Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Amžinybė ir Kipšo laiškai
Pirmadienis, 14 Lapkritis 2011 11:21

"Viešpats nori jūsų pasigailėti ir suteikti jums malonę. Viešpats yra teisingumo Dievas; palaiminti, kurie Jo laukia." (Izajo 30, 18)

Lietuvos žmonės yra atsidūrę tokioje situacijoje, kai visi su nerimu laukia ir tikisi gerų žinių. Laukiame ką atneš rytojus, koks bus oras, koks euro kursas, mokesčių politika, kiek brangs elektra, nafta ir dujos. Reformatai, kaip kiti Lietuvos žmonės, neša visą šio nestabilaus laikmečio permainų naštą, tačiau dar turi ir nerimo dėl savo bažnyčios naštą. Nuolatos laukiame naujienų iš teismų, iš valdiškų įstaigų, iš parapijų ir panašiai. Tas ateities laukimas iš tikrųjų vargina. Kadangi joks žmogus nežino ateities, bet jos laukia, tai pastaroji neįšvengiamai tampa kažkuo įtartinu. Kiekvieną rytą, kaip jungą užsidedame neaiškios ateities laukimo naštą, vakare gulantis į poilsio patalą jau darosi sunku tą naštą nusiimti.

Kodėl ateitis mus vargina labiau nei dabartis?
Įdomiai apie tai rašė plačiai žinomas krikščionių mastytojas ir rašytojas C.S.Lewis savo knygoje "Kipšo laiškai", kurią visiems reformatams rekomenduoju paskaityti. Ši protingai ir šmaikščiai parašyta knyga yra išreikšta susirašinėjimo forma. Senas ir labai patyręs nelabasis rašo patariamuosius laiškus jaunam velniūkščiui, kuris dar nelabai moka sugundyti jam paskirtą žmogų. Kipšas laiškuose Dievą vadina Priešu, ir moko jaunajį velniūštį, kad geriausias gundymas yra tuomet, kai savo žmogų palengva sugundo paskirti savo mintis ne tam ko Priešas (Dievas) nori.

Kipšas rašo: "Žmonių gyvenimas yra ribojamas laiko, bet Priešas juos skiria amžinybei. Todėl Jis, manau, nori, kad jie skirtų dėmesį daugiausia dviem dalykams - pačiai amžinybei ir tai laiko atkarpai, kurią jie vadina Dabartimi. Nes Dabartis yra tasai taškas, kuriame laikas susiliečia su amžinybe. Tokį patyrimą, kokį mūsų Priešas turi apie visą tikrovę, žmonės turi apie dabarties akimirką, ir tik apie ją, tik joje siūloma žmonėms laisvė ir tikrovės pajautimas. Todėl Jis norėtų, kad jie nuolat rūpintųsi amžinybe (tai reiškia, Juo pačiu) arba Dabartimi - kitaip sakant, kad jie medituotų apie amžiną vienybę su Juo ar Jo nepasiekiamumą, arba paklustų dabar skambančiam sąžinės balsui, neštų dabartinį kryžių, priimtų dabartinę malonę, dėkotų už dabartinius malonumus.

Mūsų darbas - atitraukti juos nuo amžinybės ir nuo Dabarties. Turėdami tai omenyje, mes kartais gundome žmogų (našlę arba mokslininką) gyventi Praeitimi. Bet toksai gundymas ne itin vertingas, nes jie turi tikrų žinių apie praeitį, jos esmė yra konkreti ir nekintama, ir šie dalykai priartina ją prie amžinybės. Kur kas geriau juos apgyvendinti Ateityje. Pati biologinė būtinybė nukreipia visas jų aistras ta kryptimi, taigi mintys apie Ateitį įžiebia viltį ir baimę. Be to, jie nežino, kokia jų laukia ateitis, todėl, kreipdami jų mintis ta linkme, mes verčiam juos galvoti apie nerealius dalykus. Trumpiau šnekant, Ateitis iš visų dalykų yra mažiausiai panaši į amžinybę...Todėl mes skatiname tokius minčų rezginius, kaip Kūrybinė Evoliucija, Mokslinis Humanizmas ar komunizmas, kurie žmonių jausmus prirakina prie Ateities, pačios laikinumo šerdies. Tad beveik visos ydos yra įsišaknijusios ateityje. Dėkingumas žvelgia į praeitį, o meilė - į dabartį; baimė, godumas, ambicingumas žvelgia į priekį."

C.S.Lewio knygos "Kipšo laiškai" ištrauka gerai išaiškina Jėzaus mokymą iš Evangelijos pagal Matą. Rašytojas mintį perteikia šiuolaikiniais protingais žodžiais, o Jėzus šneka labai paprastai, net paprastas bei mokslo neragavęs samdinys, piemuo, žvejas turi suprasti šį dievišką pamokymą:

Todėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?', arba: ‘Ką gersime?', arba: ‘Kuo vilkėsime?'
Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.
Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.
Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo". (Mt 6, 31-34)

Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo
Pateikdamas šį pamokymą, Jėzus nenaudoja mokslingų žodžių "Dabartis" ar "Amžinybė", bet išaiškina šias sąvokas nepalyginamai efektyviau. "Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo" - sako Jis.

Šiame trumpame pasakyme Viešpats iš karto atlieka du veiksmus: paliepia ieškoti Dievo karalystės teisumo ir kartu parodo kaip Dabartis susijusi su Amžinybe, Dievu - per teisumo ieškojimą.

Taigi, pranašo Izajo žodžiai iš 30 perskyrimo "Viešpats nori jūsų pasigailėti ir suteikti jums malonę. Viešpats yra teisingumo Dievas; palaiminti, kurie Jo laukia." reiškia ne pasyvų gal būt maloningos ateities laukimą, bet aktyvų teisumo įgyvendinimą.

Ateities nežinome, bet "Viešpats yra teisingumo Dievas; palaiminti, kurie Jo laukia."
Amžinybės sekmadienį reformatai mini mirusius artimuosius. Paminėjimai vyksta su dėkingumu Dievui ir mylimiems išėjusiems. Dabartyje gyvendami mes dėkojame. Dabar dar galime mylėti ir mylime, dabar dar galime ieškoti, ir mes ieškome Jo teisumo, dabartyje mes siekiame teisingumo asmeniškai ir sielojamės dėl mūsų bažnyčios. Stengiamės daryti ir darome Dievui patinkančius teisingumo darbus bažnyčioje.

Ateities nežinome. Negalime žinoti. Bet laukiame teisingumo Dievo ir ieškome Jo karalystės.
Ieškome ir laukiame neramioje evangelikų reformatų dabartyje.

O Amžinybė žvelgia į mus.

Kun.Tomas Šernas