Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Lietuvos ev. ref. gen. superintendento vizitas Duisburge (2008 11 06-11)
Donnerstag, den 20. November 2008 um 18:51 Uhr
There are no translations available.

duisburge_vizitas_t_mDuisburgo superintendento kun. Arminio Schneiderio kvietimu gen. superint. kun. Rimas Mikalauskas lapkričio 6 d. atvyko į Duisburgą, kur prasidėjo Jungtinės Reino evangeliškos Bažnyčios Duisburgo distrikto Sinodo (Kreissynode) suvažiavimas. Sinodo atidarymo pamaldos prasidėjo 1908 metais pastatytoje erdvioje Kristaus bažnyčioje (Christuskirche) lapkričio 7 dieną, penktadienio vakare. Po pamaldų virš 250 sinodo dalyvių ir svečių susirinko posėdžiams erdvioje parapijos salėje. Lietuvos evangelikų reformatų vardu Sinodą pasveikino gen. superint. kun. Rimas Mikalauskas.
Sveikinimus taip pat perdavė vietinės Duisburgo baptistų bažnyčių sąjungos ir Romos katalikų atstovai. Kun. Rimas Mikalauskas pasveikinimo žodyje padėkojo už kvietimą ir prisiminė Duisburgo superintendento delegacijos vizitą Lietuvoje šių metų balandžio mėnesį. Šventojo Rašto pagrindu: „Visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui" (Fil. 3, 6) kun. Rimas Mikalauskas, palinkėjo Dievo išminties, ramybės ir palaiminimo sprendžiant šių dienų iššūkius evangeliškai Bažnyčiai Vokietijoje. Atkreipė dėmesį, kad pelnytai didžiuojamės Dievo mums suteikta galimybe demokratiškai spręsti iškylančius mūsų pašaukimo klausimus, tačiau nevalia pamiršti, jog esame pašaukti tarnystei ne sau, o Viešpačiui ir vieninteliam Bažnyčios Valdovui - Jėzui Kristui. Taip pat, kad Lietuvos evangelikams yra svarbu, kad mūsų broliai ir sesės savo tarnystėje, pašaukime ir toliau išliktų stiprūs naujuose gyvenimo iššūkiuose Vokietijoje. Bendraujančios ir bendradarbiaujančios Bažnyčios remia vieną kitą, nepaisant geografinių atstumų. „Kultūriniai, istoriniai skirtumai ir skirtingos krikščioniškos tarnystės sąlygos pagimdo patirtį, kuria galime abipusiai pasinaudoti, nepriklausomai nuo to, ar esame dideli ar maži vienas kito atžvilgiu" - sveikinimo kalboje kalbėjo kun. Rimas Mikalauskas.
Duisburgo distriktinis Sinodas vakar patvirtino 8,5 miln. eurų distrikto biudžetą 2009 metams. Įdomus pranešimas apie Duisburgo distrikto dvasinės tarnystės viziją iki 2015 metų sukėlė daug klausimų ir diskusijų. tower_mValstybės įstatymais yra patvirtinta tvarka, kad dirbantys parapijiečiai, šalia kitų mokamų valstybinių, socialinių draudimo mokesčių, taip pat sumoka iki 2,5 % savo pajamų mokestį distrikto biudžetui. Dėl demografinių procesų, mažėja dirbančių parapijiečių ir Bažnyčios biudžetas ima mažėti. Prie to prisidėjo