Prisijungimas redaktoriams
Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.
Aš galiu padėti tau užaugti... |
Thursday, 26 February 2009 20:05 |
There are no translations available.
Į šventinę konferenciją buvo pakviesti įstaigos darbuotojai, Biržų savivaldybės administracijos darbuotojai, buvę vaikų namų direktoriai, Biržų rajone esančių šeimynų mamos, LERB -UL- Sinodo Konsistorijos nariai, kurių sprendimu buvo įsteigta ši įstaiga, Bažnyčios dvasininkai, LR Seimo vaiko teisių komiteto atstovai, socialinę veiklą vykdančių ir glaudžiai su įstaiga bendradarbiaujančių organizacijų vadovai, rėmėjai, „Vaiko užuovėjos" tarybos nariai, Medeikių bendruomenės, Parovėjos seniūnijos atstovai, mokyklų, kuriose mokosi „Vaiko užuovėjoje" gyvenantys vaikai, atstovai, bei Biržų krašto visuomenė. Penkeri metai - tai daug ar mažai? Jei pažvelgtume į žmogaus gyvenimą, tai sužinotume, jog per pirmus penkerius metus susiformuoja vaiko charakteris, socialiniai įgūdžiai, išmokstama sėdėti, stovėti, vaikščioti, kalbėti, bendrauti. Ne veltui, kalbėdami apie „Vaiko užuovėjos" sukaktį švelniai sakome - penkeri metukai, nes įstaigai, organizacijai tai išties nėra daug. Tačiau nuveikti prasmingi darbai, atlikti mylinčių savo artimą žmonių, patys liudija už save.
Gražią šventinę konferenciją - paminėjimą Dievo Žodžiu ir malda atidarė Lietuvos evangelikų reformatų gen. superintendentas kun. R. Mikalauskas. Įteikdamas Bažnyčios padėkos raštus pagrindiniams finansiniams ir dvasiniams rėmėjams. Nuoširdžiai konferencijai pirmininkavo, bei įvadinį žodį tarė ev. reformatų bažnyčios Konsistorijos prezidentė dr. krt. R. Bareikienė. Daug aplodismentų ir šypsenų susilaukė mažieji „Vaiko užuovėjos" šokėjai, su kuriais nuoširdžiai dirbo savanorė S. Švambarytė. Ir nesvarbu, kad šokių judesiai nebuvo tobuli, kad ne visi pataikė į taktą, tačiau vaikų veideliai švietė džiaugsmingom šypsenom, o žiūrovai negalėjo neatsakyti tuo pačiu. Pašokę mažieji drauge su Biržų parapijos jaunimu sugiedojo giesmelę. Konferenciją pratęsė trys įdomūs, išsamūs pranešimai. VšĮ „Vaiko užuovėja" direktorė D. Janonlienė perskaitė pranešimą: „Vaiko užuovėjos" 5-erių metukų istorija, kuriame paminėjo jau nuveiktus gražius darbus, kalbėjo apie esamas problemas, bei padėkojo darbuotojams už nuoširdų darbą su globotiniais. Pranešimą puikiai iliustravo rodomos skaidrės, kuriose užfiksuotos įvairios vaikų ir darbuotojų gyvenimo „Vaiko užuovėjoje" akimirkos. Sekantis pranešimas-„Vaiko teisių apsauga Biržų rajone" buvo ne mažiau įdomus. Jį perskaitė Biržų vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja G. Gedvilienė. Po šio pranešimo svečiai nusileido į pilies rūsio salę, kur kvapnią kavą, bei arbatą pilstė Biržų parapijos jaunimas. Šiandieniniame gyvenime galime rasti daug vaikų ugdymo, bei auklėjimo nuorodų, kurias siūlo vienas ar kitas žymus pedagogas, kaip auklėti ir ugdyti jaunąją kartą. Tačiau mums, krikščionims, svarbiausios nuorodos užrašytos Dievo Žodyje. Tad po pertraukos dalyviai sugrįžę į konferencijos salę susidomėję klausėsi reformatų teologo Holger Lahayne paskaitos „Vaikų auklėjimas pagal Bibliją".
Oficialiame Šventinės konferencijos uždaryme savo žodį tarė kun. T. Šernas, prisimindamas laiką, kuomet būdamas Konsistorijos nariu turėjo apsispręsti, dėl „Vaiko užuovėjos" steigimo. Po jo kalbos, kun. R. Mikalauskas konferencijos dalyvius pakvietė šventiniems pietums, kuriuos paruošė Biržų ev. reformatų parapijos moterys, o joms talkino jaunosios šeimininkės: Diana ir Rasa. Prie pietų stalo buvo pakalbinti žmonės prisidėję prie vaikų namų steigimo, prisiminta, kas pirmas pasiūlė Reformatų bažnyčiai prisiimti steigėjo teises ir pareigas. Sočiai ir skaniai papietavę, bei pasivaišinę biržietiškom bandelėm, norintieji galėjo apsilankyti „Vaiko užuovėjoje", į kurią gabeno specialiai savivaldybės parūpintas autobusas. Nuvykus į vaikų namelius, mus pasitiko tikrieji namelių šeimininkai - vaikai. Jie noriai bendravo su svečiais, džiaugėsi dovanomis ir balionais J, o Biržų socialinės paramos skyriaus vedėja E. Prokopovičienė, bei LERB -UL- Sinodo vardu - kun. S. Švambarienė kiekvienai šeimynai (kurių yra trys) padovanojo po gimtadienio tortą su degančiomis žvakutėmis. Darbuotojams atiteko tortas su penkiais degančiais šventiniais fontanais. Buvo linkėta įstaigai nebesiplėsti, o darbuotojams - ištvermės ir meilės, kurios taip stokoja mažieji namelių gyventojai. Apžiūrėję patalpas, pažaidę su vaikučiais, pasiklausę soc. darbuotojų pasakojimų apie darbą ir gyvenimą, konferencijos dalyviai išsiskirstė kiekvienas į savo namus. Šventinė konferencija pamažu grimzta užmarštin, lieka praeityje ištarti gražūs sveikinimo žodžiai ir pažadai, diena veja dieną ir norom nenorom vėl kiekvienas įsisukame į kasdienybės ratą. O Vaikų namelių vaikai, kad ir kaip gera būtų „Vaiko užuovėjoje", laukia. Laukia tų, kurie ateis, paims už rankos, pažiūrės į akis ir pasakys : „Tu man toks vienintelis ir ypatingas", "Noriu būti tavo draugu", „Aš galiu padėti tau užaugti". Kiekvienas iš mūsų savo gyvenime turime skirtingas dvasines dovanas, per kurias Viešpats mus panaudoja. Leiskimės Jo naudojami ir drąsiai dalinkimės Jo dovanomis. Ir darykime tai, ne dėl to, kad norėtume būti geri kitų akivaizdoje, o dėl to, kad Jis, mūsų Viešpats, mus moko: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šių mažiausiųjų mano brolių, man padarėte." - Mt.25.40 Tegul Viešpats Jėzus mus įgalina mylėti veiksminga, visa keičiančia meile. Ne tik per šventes, bet ir per visą mūsų gyvenimą žemėje. SOLI DEO GLORIA! "Vaiko užuovėjos" dvasinė-socialinė darbuotoja
kun. S. Švambarienė
|