Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Panevėžio ev. reformatų viešnagė Vilniaus ev.reformatų parapijoje
Jeudi, 04 Juillet 2013 19:47
There are no translations available.

Kartu su vilniečiaisNuo pat džiugios žinios apie keleto evangelikų reformatų bažnyčių (taip pat ir Vilniaus) sugrąžinimą Lietuvos evangelikų reformatų Sinodui saugoti, Panevėžio parapijos nariai užsidegė noru pasimelsti atgautoje šventovėje ir ta proga pasveikinti Vilniaus parapiją .

Šis siekis buvo įgyvendintas šių metų birželio 30d. kai 17 parapijiečių grupė ankstų ir gaivų rytą autobusu pajudėjo Vilniaus link.

Bevažiuojant, Petras Puodžiūnas, Panevėžio parapijos Seniūnų Valdybos pirmininkas ir neeiliniame Sinode kovo mėnesį išrinktas Konsistorijos prezidentas, supažindino mus su Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios istorija. Turbūt, ne kiekvienas žinojo, kad dabartinės bažnyčios pastatas Pylimo gatvėje - tai devintoji bažnyčia, pastatyta šeštoje Vilniaus senamiesčio vietoje. Jos pastatymo data - 1835m. o statybos truko penkerius metus.

Atvykus į Vilnių, pasitiko šilta birželio saulutė, o kadangi iki pamaldų dar buvo laiko, spėjome apžiūrėti pastatą ir iš lauko pusės. Pasijutome tikrai labai laukiami, kai pradėję rinktis į pamaldas vilniečiai, kunigas Raimondas Stankevičius, šiltai mus sveikino.
11 val. prasidėjo pamaldos . Bažnyčioje buvo gana daug žmonių: pagyvenusių, senų ir jaunimo. Kunigo Raimondo pamokslas nuteikė rimtam pamąstymui: ar mes galime save laikyti Dievo kariais, kai labai dažnai pasirenkame sau patogesnį kelią, kuris neretai mums kasdien piršte peršamas, kai kitas, tiesesnis kelias yra daug sunkesnis , net pilnas kliūčių?

Po kunigo pamokslo Panevėžio parapijos atstovai Petras Puodžiūnas ir Palmyra Griciūnienė pasveikino Vilniaus parapiją ir pasidžiaugė, kad vilniečiai vėl gali laikyti pamaldas savo istorinėje šventovėje. Vilniaus parapijos atstovai, savo ruožtu, pasveikino Petrą Puodžiūną , tapus Konsistorijos prezidentu, o taip pat visus panevėžiečius, atvykusius į svečius.

Po pamaldų buvome maloniai pakviesti Agapės, kur nuoširdžiai bendravome, ragavome vilniečių paruoštų ir savo atsivežtų vaišių. Kai pabendravome, atsigaivinome kava, arbata, vilnietės parapijietės Danguolė Juršienė ir Viktorija Liauškaitė pakvietė mus į ekskursiją po senamiesčio vietas, susijusias su Reformacija.

Pradėjome nuo senųjų Reformatų kapinių kitoje Pylimo gatvės pusėje. Tiesą sakant, kapinių ten net ir žymės nebelikę, neišlikusi ir senoji koplytėlė, kuri, pasak tai menančių žmonių, buvo nugriauta sovietiniais metais. Danguolė Juršienė pasakojo, kad čia būta palaidota ir neeilinių, įžymių žmonių. Galiausiai, kai kurių palaikai buvo perkelti ir palaidoti kitur savo artimųjų, o kiti - liko čia, užmarštyje. Reikšdami pagarbą, padėjome gėlių prie Radvilų atminimo akmens, ant kurio pritvirtinta lentelė skelbia: „Čia, buvusiose kapinėse, bus pastatytas paminklas XVIa.
Lietuvos Reformacijos pradininkams". Labai norisi tikėti, kad ateityje kapinių vieta bus tinkamai sutvarkyta, kad iškils paminklas Lietuvos Reformacijos pradininkams, kad ši vieta nebus panaudota komerciniams ar dar kokiems netinkamiems tikslams.
Kaitinant vidurdienio saulutei pasukome prie sekančio objekto - Radvilų rūmų. Viduje pajutome malonią vėsą ir, nusipirkę bilietus, leidomės apžiūrėti rūmų ekspozicijas.