ir tai, kad pramoniniame Duisburgo mieste dirbantys parapijiečiai, noriai įsigyja nekilnojamą turtą ir apsigyvena atokesnėse vietovėse, kaimuose, kurie nebėra Duisburgo distrikto administracinėse ribose. Mokesčiai yra mokami pagal gyvenamos vietos registraciją ir tuo būdu distriktas, kuris vykdo mieste savo misiją netenka pajamų. Jaučiami taip pat neigiamos sekuliarizacijos proceso pasekmės. Dėl biudžeto mažėjimo nebeįmanoma išlaikyti dvasininkų ir jų skaičius mažėja. Vis tik atkreiptas dėmesys, kad 2004 metų pesimistinės prognozės nepasitvirtino, matomai, kad tam poveikį turėjo tų metų Sinode priimtos priemonės stiprinti dvasinį darbą ir jo eigoje pastebimas naujų parapijos narių gausėjimas, kuris taip pat susijęs su migracijos procesu. Evangelikai atvykstantys iš kitų Vokietijos vietovių prisijungia prie vietinių parapijų. Taip pat viltingai nuteikia sėkmingas darbas su jaunimu Bažnyčioje ir mokyklose, kuriose dirba dvasininkai. Todėl iki 2015 metų planuojamas beveik per pus mažesnės mažėjimo tendencijos, nei buvo numatyta 2004 metais. Pranešėjas atkreipė dėmesį, jog dabar iškylančiose ekonominės krizės akivaizdoje, prognozės ateičiai negali būti patikimos. Numatoma, kad 2030 metais distrikte bus reikalinga 119 dvasininkų, nes daug dabar tarnaujančių dvasininkų bus jau pensijinio amžiaus. Dėl dabar sumažėjusio ir mažėjančio dvasininkų tarnystės vietų, jaunimas nebesirenka teologijos studijų, nes nesitiki jas pabaigę gauti tarnystę Bažnyčioje. Gal taip įvykti, kad 2030 metais distrikte bus jaučiamas didelis dvasininkų stygius, nepaisant to, kad dvasininko išlaikymas yra vienas geriausių Europoje. Antros dienos posėdyje buvo diskutuojama apie pirmos pagalbos konsultavimo institucijos išlaikymą, dvasininkų darbo joje. Sinodas pripažino evangelizacijos svarbą ir svarstė jos galimybes ir metodus. Buvo priimta deklaracija apie misijos iššūkius priimant naujus tikinčiuosius krikštu ir apie pasitraukiančius iš bažnytinio gyvenimo krikščionis. Buvo atkreiptas dėmesys į dvasininkų darbą siekiant ne kiekybės, bet sielovados kokybės. Dvasininkai privalės atlikti savo dvasinio darbo rezultatus ir padarytas išvadas pateikti Sinodui. Kas 4 metai vyksta puse sinodinės Kolegijos narių rinkimai. Šiais metais, kaip tik buvo perrinkta puse narių 8 metų kadencijai. Kolegiją sudaro 12 narių. Sinodo metu kun. R. Mikalauską kalbino distrikto informacijos centro vadovas, ruošdamas pranešimą bažnytinėms bei viešosioms informacijos priemonėms. Pranešimas bus paskelbtas pirmadienį masinėje vietinėje žiniasklaidoje ir Duisburgo distrikto internetinėje svetainėje: http://ev.kirche-duisburg.de, žiniose.
