Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Sveiki, atvykę į platųjį reformatų pasaulį! Įvadas.

Lietuviška patarlė "Genys margas - pasaulis dar margesnis" labai tinka įvardinti ne tik evangelikus reformatus, bet ir visą krikščioniją. Nuo Evangelijos paskelbimo Jeruzalėje, per kelis tūkstančius metų Geroji Naujiena išplito po visą pasaulį. Jo įvairiuose kampeliuose užgimė Viešpaties Jėzaus Kristaus surinkimai - vietinės bažnyčios, skirtingose kalbose, kultūrose, socialiniuose sluoksniuose ir santvarkose. Vien jau Lietuvoje galime suskiačiuoti Įstatymu įteisintas "tradicinėmis" 6 krikščioniškas konfesijas. Be jų sėkmingai veikia kitos mažiau pažįstamos Lietuvoje krikščioniškos konfesijos. Tai ką pasakyti apie platųjį pasaulį?

Krikščionybę galima būtų suskirstyti bent į tris didžiausias katalikiškų, protestantiškų ir rytų (stačiatikių) bažnyčių grupes. Jos - tarsi galaktikos su savo „saulės sistemomis". Vienoje tokių, „protestantiškų galaktikų", gyvena evangelikai reformatai. Taip pat margi, kiek yra margas pasaulis, kuriame jie apsigyvenę. Juos pačius galima būtų suskirstyti į aibę „planetų" turinčių tarpusavio ryšį arba jo iš vis neturinčių. Protestantiškas pasaulis labai artimas katalikiškam, yra tos pačios Vakarų Bažnyčios vaikas. Nebūtų tikslu teigti - gimęs iš XVI a. Reformacijos. Reformacija neabejotinai įžiebė naują gyvybę daugeliui institucinių Vakarų protestantiškų Bažnyčių, tačiau iki jų jau veikė ikireformacinės Bažnyčios Italijoje - valdiečiai (valdensai) ar Čekijoje - husitai (čekų broliai).

Evangelikai reformatai savo tikėjimo laisvę Europoje išsikovojo po nelemto ir daug aukų nusinešusio trisdešimties metų karo. Jis pasibaigė Vestfalijos taika 1648 metais. Neabejotina, jog tame kare savo išpažinimo laisvės didelę kainą sumokėjo Nyderlandų ir atskirų evangelikų reformatų išpažinimą priėmusių Vokietijos kunigaikščių kariuomenės. Atskira tema būtų - Prancūzijos reformatų - hugenotų ir šios šalies popiežininkų sunkūs, kruvini, dažni ir daug aukų nusinešę pilietiniai karai. Tik po jų visuomenė suvokė, kad tikėjimas - neįveikiamas kalaviju. Po kruvinųjų karų įsivyravo nuostata, jog taikus konfesijų sugyvenimas įmanomas, tačiau laikytasi principo: kieno pasaulietinė valdžia, to ir dominuojanti konfesija. Šveicarija, Vokietija iki šių dienų konfesiškai „išmargintos" atskirų kraštų skirtingomis Bažnyčiomis. Jos veikė savarankiškai apjungdamos parapijas į krašto sinodus. Daug vėliau, jau nusistovėjus šių valstybių nacionalinėms sienoms kraštų Sinodai susijungė jau asociacijos ryšiais į Nacionalinius junginius - Kraštų Bažnyčių federacijas. Kitur jos jau buvo vieningos, kaip ir Lietuvoje, tačiau Europos ar tuo labiau pasauliniame lygmenyje nebuvo suvienytos. Tam ir nebuvo poreikio, nes krašto ar šalies Bažnyčia visiškai savarankiškai sėkmingiau ar prasčiau sugebėjo savo misiją vykdyti. Viduramžiams pasibaigus, švietimo laikotarpiui įsivyravus, praūžus vėl dideliems karams Europoje XIXa.  pabaigoje, pasaulis tapo daug mažesnis. Reformatų organizacinio suvienijimo darbą pirmutiniai pradėjo Škotijos ir Amerikos reformatai - presbiterionai. 1874 m. jie įsteigė pirmąją reformatų pasaulinę sąjungą - The Alliance of Reformed Churches Throughout the World Holding the Presbyterian System. Ji vienyjo Europos kontinentines bei anglo-saksų Britanijos bei Amerikos reformuotas evangelikų reformatų ir presbiterionų bažnyčias. 1970 metais šios organizacijos pavadinimas pasikeitė, kai į minėtą sąjungą buvo priimtos kongregacinę santvarką turinčios Bažnyčios. Nuo to laiko organizacija vadinosi World Alliance of Reformed Churches (Presbyterian and Congregational) sutrumpintai WARC (žr.: http://warc.jalb.de) Lietuvos evangelikai reformatai su pasauline reformatų bendruomene ryšį užmezgė po pirmojo pasaulinio karo. 1922 metais Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas Biržuose priėmė sprendimą įstoti į šią sąjungą. Šaltiniai atskleidžia, jog 1925 metais Lietuvos reformatų Bažnyčia tapo šios sąjungos pilnateise nare. Iki 2010 metų WARC‘as apjungė 214 nacionalinių ar kraštų Bažnyčių 107 pasaulio šalyse ir vienija apie 75 milijonus evangelikų reformatų. Tai nėra pasaulinis Sinodas, bet organizacija į kurią įvairios pasaulio reformuotos bažnyčios įeina asociacijos principais. Tai reiškia, kad nacionalinės ar kraštų Bažnyčios nėra pavaldžios „centrui". Centrinė būstinė - Ženevoje, nėra „Reformatų Vatikanas", bet atlieka koordinacinę ir reprezentacinę funkciją. Žinoma, kad WARC taip pat neapjungia visų pasaulio reformatų.

