Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia nėra vieniša savo gyvenimo iššūkiuose. Prasidėjus 2011-ųjų Adventui su darbiniu vizitu į Vilnių atvyko Pasaulio reformuotų bažnyčių unijos Europos regiono (World Communion of Reformed Churches, Europen Area) vadovo pavaduotojas kun.Ódor Balázs. Tuo pačiu metu Lietuvoje lankėsi Vokietijos reformatų sąjungos (Reformierten Bund in Deutschland) įgaliotas atstovas kun.Erhard Mische. Šių svarbių vizitų tikslas - išsiaiškinti tolimesnę įvykių raidą Lietuvos reformatų bažnyčioje, taip pat susitikti su valstybės atsakingais asmenimis dėl protestantų bažnyčios ir valstybės santykių. Susitikimai vyko Lietuvos Respublikos prezidentūroje ir Teisingumo ministerijoje. Priminsime, jog iš kart po bandymo jėga užimti Biržų evangelikų reformatų bažnyčią bei sutrikdyti Lietuvos evangelikų reformatų Sinodą 2011 m. birželio 24 dieną, Pasaulio reformuotų bažnyčių vadovybė Ženevoje ir Europos regione operatyviai kreipėsi į Lietuvos valstybines institucijas bei diplomatines atstovybes. Taip pat greitai reagavo ir viena stipriausių Vokietijoje Lippes krašto reformatų bažnyčios vadovas, o sykiu ir Vokietijos protestantų karo kapelionas dr. kun. Martin Dutzmann bei gausiausios Europoje Vengrijos reformatų bažnyčios vadovas vyskupas dr. Gusztáv Bölcskei.

Kun. Ódor Balázs - Vengrijos reformatų bažnyčios atstovui - ypač gerai žinomi Rytų ir Centrinėje Europoje kylantys valstybės ir protestantiškų bažnyčių santykių keblumai. Iš totalitarinių režimų išsivadavusiose valstybėse lygiavertis valdžios dialogas su religinės mažumos atstovais, gerbiant bažnytinę autonomiją, yra nevisavertis. Derėtų pastebėti, kad ir pačios bažnyčios - ištvėrusios buldozerinio ateizmo priespaudą, sunkiai atsigauna,- joms trūksta patirties, atstovaujant savo interesams valstybėje. Svečias pastebėjo, jog Lietuvoje yra įstatymais apibrėžtas valstybės ir bažnyčios atskyrimas. Iš esmės tai galima vertinti labai teigiamai, tačiau jo nuomone, reikia atkreipti dėmesį, kad tiek valstybė, tiek bažnyčia yra vienos ir tos pačios visuomenės dalys. Lietuvos Respublika, Konstitucijoje įvardinusi konkrečias tradicines religines bendrijas ar bendruomenes, prisiėmė atsakomybę ir dėl savo pareigų, tuo pačiu ir teisingų bei teisinių santykių su šiomis religijomis. Bažnyčios nariai yra valstybės piliečiai, gerbiantys jos Konstituciją, kuria vadovaujasi nustatydama savo teisingus ir teisėtus santykius su valstybės atsakinga vadovybe. Tuo pačiu jie tikisi, kad ir valstybė laikysis savo įsipareigojimų gerbti nors ir mažą, tačiau tradicinę evangelišką bažnyčią, ir savo santykius grįs, remiantis bažnyčios Konstitucija t.y. kanoniškai paskirta bažnytine vadovybe.

Tai itin svarbu šiomis dienomis, kai neskaidri asmenų grupė, besidangstanti bažnytiniais juridinio asmens pavadinimais, masiškai ir pusvelčiui jau išpardavė beveik visą nekilnojamą Reformatų bažnyčios turtą Vilniuje. Taip pat nėra žinoma, nė kur gautos lėšos nugulė. Kyla esminis klausimas - kas galėjo šimtmečiais kauptą bažnytinį nekilnojamą turtą staiga, be aukščiausiosios vadovybės - Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo sprendimo, parduoti? Turtinius santykius reguliuoja būtent valstybės įstatymai. Piliečiai tikisi iš valstybės saugumo ne tik savo religinėms, bet ir turtinėms teisėms. Suprantama, jog Valstybė negali kištis į bažnyčios vidaus santykius ir atvirkščiai.

Kuomet kyla kompetentingos bažnytinės vadovybės ir valstybės santykių su bažnyčia klausimas, jis turėtų būti sprendžiamas remiantis abipusės pagarbos principu: atsižvelgiant į abiejų šalių vidinius įstatymus ir teisines normas. Tiek valstybė, tiek ir bažnyčia išsirenka kompetentingą vadovybę pagal savo pačių teisines normas. Reformatai gerbia valstybės įstatymus, to paties tikėdamiesi iš savo valstybės.

Lietuvos evangelikų reformatų santykių klausimas su valstybe sykiu yra Lietuvos Respublikos valstybės atsakomybės dalis, o šių santykių sureguliavimas yra politinės valios klausimas. Europoje yra evangelikų reformatų bažnyčių, kurios savo šalyse yra labai gerbiamos, todėl bendradarbiauja su savo šalių vyriausybėmis ir tuo pačiu išsako savo susirūpinimą dėl mažos, tačiau Europoje gerai žinomos ir gerbiamos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios.

Savo vizito metu Vilniuje, svečiai susitiko su Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo ir Konsistorijos vadovybe, generaliniu superintendentu kun. Tomu Šernu bei Vilniaus evangelikų reformatų parapijos vadovybe, bažnyčios teisininkais. Drauge su Lietuvos evangelikų reformatų vice-superintendentu kun. Rimu Mikalausku apsilankė savo šalių reziduojančiose ambasadose Lietuvoje.

2012 metų kovo pabaigoje numatytas Europos regiono reformatų bažnyčių vadovų eilinis suvažiavimas Vienoje, kuriame dalyvaus 39 reformatų bažnyčios Europoje. Ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios atstovui numatytas laikas pranešimui apie nūdienos bažnyčios situaciją Lietuvoje bei valstybės ir bažnyčios santykius.

Verta paminėti, kad aktyviausios ir stipriausios, gausiausios ir turtingiausios yra Šveicarijos, Vengrijos, Nyderlandų, Škotijos ir Vokietijos reformatų bažnyčios. Jos savo šalyse turi senas ir tvirtas politines, kultūrines ir pilietines tradicijas. Stiprios reformatų mažumų bažnyčios Prancūzijoje, Italijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje ir Čekijoje.

InfoRef.lt