Jungtinė Reino evangeliška Bažnyčia pagal dydį iš 23 Vokietijos regioninių Bažnyčių yra antra, ją lenkia tik Hanoverio evangelikų liuteronų Bažnyčia. Po Reformacijos Reino žemėje, kurią valdė apie 150 smulkių vokiečių kunigaikščių, įsitvirtino skirtingų konfesijų Bažnyčios: evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų ir Romos katalikų. Po Augsburgo (1555) ir Vestfalijos (1648) taikos sutarčių šiose žemėse įsitvirtinusios Bažnyčios ėmė taikiai gyventi pagal įsivyravusį principą: valdovo konfesija - politiškai apibrėžė tos kunigaikštystės piliečių konfesiją. Duisburgo distriktas, kaip pasienio su Nyderlandais žemė, pateko į stiprią olandų evangelikų reformatų įtaką ir čia įsitvirtino evangelikų reformatų konfesijos Bažnyčia. Po 1815 Vienos taikos sutarties Reino žemė atiteko Prūsijai. Po 1817 m. Prūsijos valdovo įstatymu evangelikai liuteronai ir reformatai buvo sujungti į vieną Jungtinę Reino evangelišką Bažnyčią, kurią dabar sudaro 46 distriktai su 811 parapijų ir daugiau kaip 3 mln. parapijiečių su 2 500 dvasininkų. Dalis jų tarnauja parapijose, dalis - valstybinėse ar diakonijos institucijose: mokyklose ir diakonijos centruose, išlaikomuose valstybės. Generalinis jungtinės Bažnyčios Sinodas iš 244 narių susirenka kartą į metus ir įgalioja 11 metų kadencijai Generalinę Konsistorija. Jos sudėtyje - 8 dvasininkai (iš jų renkamas prezidentas) ir 8 pasauliečiai. Jai yra atsakingi distriktų Sinodai bei juose išrinktos sinodinės kolegijos bei superintendentai. Būtent iš šios Reino Bažnyčios mus pasiekė ir mielai giedamos mūsų parapijose Joachimo Neanderio „Viešpatį liaupsink" ir Gerhardo Tersteegeno „Aš meilės garbinu galybę" giesmės. Būtent šioje Bažnyčioje Vokietijos evangelikai susirinko 1934 m. ir paskelbė garsiąją Barmeno konfesiją - pasipriešinimą Hitlerio stabmeldiškai dvasinei vergovei.
Duisburgo distrikto sudėtyje yra 15 parapijų (30 maldos namu, baznyciu), ≈ 82 000 parapijiečių, tarnauja 60 dvasininkų, iš jų 36 parapijose, kiti mokyklose, ligoninėse ir kt. diakonijos įstaigose. Lietuvos ev. ref. Bažnyčios bendradarbiavimas su Duisburgo distrikto prasidėjo 1992 metais, kuomet į Lietuvą atvykęs kun. Dieteris Gartmannas ėmė talkinti jaunimo ir vaikų tarnystėje. Nuo to laiko įvairiuose Lietuvos ev. ref. bažnytiniuose renginiuose dalyvavo 3 kartus Duisburgo superintendentai. Kun. Dieteris Gartmannas kasmet daugiau nei kelis kartus apsilanko Lietuvoje. Per daugiau kaip 15 bendradarbiavimo metų vaikų tarnystės srityje buvo išauginta jaunimo ir vaikų tarnystės vadovų karta, didžioji dauguma ev. ref. jaunimo draugijos „Radvila" narių. Vasaros vaikų stovyklos Nemunėlio Radviliškyje tapo tradicinės, stovyklautojų minimos geru vardu. Duisburgo distrikto tikinčiųjų aukomis atnaujinta Nemunėlio Radviliškio stovyklos bazė - pagrindinės mokyklos virtuvės įranga, remontuojami prapijos namai, kurių remontą taip pat remia GAW labdaros organizacija. Čia įsikurs Lietuvos ev. ref. vaikų ir jaunimo centras ir klebonija - parapijos dvasininkui. Kiekvienais metais iš Duisburgo atvyksta jaunimo grupės, kurios sėkmingai įsijungia į vasaros stovyklų darbą ir po jų parsiveža gražius darbo su vaikais įspūdžius, tampa Lietuvos krikščioniškais ambasadoriais šioje vakarų Vokietijos, pasienio su Nyderlandais žemėje. Pavyzdys - daug metų Lietuvoje tarnavusi, dabar jau studentė, Julija Binder. Ji baigė lietuvių kalbos kursus ir puikiai kalba lietuviškai. Tikimės, kad po studijų ji atvyks Lietuvon ilgesniam savanoriškos tarnystės laikui ev. ref. Bažnyčioje.