1946 metais buvo bandymas apjungti reformatus glaudesnėje organizacijoje. Buvo kalbama apie Pasaulinį reformatų Sinodą. Tokiai tarptautinei reformatų sąjungai pagrindu buvo nuspręsta paimti tikėjimo išpažinimus. T.y. imti doktrininį pagrindą. Žinoma, jog Antrasis šveicariškasis išpažinimas (Anroji helvetinė konfesija) ar Belgiškoji konfesija, Heidelbergo katekizmas ir Westminsterio išpažinimas yra visuotinai paplitę kontinentinėse ar Britanijos ir Amerikos reformatų Bažnyčiose. Deja, gražiai pradėjusi savo veiklą naujoji sąjunga tvėrė neilgai ir pasidalino į labiau nuosaikią bei konservatyviąją sparnus. Nuosaikiosios sąjungos tęsėjai susivienijo Pasaulinės Reformatų Ekumeninės Tarybos (World Reformed Ecumenical Council, sutrumpintai toliau - REC) vardu. Ji apjungė daugiausia olandiškos kilmės apie 16 milijonų krikščionių (keletas bažnyčių turėjo ir WARC narystę, pvz.: Olandijos reformatai iš Nyderlandų Protestantų Bažnyčios).

2010 metų vasarą Grand Rapids mieste, Mičigano valstijoje, JAV dvi stambiausios pasaulinės reformatų organizacijos WARC ir REC susijungė sudarydamos bendrą Pasaulio reformuotų bažnyčių uniją, sutrumpintai vadinamą WCRC (World Communion of Reformed Churches, žr. www.wcrc.ch ). Ši organizacija jau apjungia apie 85 milijonų krikščionių 230 nacionalinių ir regioninių reformuotų bažnyčių 108 pasaulio šalyse visuose gyvenamuose planetos kontinentuose. Konfesiniu požiūriu, ši organizacija apjungia nuosaikias bei liberalias pasaulio reformuotas bažnyčias ir šių bažnyčių susivienijimo vienoje pasaulinėje organizacijoje pagrindu yra ne bendri konfesiniai raštai, bet istoriniai reformatų tradicijos principai bei solidarumas ginant nacionalinių ar regioninių bažnyčių interesus, vykdant visuomeninius projektus.

Neturime duomenų apie kitas pasaulines ar regionines reformatų bažnyčių organizacijas, pavienes nacionalines, regionines ar net vietines nepriklausomas reformatų bažnyčias, kiek jose yra reformatų konfesijos tikinčiųjų. Suprantama, kad pasaulyje yra dar daug evangelikų reformatų atskirų bendruomenių ar jų sąjungų, Bažnyčių, kurios nepriklauso nei vienam paminėtų reformatų sąjungų. Manoma, jog vien Vokietijos reformatų sąjunga (Reformierten Bund, jungianti apie 2 milijonus vokiečių reformatų) teapjungia vos daugiau nei pusę visos Vokietijos reformatų. Kiti, daugiausia savarankiškose bendruomenėse gyvenantys linkę būti laisvi ir nepriklausyti jokioms sąjungoms.

Evangelikams reformatams tarptautinė ar nacionalinė institucinė organizacinė vienybė nėra esminis siekis, dėl kurio tam tikri teologiniai klausiamai galėtų tapti antraeiliais. Ypač tai būdinga reformatų bažnyčioms Amerikoje ar Europoje, kur evangelikų reformatų išpažinimas dominuoja ir politiškai yra laisvas, nesusietas su valstybe. Toje pačioje valstybėje gali veikti daugiau nei dvi nepriklausomos evangelikų reformatų ar presbiterionų bažnyčios. Jos gali iš vis tarpusavyje ne bendradarbiauti arba bendradarbiauti tam tikrose srityse, priklausyti tai pačiai pasaulinei ar regioninei organizacijai. Teologiniu požiūriu evangelikų reformatų bažnyčias galima būtų skirstyti į liberalias, nuosaikias bei konservatyvias pagal nuostatą į istorinius evangelikų reformatų konfesinius išpažinimus bei praktinį atsaką į iškylančius gyvenimo iššūkius. Ypač aiškiai tai pasireiškia tų bažnyčių praktika homoseksualų, moterų tarnystės ir ekumeninių santykių su kitos konfesijos bažnyčiomis.

R.M.

Atnaujinta 2012 09 28