Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Ir aš ten buvau, skanią košę ragavau...
Friday, 19 June 2009 09:40
There are no translations available.

posalciai_2_mŠių metų Vilniaus reformatų parapijos pasibuvimus drauge pradėjo prieš Sekmines savaitgalio stovyklėlė Verbickų sodyboje Pošalčių kaime. Dalyvių ratą praplėtė kunigės Sigitos vadovaujamas Biržų jaunimas, atvažiavęs jau penktadienio popietę ir pradėję statyti palapinių miestelį ką tik nušienautame sode ir pievelėje.
Pirmąją vakarienę virė šeimininkas Alvydas, padedamas kitų vyrų: didesnių ir mažesnių, filmą rodė Evaldas.

Kitos dienos rytą laukė žygis su užduotimis pagal nuorodas iš Biblijos (kun. Raimondo sumąstytas), įvairūs kliūčių ruožai, vilionės pasimaudyti ar sutrumpinti kelią tiesiai per mišką nesilaikant nuorodų (kai kas labai pavargo ir be poilsėlio neįstengė judėti į priekį).

Pasiekus tikslą, t.y. sugrįžus vėl į sodybą, laukė paskutinis išbandymas: traukimas kun. Raimondo automobilio... per neperbrendamą upelį! Buvo tiksliai chronometruojamas laikas ir susumavus visus Žygio rezultatus nustatyti nugalėtojai. Kiekvienoje komandoje buvo suaugusių ir vaikų, tad jėgos buvo apylygės, neskaitant to, kad viena komanda, vadovaujama Verbicko „viduriniojo", per gerai žinojo maršrutą ir ne tik kad neklaidžiojo ieškodami nuorodų, bet ir „susitrumpino" maršrutą. Už tai galėjo „gauti" baudos taškų, tad nutarė palaukti draugiškai kitų ir tik tada registruotis... Nugalėtojais buvo paskelbta komanda „Jėėė" (kapitonas Nojus)posalciai1m
Po tokio sudėtingo žygio ir užduočių Alvydo ryte išvirta grikių košė buvo skani ir nepašildyta! O vandens buteliai tuštėjo akimirksniu.
Pietų virimas buvo patikėtas jau moterims. Šeimininkė Jūratė (nebūtų moteriškė su galva) susirado didžiulį puodą, pristatė pjaustyti daržoves laisvas nuo žaidimų moteris ir pradėjo „burti" - su didžiuliu samčiu prie ugniakuro lauke ji kai kuriems vaikams atrodė kaip burtininkė, verdanti stebuklingą gėralą.
Tokia ir išėjo šiupinienė - kopūstienė, kurios visi valgė, prisivalgė, pavėlavusiems svečiams užteko ir dar liko. Kaip ir priklauso, šeimininkė savo recepto neišdavė, tik mąsliai šypsojos, bet kai kas kalbėjo, kad į puodą net grybai iš šaldytuvo „suvažiavo", nekalbant apie visokias dzūkiškas žoleles, prieskonėlius iš darželio...
Atvažiavus pavėlavusiai į renginio pradžią Aurelijai, visi susėdome kiek tilpo į nepabaigtą įrengti „konferencijų salę", kiti klausėsi per atvirus langus ir duris. Sugiedoję Vilgailės užvestą giesmę, klausėmės lektoriaus Evaldo skaitomų Jono Kalvino „Auksinių krikščioniško gyvenimo tiesų" , kun. Raimondo Biblijos skaitinių pagal nuorodas iš perskaityto teksto. Aurelija supažindino susirinkusiuosius su Jono Kalvino, žymiausio XVI amžiaus reformatų konfesijos teoretiko, gyvenimu bei teologinėmis tiesomis. Visi klausėsi labai įdėmiai ir susimąstę, stengdamiesi įsidėti į galvas genialias, bet paprastai išreikštas Kalvino mintis - nuorodas tikro krikščionio gyvenimui.
Po rimtos ir įtemptos renginio dalies, poilsio valandėlę paskyrėme peržiūrai biržiečių atsivežto filmuko iš „Giesmių giesmelės" Vanaguose, kurioje šiais metais dalyvavo Biržų parapijos jaunimas.
Kino filmų demonstravimą pratęsė Jurgos pernai metais nufilmuota medžiaga iš Nem. Radviliškio vaikų vasaros stovykloje pastatytos misterijos „Jono galvos nukirsdinimas". Profesionaliai sumontuotas filmukas, gerai sukomponuotas vaidinimas (Gabija ir Vilgailė autorės), neprasti solistai - aktoriai (visi pernai metų stovyklos vadovai ir pusvadoviai) nepaliko abejingais žiūrovų. Dar kartą įsitikinome, koks šaunus tas mūsų - reformatų jaunimas! Neturi kur rinktis, neturi įrangos, bet turi didžiuli norą BŪTI KARTU, o visiems kartu viskas išeina, viskas sekasi.
Baigdama savo įspūdžius apie renginį - savaitgalio stovyklėlę Pošalčiuose pas Verbickus, galiu pasakyti: IR VIEŠPATS BUVO SU MUMIS.

D. Gudliauskienė