Prieš Sinodo suvažiavimą, pirmą dieną, gen. superint. R. Mikalauskas susitiko su Duisburgo distrikto sinodinės Kolegijos nariais. Susitikimo metu susipažino su Kolegijos nariais, pagrindiniais Bažnyčios iššūkiais. Vėliau kun. R. Mikalauskas buvo pakviestas apsilankyti Duisburgo centrinėje Išgelbėtojo bažnyčioje (Salvatorkirche, 1254 m.). Čia parapijos klebonas kun. P. Krogullis papasakojo apie turtingą bažnyčios istoriją, joje palaidotus žymius asmenis (pvz.: garsusis vidurinių amžių žemėlapių meistras - Merkatorijus). Per antrąjį pasaulinį karą Duisburgas, kaip pramonės centras, buvo beveik visiškai sugriautas sąjungininkų bombomis. Pataikius bombai, bažnyčios bokštas griūdamas įlaužė stogą ir po karo iki pat 2002 metų bažnyčia buvo nuolatos restauruojama. Tačiau, buvo nutarta nebeatstatyti bažnyčios bokšto stogo, paliekant jį kaip priminimą apie karo beprasmybę ir žmonijos fanatizmo skaudžias pasekmes. Kun. P. Krogullis papasakojo, kad bažnyčioje paprastai sekmadienio pamaldose dalyvauja 70-120 tikinčiųjų, tačiau didžiųjų bažnytinių švenčių metu joje užimamos visos 300 vietų. Bažnyčia visuomet atvira lankytojams, dėl to čia nuolatos dirba pamokyti savanoriai pasauliečiai. Šioje bažnyčioje taip pat pamaldos laikomose ne tik sekmadieniais, bet ir įvairiomis krikščioniškomis patarnavimų progomis, vykdoma mesijinė veikla. Ekumeniniai santykiai su šalia esančia mažesne Romos katalikų parapija yra šilti ir draugiški, kaip ir draugiškai yra bendraujama su mieste gyvenančia maždaug 3000 žydų bendruomene. Duisburge neseniai buvo pastatyta musulmonų mečetė iš dalies remiant valstybei, todėl ji yra atvira lankymams bei santykiai su vietiniais islamo lyderiais ir musulmonų bendruomene yra draugiški.
welcome - m
Antrąją dieną kun. R. Mikalauskas apsilankė Vokietijos jūrininkų misijos (Deutsche Seemannsmission e.V.) centre Duisburge. Šiame centre dirba nedidelis, darnus dvasininkų ir pasauliečių kolektyvas, kuris rūpinasi jūreivių sielovada. Nepaisant to, kad Duisburgas yra apie 200 km. nuo Šiaurės jūros, jis yra sujungtas su ja Reino upe. Miestą pasiekia vidutinio dydžio jūriniai laivai. Čia labai intensyvi upinė laivininkystė. Jūreiviai dažnai gyvena laivuose su visomis šeimomis, laikinai apsistoja mieste. Misijos tarnautojai yra palčiai pripažinta bažnytinė organizacija, kuri suteikia bet kokią pradinę pagalbą į šį uostą užsukusiems laivams. Dažnai laivų įgulos yra tarptautinės, o jūreiviai keletą mėnesių ar net visus metus keliauja toli nuo savo namų. Misija turi savo laivą, kuris yra pritaikytas dvasinei tarnystei ir yra tarsi plaukiojanti bažnyčia. Misijos tarnautojai - evangelikų dvasininkai yra visuomet laukiami įgulų, kaip ir laivų įgulų nariai gali laisvai apsistoti centro namuose tiek nakvynei, tiek turiningam laisvalaikiui. Plačiau apie Vokietijos jūrininkų misiją galima sužinoti apsilankius svetainėje: www.seemannsmission.org Vėliau, kun. R. Mikalauskas buvo pakviestas aplankyti Duisburgo diakonijos centrą Christophoruswerk. Šio centro direktorius Toenissen papasakojo apie diakonijos centro darbą, uždavinius. Diakoninio