Malonu, kad rūmai pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms, taigi keltuvas labai pravertė kai kuriems mūsų ekskursijos dalyviams.

Apžiūrėjome Reginos Matuzonytės- Ingelevičienės (1905-1980) tapybos parodą"Spalva ir linija išreikšti pojūčiai", nuolatinę ekspoziciją "Europos dailė XVI-XIXa.", trečiame rūmų aukšte pamatėme egzotišką "Rytų Azijos, Naujosios Gvinėjos ir Australijos aborigenų meną", o ypatingą dėmesį skyrėme nuolatinei ekspozicijai "Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos". Daugelis iš mūsų grupės prisėdo pažiūrėti filmą apie Radvilas, Dubingių archeologinius radinius.

Gerokai įdienojus, pilni įspūdžių, išėjome iš Radvilų rūmų ir patraukėme link Šventų Jonų bažnyčios, kur mūsų tikslas buvo pasigrožėti Vilniaus panorama iš Šv. Jonų bažnyčios varpinės aukštybių. Pakeliui užėjome pasigrožėti Prezidento rūmų vidinės pusės kiemeliais.

Varpinėje įrengtas modernus liftas, kuris lankytojus pakelia į 45m aukštį. Čia yra apžvalgos aikštelė , kur pro vieliniu tinklu apsaugotus didžiulius langus galima pasigrožėti Vilniaus senamiesčio ir apylinkių panorama iš aukščiausio senamiesčio pastato- varpinės. Kai kurie mūsų ekskursantai lipo dar aukščiau - ten, kur vaizdas dar nuostabesnis, o kai kurie nesinaudojo liftu ir nutarė pakilti ir nusileisti spiralėmis besivijančiais autentiškais mediniais laiptais (iki pat viršaus jų yra 193). Varpinės apatinėje patalpoje stebėjome Fuko švytuoklę, kuri demonstruoja Žemės sukimosi aplink savo ašį efektą. Kelių dešimčių kilogramų svorio rutulys, pakabintas ant plono lyno virš marmurinio ciferblato pagrindo, siūbuodamas keičia padėtį, ir tai įrodo, jog Žemė sukasi aplink savo ašį.

Pasigrožėjus Vilniumi iš paukščio skrydžio, visi susirinkome šalia varpinės, kur mūsų gidė Danguolė papasakojo apie Brastos arba Radvilų Biblijos likimą. Biblijos leidimą inicijavo kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565), tačiau didžiausiu reformacijos priešu tapęs jo vyriausiasis sūnus Kristupas Radvila Našlaitėlis uždarė spaustuvę Lietuvos Brastoje ir naikino protestantiškus leidinius. Jis supirkinėjo Brastos Biblijos egzempliorius ir juos viešai degino. Laužas Brastos Biblijai buvo sukrautas ir netoli tos vietos, kur mes stovėjome.(Beje, vienas iš Brastos Biblijos originalų yra Biržų muziejuje "Sėla").

Atėjus laikui atsisveikinti, visi dėkojome mūsų gidėms Danguolei ir Viktorijai bei kitoms vilnietėms, bendravusioms su mumis, už turiningą ekskursiją ir nuoširdų priėmimą. Visiems bendrai kilo mintis ateityje bendrauti dažniau ir plačiau - pasiekti mūsų mažesnes parapijas. Nors pavargę, tačiau dvasiškai pakylėti, laimingi grįžome namo.

Irena Skiauterytė