Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Įvadas apie dvasininkus
There are no translations available.

Dvasininkai

Viena svarbiausių bažnytinių tarnysčių yra konkreti dvasinė tarnystė. Tai nepanaikina nuostatos, jog visi Dievo pašauktieji - krikščionys yra pašaukti per tikėjimą šiai tarnystei - visuotinei kunigystei. Kiekvieno krikščionies pašaukimas - tarnauti Dievui, savo gyvenimu ir dovanomis skelbti Evangeliją. Reformacijos teologai, Bažnyčios daktarai (M. Buceris, J.Kalvinas) įžvelgė keturias ankstyvosios Bažnyčios, taigi, ir šių laikų Bažnyčiai svarbias tarnystes: pamokslininkų (sielovadininkų); daktarų (Evangelijos mokymo sargų, teologų); seniūnų (politinių parapijų pasaulietinių vadovų, Sinodo kuratorių) ir diakonų (socialinių bažnytinių darbuotojų).

Šias tarnystes J.Kalvinas išdėstė 1542 m. paskelbtuose Ženevoje "Bažnytinėse tarnystėse" (Ordonnances ecclésiastiquves). Paminėtas tarnystes nedera atskirti kaip vien ar visiškai savarankiškas veiklas, profesijas. Pašauktas bažnytinei tarnystei asmuo privalo būti teoriškai ir praktiškai paruoštas ir mokėti vykdyti visas šias tarnystes. Pašauktasis jau yra Bažnyčios pareigūnas - vyresnysis. Jis gali būti labiau linkęs arba daugiau Dievo apdovanotas vienai ar kitai paminėtai tarnystei. Evangelikų reformatų kunigai turi būti paruošti joms visoms. Pamokslaudamas, rašydamas ar privačiuose sielovados pokalbiuose kunigas vykdo sielovadininko ir teologo tarnystę. Eidamas parapijos administratoriaus, klebono, gen. superintendento pareigas, kartu su kitais vyresniaisiais, jis vykdo dar ir seniūno ir kuratoriaus tarnystę. Parapijoje kunigas taip pat neišvengs ir diakono tarnystės. Kiekvienai iš šių pareigybių reikalingas ypatingas (specialus) pasiruošimas. Todėl, kunigams yra būtinas akademinis teologinis išsilavinimas, geras pasiruošimas visoms paminėtoms tarnystėms. Lietuvoje akademinį minimumą, evangeliškos teologijos bakalauro laipsnį, reformatai įgyja Klaipėdos universiteto, Humanitarinių mokslų fakultete, evangeliškos teologijos katedroje.

Lietuvos evangelikų reformatų dvasinė tarnystė yra teisiškai apibrėžta liturginėje knygoje: Gdansko agendoje (1637) ir Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo aktuose (nuo 1611, nes nuo 1557m. visi Sinodo aktai buvo sunaikinti kontrreformacijos religinių fanatikų. Vilniuje jie 1610 m. užpuolė ir sudegino Sinodo biblioteką, archyvus.) Dvasininkų pašaukimą, pareigas taip pat nustato reformatų išpažinimo knygos (II Helvetinis išpažinimas (1566), Konfesija Sandomierska (1570).

Dvasinės tarnystės laipsniai

Pagal patirtį, patikėtas pareigas ir atsakomybę Lietuvos evangelikų reformatų įšventinti (ordinuoti) dvasininkai yra skirstomi į dvasinės tarnystės laipsnius:
1) katechetas (dar vadinamas diakonu - kandidatu į kunigus);
2) kunigas (Dievo Žodžio tarnas, lot. minister verbi Dei. Dėl to dar buvo vadinami ministrais);
3) vyresnysis kunigas (superintendentas);
4) eiti vyskupo pareigas iš vyresniųjų kunigų, nustatytam laikui,  Sinodo sprendimu yra pašaukiamas - generalinis superintendentas.

Iki ordinuotos tarnystės dar yra keli dvasinės tarnystės laipsniai:
a) Šventėjas - parapijos vyresniųjų pašauktas asmuo laikyti paprastas pamaldas. Jis gali vadovauti privačių (laidotuvių, namų pamaldų) ar surinkimo (bažnyčioje) pamaldų liturgijai, skaityti kunigų paruoštus pamokslus. Parapijos kunigui (klebonui, administratoriui) leidus, sakyti katechetinius pamokslus.
b) Kitas neordinuotos dvasininko tarnystės laipsnis, iš esmės lygus šventėjui, tačiau kitos perspektyvos ir aukštesnio pašaukimo yra lektorius. Lektoriaus tarnystė turėjo dar lotynišką pavadinimą - akoliutas t.y. mokinys. Šiai tarnystei pakviečiami Sinode, jau teologijos studentai, galimi kandidatai dvasinei ordinuotai tarnystei.

Dvasinei tarnystei taip pat yra priskirtini diakonai - Bažnyčios socialiniai darbuotojai. Daugelį jų funkcijų atlieka parapijiečiai per savanorišką tarnystę ir kunigai su seniūnais. Tikėtina, kad ateityje bus parengti ir Sinodo patvirtinti bažnytinės teisės normos, kurios įteisins savarankišką diakono (socialinio darbuotojo) tarnystę.