centro vadovybė viena pirmųjų iškėlė idėją apie būtinybę iš kart statyti gyvenamus namus, pritaikytus neįgaliems bei senyvo amžiaus žmonėms. Jau pastatyti tokie namai sulaukė didelės paklausos. Juose yra didesnės vonios patalpos, pritaikyta įranga, vietoj laiptų įrengti įvažiavimo takai ir liftai, prie sienų patogūs turėklai ir pnš. Tokiu būdu sudaryti sąlygas kiek galima ilgiau nelaimės paliestiems ar senyvo amžiaus žmonėms savarankiškai gyventi. Sykiu diakonijos tarnautojai intensyviai mokina gyventojus rūpinis savo kaimynais ir padėti vieni kitiems. Tarkime, atlikdama pirkinius šeima gali kartu pagal sąrašą atlikti būtinus pirkinius savo vyresnio amžiaus ar neįgaliam kaimynui. Dažnai klystama atkreipiant dėmesį tik į techninius sprendimus, kai paprastas atjautimas, dėmesys ir draugiškumas kaimynui gali daugiau padėti nei daug tūkstančių kainuojanti technika. Kartais pakanka tik geranoriškai išklausyti vienišą vyresnio amžiaus žmogų, kai jis nustoja jaustis beverčiu ir tampa naudingu visuomenės nariu. Tam nereika didelių projektų ar pinigų, reikia to ką turi kiekvienas Dievo žmogus - neįkainuojamos žmogiškos atjautos ir Kristaus meilės.
Kun. R. Mikalauskas aplankė seną Lietuvos evangelikų reformatų bičiulį ir tikrąjį Duisburgo - Lietuvos evangelikų partnerystės „kaltininką" Peterį Rombergą. Šiemet jis atšventė savo 93 metų jubiliejų, puikios atminties, savarankiškai gyvenantis nedideliame savo kambaryje su daug knygų, žemėlapių ir lietuviškomis servetėlėmis su Vilniaus miesto atvaizdais. P. Rombergas domėjosi ev. ref. Bažnyčios gyvenimu Lietuvoje, prašė perduoti geriausius linkėjimus pažįstamiems Kaune ir Vilniuje. 1988 metais jis pirmą kart apsilankę Lietuvoje ir vėliau paskatino kun. D. Gartmanną atvykti į Lietuvą, čia pasėti savo širdies dalį Lietuvos ev. ref. jaunimo gyvenime. P. Rombergas antrojo pasaulinio karo metu būdamas vermachto kareiviu prie Stalingrado buvo sužeistas ir su vienu paskutiniųjų lėktuvų išgabentas už fronto linijos. Karui baigiantis prie Berlyno paimtas į nelaisvę, ir daugiau kaip 5 metus šis belaisvis prie Maskvos katorgos darbais mokėjo Hitlerio skolas Stalinui. Žinia, kad tiek naciai, tiek komunistiniai stalinistai Ženevos konvencijos nepaisė. Šiuo metu puikiai kalba rusiškai ir angliškai, gerai pažino sovietinio mąstymo realybę ir išliko pasišventęs krikščionis evangelikas, išugdęs ir matantis sau gerą pamainą ir krikščioniškos misijos tęsėjus subrendusioje ir augančioje jaunojoje kartoje.
Sekmadienį kun. R.Mikalauskas yra pakviestas dalyvauti pamaldos Obermeidericho parapijoje, kuri nuo pat pradžios savo aukomis remia vaikų stovyklas Nemunėlio Radviliškyje bei Medeikių „Vaiko užuovėja" vaikų namus. Pirmadienį kun. R. Mikauskas aplankys mokyklą, kurioje dirba kun. D. Gartmannas, po pietų distrikto dvasininkų sesijoje ir vakare baigiamasis susitikimas su Duisburgo superintendentu bei atnaujinta sinodine Kolegija. Antradienį, prieš išvykstant į Lietuvą, kunigas aplankys krikščionišką Obermeidericho parapijos vaikų darželį.

synod_1_day1_dsynod_2_day2_dsynod_parapijos_nama_d