Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Biržų krašto evangelikai reformatai 1918-1940 m. IV d.
Thursday, 22 January 2009 11:20
There are no translations available.

Kornelijus Šišla. Biržų krašto evangelikai reformatai 1918-1940 m. V d. Nemunėlio Radviliškis

kornas_m

Nemunėlio Radviliškio miestelis įsikūręs toje vietoje, kur Apaščia įteka į Nemunėlį, 24 km į šiaurę nuo Biržų, prie pat Lietuvos sienos su Latvija. Nemunėlio apylinkėse, kiek į šiaurės rytus, yra labiausiai į šiaurę nutįsusi Lietuvos teritorijos dalis. Miestelis pavadinimą gavo nuo Radvilų giminės, kuriems priklausė minimos teritorijos. Radvilos čia XVI a. pastatė reformatų bažnyčią ir apdovanojo įvairiais turtais. Miestelis įrašytas jau 1529-1567 m. Lietuvos miestų ir miestelių sąrašuose. XVIII a. pradžioje miestelis labai nukentėjo nuo karo su švedais ir nuo maro. Miestelis pradėjo augti, kai 1868-1870 m. buvo pravesta geležinkelio linija. 1887 m. liepos 26 d. pašventintas Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčios pamatų kertinis akmuo ir jau 1890 m. liepos 8 d. - nauja evangelikų reformatų bažnyčia.

Prieš I pasaulinį karą Nemunėlio Radviliškyje gyveno stipri evangelikų reformatų bendruomenė. 1890 m. čia įvyko Sinodo suvažiavimas naujos bažnyčios pašventinimo proga. Tai buvo paskutinis Sinodas Biržų krašte iki 1920 metų. Parapijoje dirbo net trys kunigai radviliškiečiai: Martynas Cumftas, Adomas Cumftas ir Jonas Šepetys. Caro laikais iki 1895 m. Nemunėlio Radviliškio parapijos klebonu buvo kun. Martynas Cumftas, jam susirgus 1893 m. jį pavadavo jo žentas, diakonas Jonas Šepetys. Iki 1911 m. čia klebonavo kun. Adomas Cumftas.

I pasaulinio karo metu Nemunėlio Radviliškio parapija labai nukentėjo, beveik visi parapijiečiai kazokų išvaryti į Rusiją. Daugelis iš bado ir vargo ten mirė. Gotikinio stiliaus bažnyčios bokšte per karą buvo įrengtas kariuomenės stebėjimo postas. Bažnyčia buvo minuota, o ko nesuardė dinamitas, ta pribaigė ugnis. Toks pat likimas ištiko ir kleboniją. Bokštas buvo iki stogo išsprogdintas, o ugnis sunaikino viską, kas buvo arčiau bokšto: sudegė bažnyčios stogas, vargonai, langai ir iš dalies durys. Ko viduje ugnis nepalietė, tai griuvo per 6 metus oro permainų, nuo lietaus ir sniego. Klebonija buvo sugriauta iki pamatų, varpininko trobesiai sunaikinti. Nemunėlio Radviliškio didelį akmeninį kapinių aptvarą vokiečių kareiviai išardė ir akmenis išvežiojo.

Karo pradžioje caro valdžios įsakymu iš Lietuvos turėjo būti išvežti visi variniai varpai šaudmenims gaminti. Bet Nemunėlio Radviliškio varpai liejybos išvengė. Juos Maskvoje su kitais Lietuvos varpais rado parapijietis kuratorius Adomas Žemaitis. Vėliau rusų valdžia varpus grąžino, bet nuo vežimo didysis varpas buvo įskilęs. Ant šio didžiojo varpo, kiek pamena ilgametis šios parapijos klebonas, kunigas Stasys Neimanas, buvo užrašytas toks tekstas: „Šis varpas nulietas superintendento kun. Aleksandro Mačiulskio rūpesčiu".

1920 m. Sinodas priėmė nutarimą atstatyti bažnyčią. Bažnyčios remonto darbai prasidėjo kun. Adomui Šernui atsikėlus į Nemunėlio Radviliškį iš Papilio. Tų pačių metų Sinodas, pripažindamas reikalingumą neatidėliotinai atstatyti Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčią, tuo darbu rūpintis įpareigojo kuratorių Povilą Jašinską. Sinodas paliko pačiai parapijai susitarti su P. Jašinsku dėl gyvenamojo buto ir algos. Sinodas ragino parapijiečius sudaryti bažnyčios atstatymo komitetą. Apskrities inžinierius Mickevičius nemokamai sutiko sudaryti reikiamus brėžinius bažnyčios stogo remontui. 1922 m. Povilas Jašinskas, Petras Šernas ir J. Dilys sudarė bažnyčios atstatymo komitetą, kuris kreipėsi į Amerikos reformatus kviesdamas prisidėti prie bažnyčios lėšomis. Kreipimesi prašoma atsiminti, kad už „kiekvieną dolerį galima nupirkti 100 plytų". Atstatyta bažnyčia pašventinta 1924 m. vasarą. Pašventinimo aktą atliko superintendentas kun. Povilas Jakubėnas. Ilgiausiai Nepriklausomybės laikotarpiu šią parapiją administravo kunigas Stasys Neimanas. Jis čia dirbo iki pat sovietinės okupacijos. Vėliau emigravo į JAV.

Nepriklausomybės metais Nemunėlio Radviliškis buvo valsčiaus centru. Pirmuoju valsčiaus viršaičiu 1918 m. buvo išrinktas reformatas - mokytojas Andrius Kregždė iš Bobenų kaimo, o valsčiaus sekretore - Ona Puodžiūnaitė iš Legailių kaimo. Miestelis turėjo keturias gatves, kurios prasidėdavo turgaus aikštėje. Miestelyje 1923 metais stovėjo 126 namai. Tais metais jame gyveno 646 gyventojai, o 1931 metais jau 753, iš kurių 61 reformatas, 591 katalikas ir 101 žydas. Be dviejų mūrinių evangelikų reformatų ir katalikų bažnyčių, miestelyje buvo medinė sinagoga, valsčiaus, policijos, muitinės, pašto būstinės ir vaistinė. Parapijiečių skaičiumi, Nemunėlio Radviliškio parapija buvo trečia Lietuvoje.

Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų parapija sunkiausiai iš visų Biržų krašto evangelikų reformatų parapijų pasitiko Lietuvos Nepriklausomybę, nes I pasaulinis karas labiausiai nuniokojo būtent šią bendruomenę. Teko atstatyti visiškai sugriautą bažnyčios bokštą, suremontuoti bažnyčios vidų ir išorę (baigta 1924 m.), iš naujo pastatyti kleboniją (1929 m.). 1922 m. pažiūrėti Nemunėlio Radviliškio remontuojamos bažnyčios buvo atvykęs prof. dr. J. I. Good‘as, Amerikos Suvienijimo viceprezidentas ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo garbės kuratorius. Ilgiausiai parapijos klebonu dirbo kun. Stasys Neimanas. Čia veikė Lietuvos evangelikų moterų sąjungos ir evangelikų jaunimo draugijos „Radvila" skyriai.

Laukite tęsinio.