Po labai įdomaus ir turiningo Jonušo Radvilos 400 metų jubiliejaus paminėjimo Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje 2012 m. gruodžio mėn. 4 d., šio vieno žymiausių Lietuvos didžiavyrių, kaip ir dera, jubiliejus buvo paminėtas ir Kėdainiuose Reformatų bažnyčioje gruodžio 16 dieną. Tai buvo bendras Reformatų bažnyčios ir Kėdainių krašto muziejaus renginys.

Į renginį buvo pakviestas ir Vilniaus reformatų choras „Giesmė". Tomis gruodžio 15 - 17 dienomis Lietuvoje siautėjo retai kada taip ilgai trunkanti stipri pūga ir spaudė dideli šalčiai. Keliai buvo slidūs ir užpustyti. Važiuoti buvo tikras išbandymas. Visiems širdyje buvo neramu, kaip pasieksime Kėdainius, tačiau paakinti J. Radvilos didžiadvasiškumo, išvykome. Noriu labai pagirti mūsų puikius vairuotojus - kun. Raimondą Stankevičių, kuris kelią į Kėdainius galėtų ir užsimerkęs įveikti bei antrojo ekipažo vairuotoją p. Nerijų Krikščiką. Pakeliui matėme net tris lengvuosius automobilius, nuslydusius nuo kelio ir „tupinčius" pusnyse, ant šono gulinčią „furą"... Po kiekvieno tokio vaizdelio darėmės dar atsargesni ir labiau susikaupę.

Kėdainių bažnyčia pasitiko dideliu šalčiu. Kun. Raimondas kiek galėdamas trumpino pamaldas, net paprastai labai ilgai kalbantis įdomusis pranešėjas dr. Deimantas Karvelis šį kartą ilgai neužtruko. Jo pavyzdžiu sekė ir Kėdainių krašto muziejaus direktorius p. Rimantas Žirgulis. Jie savo pranešimuose kalbėjo apie Jonušo Radvilos nuopelnus Lietuvai ir reformacijai, jo ypatingas pastangas rūpinantis kultūra, lietuvybe. Plačiau apie jo veiklą ir nuopelnus yra aprašyta Viktorijos Liauškaitės įspūdžiuose iš minėjimo LMA.

Po pranešimų choras „Giesmė" pagiedojo „Radvilos" himną (žodžiai P.Juodgudžio, muzika K.Galkausko), nežinomo XV a. autoriaus „Padėkos giesmę", nežinomo XVI a. autoriaus giesmę „Užrašas ant Barboros Radvilaitės karsto" (tekstą iš senosios lenkų kalbos vertė S. Geda) ir „Gerą kovą išlaikiau".

Žmonių nebuvo daug, visi labai sušalome, nors buvome tikrai šiltai apsirengę. Tik Kėdainių bažnyčios siela p. Zelma, atrodo nebuvo sušalusi. Ji sakė: „mūsų bažnytėlė niekada nebuvo šildoma. Mes žinom, kad einant į bažnyčią reikia šiltai apsirengti".

Po renginio dar aplankėme kunigaikščių Radvilų sarkofagus, esančius bažnyčios kriptoje.

Visų džiaugsmui p.Rimantas Žirgulis pakvietė mus karštų pietų. Puikioje kavinėje sušilome ir atgavome gyvybines jėgas. Čia atšventėme ir mūsų ilgametės choristės Kristinos Šernaitės gražų jubiliejų.

Nuoširdžiai padėkoję p. R. Žirguliui, vėl leidomės į nelengvą kelionę, kuri, ačiū Dievui ir mūsų puikiems vairuotojams, baigėsi laimingai.

Audronės Risakovienės nuotrauka

Dr. Renata Bareikienė Choro „Giesmė" pirmininkė