Dvasininko pašaukimas

Dvasininkai išauga Dievo Bažnyčioje, Surinkime - parapijose. Pirmiausiai čia jie yra ištiriami ir pašaukiami tarnystei. Nustatyta tvarka, dvasininko pašaukimui turi būti gauta Dvasininkų sesijos rekomendacija. Dvasininkų sesija ją gali duoti, atsižvelgusi į rekomendacijas, gautas iš parapijų. Dvasininko tarnystei katecheto pareigose gali būti ordinuotas asmuo, gavęs Dvasininkų sesijos rekomendaciją ne anksčiau, kai bus atlikęs praktiką lektoriaus pareigose ir sėkmingai užbaigęs didesnę dalį evangeliškos teologijos studijų. Kandidatas į kunigus gali būti katechetas, turintis bent metų katecheto praktiką. Jis turi gauti Dvasininkų sesijos rekomendaciją, turėti evangeliškosios teologijos išsilavinimą (bakalauro arba magistro), išlaikyti patikrinimo egzaminą Konsistorijoje. Konsistorija teikia kandidato svarstymą Sinodui, kuris nusprendžia dėl ordinacijos t.y. suteikia įgaliojimus ordinacijai. Sinodas paskiria jos laiką ir vietą. Priima sprendimą dėl tarnystės vietos ir paveda Konsistorijai spręsti išlaikymo klausimus. Kunigu ordinuoja generalinis superintendentas.

Vyresniuoju kunigu (superintendentu) ordinuojamas kunigas, Sinodo sprendimu. Paprastai tai atliekama kunigą išrinkus generaliniu superintendentu. Iki bus ordinuotas, kunigas generalinio superintendento pareigas eina laikinai. Jei kunigas jau buvo ordinuotas superintendentu, išrinktas generaliniu superintendentu, šias pareigas eina nuo išrinkimo dienos. Laikantis Gdansko agendos nuostatų į superintendento ordinaciją yra kviečiami artimiausių kraštų broliškų evangelikų reformatų Bažnyčių vyriausieji dvasininkai ir vadovai.

Dvasininkų išlaikymas

Dvasininkų tarnystė yra išlaikoma Sinodo t.y. Bažnyčios lėšomis. Didžioji dalis jų yra parapijiečių aukos įvairių patarnavimų metu surinktos kunigų parapijose. Taip pat dvasininkų išlaikymui skiriamos lėšos gautos iš asmenų pervedusių savo pajamų mokesčio per metus 2%. Kitos lėšos gali būti surinktos vykdant bažnytinius projektus ar privačių aukotojų tikslinės aukos. Dvasininkų tarnybinėms išlaidoms padengti skiriami pinigai iš Sinodo administracinių lėšų, kurios pervedamos į dvasininkų limitines banko korteles. Dvasininkai taip pat naudojasi tarnybiniais mobiliais telefonais.

Dvasininkų tarnystei Konsistorija, atsižvelgdama į aplinkybes bei Dvasininkų sesijos rekomendacijas, skiria mėnesinį išlaikymą (stipendiją). Visas per mėnesį surinktas dvasinės tarnystės aukas dvasininkai registruoja ir perveda į Sinodo sąskaitą. Parapijos, kurios įsipareigoja tam tikra pinigine suma išlaikyti dvasininką, pinigus taip pat perveda į Sinodo sąskaitą. Sinodo išlaikomas dvasininkas, norėdamas dirbti kitą pasaulietinį darbą privalo gauti vadovybės (gen. superintendento arba Konsistorijos) leidimą. Dvasininkams yra sudarytas senatvės ar neįgalumo atveju išlaikymo fondas, kuriam jie skiria 15% nuo savo mėnesinio išlaikymo. Iš jo jau yra išlaikomas vienas kunigas emeritas. Visi dvasininkai nuo savo išlaikymo savanoriškai kas mėnesį aukoją 10% savo išlaikymui skirtų lėšų.

Dvasininkai yra valstybės draudžiami ligonių kasose ir taip pat turi minimalias socialines garantijas senatvės pensijai.

Dvasininkų sesijos

Generalinis superintendentas yra pirmas bažnytinis pareigūnas, atsakingas už dvasininkų tarnystės priežiūrą. Ją jis atlieka parapijų eilinių vizitacijų metu ar ypatingomis progomis. Parapijiečių, kolegų dvasininkų skundai prieš dvasininkus yra nagrinėjami Bažnytinės atsakomybės tvarka, kaip ir nusiskundimai prieš kitus asmenis. Tačiau, po priminės instancijos (gen. superintendento inicijuoto tyrimo, pokalbio) jie patenka į Dvasininkų sesiją. Iš jos disciplinos klausimai perduodami Konsistorijai, toliau - Sinodui, kuri yra paskutinė instancija.

Dvasininkų sesijose aptariami sielovadiniai klausimai; misijų t.y. paskyrimo į parapijas, rotacijos ir naujų dvasininkų pašaukimo klausimai; priimami bažnytinės teisės projektai bei paruošiami pasiūlymai Sinodui. Dvasininkų sesijų metu paruošiami pasiūlymai dėl dvasininkų išlaikymo Konsistorijai, kuri nustato dvasininkų išlaikymo sąlygas.

Į Dvasininkų sesijas dvasininkai įprastai susirenka kartą per mėnesį, laisvai pasirenkant vietą, generalinio superintendento kvietimu.

R.M.