Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Mokslininkių diskusija apie reformaciją Lietuvoje
Jeudi, 14 Novembre 2013 08:38
There are no translations available.

Viktorija Liauškaitė

ref diskutas_mLapkričio 5-ąją Lietuvos mokslų akademijoje vyko Reformacijos dienai skirtas disputas „Reformacija Lietuvoje: asmenybės, procesai, idėjos", kuriame įžvalgomis dalinosi doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė ir prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Pasak I.Lukšaitės, 16  amžiuje žmonių poreikis keistis ėjo per tikėjimą, todėl ir kilo reformacijos judėjimas Europoje. Po kurio laiko reformacija pasiekė ir Lietuvą, kuri, prabėgus šimtmečiui, t.y. 17 a. viduryje, jos įtakojama labai pasikeitė. D.Pociūtės-Abukevičienės teigimu,  Europoje reformacijos idėjos  sklido iš dviejų centrų - Vitembergo ir Ženevos. Jos pasiekė ir Lietuvą, kur sprendė tokius pačius klausimus, kaip ir Europoje.

i.luksaite_mJai oponuojanti I.Lukšaitė pabrėžė, kad "žmonės ieškojo tikro tikėjimo. 16 a. labai gausu Šventojo Rašto vertimų į tas kalbas, kuriomis žmonės kalbėjo. Taip reformacija siekė dar labiau priartėti prie žmogaus. Pradžioje reformacija Lietuvoje buvo tikėjimo ieškojimo judėjimas. Tai buvo teologinės minties išlaisvinimas. Nesutinku su Dainora, jog reformacija Europoje turėjo du centrus - tai priklausė nuo pačių žmonių pasirinkimo. Minties skaidymasis vedė mūsų protestantus į daugelį srovių, ir tai buvo sėkmės priežastis".

D.Pociūtė - Abukevičienė pacitavo Kulviečio mintį, jog bažnyčia turi būti paremta sąžine, o ne dogmomis. Reformacija - sąžinės laisvės laidas, taip pat ir filosofinės minties pradininkė.

Neliko pamirštos ir savo įnašą į reformacijos puokštę įnešusios asmenybės. I. Lukšaitės teigimu,  neįmanoma išskirti vienos asmenybės, nes reformacija buvo judėjimas. Kiekviena iš tų iškilių žmonių buvo savaip svarbi, kiekviena įnešė svarų indėlį: Abraomas Kulvietis - maištavo, Stanislovas Rapolionis - visus pritrenkė savo erudicija, Radvila Juodasis nebijojo  drąsiai skleisti reformacijos idėjų Lietuvoje, buvo tarsi jos vėliavnešys.

D.Pociūtė-Abukevičienės manymu, lemtinga figūra reformacijos judėjime - Radvila Juodasis, kurio dvare Lukiškėse, 1553 m. įvyko pirmosios ev. reformatų pamaldos. Ši asmenybė taip pat palaikė ryšius su Martynu Liuteriu, Europos reformacijos centrais.  Mokslininkė apgailestavo, jog nėra išlikusių originalių to meto asmenybių portretų.

Disputo metu svarstyta, kodėl reformacija, buvusi tokia svari 16 - 17 a., Lietuvos valstybėje vis dėlto neįsigalėjo. I.Lukšaitės žodžiais tariant, reformacijos silpnėjimą lėmė intelektualinis silpnumas, lenkų kalbos, kaip rašto kalbos ir dar daugelis kitų priežasčių.

d.pociute_mD.Pociūtė-Abukeviečienė, pasisakydama šiuo klausimu, sakė: "Manau, jog Lietuva buvo pliuralistinė valstybė. Reformacijos, kaip religijos nepasirinko nė vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas. Taip pat, vyko arši kova su antitrinitoriais. Šis reiškinys silpnino reformatus. Ir, manau, tai buvo pagrindinės priežastys, kodėl reformacija neįsigalėjo Lietuvoje".

Minėtas vakaras tapo išskirtinis tiek savo forma, tiek turiniu - tai buvo vienas iš tų retų renginių, kuriame kryžiuojasi  žymių mokslininkių mintys vardan gilesnio istorinių reiškinių suvokimo. Todėl niekas tą vakarą neskubėjo skirstytis - buvo gilu, jauku, nuoširdu, atvira. Ir gražu. Vakarą papuošė Vilniaus ev.reformatų choro "Giesmė" (vad. Janina Parmanackienė) atliekami kūriniai.

Disputo dalyviai skirstėsi su viltimi sulaukti tokių ir panašių renginių ateityje. Tad Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijai, Mokslininkų rūmams - šio renginio globėjams - bus apie ką pagalvoti ateityje.

Aurelijos Arlauskienės nuotraukos