje praleisti metai laikomi vieni iš svarbiausių Jono Kalvino biografijoje. Čia jis buvo pakviestas garsaus pamokslininko Vilhelmo Farelio, kur pradėjo savo veiklą kaip Šv. Rašto mokytojas. Kaip lektorius jis skaito Ženevos katedroje paskaitas apie Pauliaus laiškus. Ženevos valdžia 1536 metų pabaigoje paskiria jį miesto pamokslininku ir Kalvinas pradeda sakyti pamokslus. Ar Jonas Kalvinas buvo formaliai ordinuotas į dvasininkus nėra žinoma.

Pirmasis svarbiausias Jono Kalvino darbas Ženevoje buvo jo ir dviejų jo bendražygių paruošti reformatų tikėjimo pagrindai. 1537 metais jie paskelbė straipsnius apie bažnyčios ir pamaldų organizavimą Ženevoje bei „Tikėjimo išpažinimą". Taip pat 1537 metais buvo išleistas Kalvino paruoštas „Katekizmas". Tačiau nežiūrint Jono Kalvino pastangų kurti reformatų bendruomenes, jis ir Wilhelmas Farelis 1538 metais turėjo palikti Ženevą, nes jų ryžtinga veikla sulaukė pasipriešinimo.

Palikęs Ženevą Kalvinas išvyko į Bazelį, kad galėtų ten tęsti savo mokslininko karjerą. Tačiau situacija susiklostė taip, kad jis Bazelyje užtruko neilgai ir išvyko į Strasburgą. Ten jis atrado savo pašaukimą, kaip prancūzų pabėgėlių kunigas. Jis pamokslavo, skaitė viešus pranešimus apie Šv. Raštą. Taip pat čia buvo išleistas papildytas antrasis leidimas „Institutio Christianae religionis" bei „Commentarius in epistolam Pauli ad Romanos", tai yra pirmasis iš jo gausių Biblijos komentarų. Gyvendamas Strasburge Jonas Kalvinas vedė Ideletę de Burę bei su ja susilaukė sūnaus, kuris netrukus mirė.

1541 metais Kalvinas sulaukia kvietimo iš Ženevos sugrįžti ir pratęsti ten pradėtą darbą. 1541 metų rugpjūčio mėnesį calvintext_2jis atvyksta į Ženevą ir uoliai pradeda vadovauti bažnytinei reformai. Pirmąja jo užduotimi tampa paruošti naujos reformos pagrindus. Jau tais pačiais metais išleidžiama jo paruošta „Ordonnances ecclésiastiques" (Bažnytinė tvarka). Šiuo dokumentu Kalvinas suformuluoja reformatų tikėjimo disciplinos pagrindines gaires. Tuo pat metu jis paruošia pamaldų liturgiją bei naują Katekizmą.  Visi šie Kalvino veikalai buvo tartum jo dvasinės ir moralinės reformos pagrindai. 1549 metais miršta jo žmona. Tačiau Ženevoje jo laukia ne tik darbas reformuojant dvasinį bei dorovinį piliečių gyvenimą, bet ir kova su jam oponuojančiais kritikais, kurie nepritarė Kalvino siekiams. Nežiūrint to, kad Jonas Kalvinas nebuvo geros sveikatos, jis sugeba ne tik kad siekti savo užsibrėžtų bažnytinės reformos tikslų, bet ir 1559 metais įkurti Ženevos akademiją, išleisti paskutinį „Institutio Christianae religionis" leidimą, rašyti Biblijos komentarus, pamokslauti bei laiškais susirašinėti su gausybe reformacijai simpatizuojančių žmonių.

Nualintas sunkaus darbo bei pakirstas ligos, 1564 metais, gegužės 27 dieną Ženevoje, Jonas Kalvinas miršta. Jono Kalvino laidotuvės buvo kuklios ir pildant paskutinę jo valią ant kapo nepastatytas joks paminklas. Iki šios dienos nėra tiksliai žinoma jo kapo vieta. Tačiau Jono Kalvino idėjos ir jo reformos dvasia, rado savo vietą daugelyje pasaulio šalių.

InfoRef.lt