Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
WARC šiandien ir J. Kalvino palikimas
Mardi, 07 Juillet 2009 21:22
There are no translations available.

setri_mPasaulio reformuotų bažnyčių aljanso (WARC) generalinio sekretoriaus kun. dr. Seri Nyomi pranešimas 2009 06 20 Lietuvos ev. ref. Sinodo eiliniame suvažiavime Biržuose

Pasaulinis reformatų bažnyčių aljansas šiandien ir Jono Kalvino palikimas

Minėdami penkių šimtų metų Joni Kalvino gimimo jubiliejų, derėtų prisiminti, kaip jis pats tikriausiai, jokio paminėjimo nenorėtų. Tai yra žmogus, kuris nenorėjo atkreipti dėmesį į save ir netgi troško būti palaidotas nežinomame kape. Tai kaip mes drįstame švęsti jo 500-ąjį gimtadienį? Vis tik švenčiame šį jubiliejų dėl vertybės, kurią skelbė Jonas Kalvinas: "Soli Deo gloria" (Vien Dievo garbei). Peržvelgiame J.Kalvino kūrybinį palikimą, kuris turėjo įtakos reformatų šeimai. , Juk galima praskleisti uždangą nuo Kalvino darbų, kurie įkvėpė mus ištikimam krikščioniškam gyvenimui 21 amžiaus bažnyčioje. Šiuo atveju mes praskleidžiame uždangą ne nuo Kalvino asmenybės, bet nuo jo palikimo, kuris įkvėpė mus būti pranašiškesniais Dievo liudytojais. Kai tokiais tampame, turėtume pažvelgti atgal ir skelbti, vien Dievo garbei.

Šiuose pamąstymuose peržvelgsiu keletą Jono Kalvino temų. KIaip jos atsispindi didžiausios visuomenės dalies gyvenime, tęsiančios Kalvino ir kitų reformatų, tokių kaip ciurichiečiai šveicarai Ulrichas Cvinglis, Hainrichas Bulingeris, škotas Jonas Noksas (John Knox) ir prancūzė Mari Dentje (Marie Dentiere) tradiciją.

Panagrinėsiu šias dvi temas:
1. Socialinį teisingumą
2. Krikščionių vienybę

1. Socialinis teisingumas

Žmogus, daugiausiai rašęs apie Jono Kalvino mintis socialinio teisingumo tema, buvo André Bieler. Jo raštų tomas La pensée economique et sociale de Calvin buvo pirmą kartą išspausdintas 1961 metais. Dar kartą jis buvo atspausdintas prieš keletą savaičių. Šį leidimą paremė Pasaulinis reformatų bažnyčių aljansas. 2005 metais buvo išleistas šios knygos vertimas anglų kalba.

Savo knygoje André Bieler pateikė daug pavyzdžių apie tai, kaip Kalvino socialinės transformacijos vizija susijusi su šiandiena. Paskaičius Bieler knygą, beveik nelieka abejonių dėl to, kad tokie sociologai kaip Max Weber labai klydo manydami, kad Jonas Kalvinas buvo kapitalizmo tėvas. Bieler pateikia keletą citatų iš Kalvino darbų tai pailiustruodamas.

Bieler parodo, kaip Kalvinas išreiškia savo pasipriešinimą visoms socialinės priespaudos formoms dėl pinigų. Norėdamas tai įrodyti, jis cituoja gana ilgą Kalvino Naujojo testamento komentarų dalį.

Pateikdamas Kalvino citatas (Institutio II, viii, 45), Bieler dar griežčiau komentuoja turtingųjų spaudimą neturtingiesiems. Verta pacituoti šią pastraipą ir čia:

Kalvinas rašo:
Visi būdai, kurių pagalba įgyjame nuosavybę ir pinigus mūsų kaimynų sąskaita, turi būti traktuojami kaip vagystė. Nors tie, kurie šitaip elgiasi, laimi bylas prieš teisėjus, Dievas gi traktuoja juos tik kaip vagis. Nes jis mato tas suktas gudrybes, kurias šie klastingi žmonės panaudoja mulkindami atviraširdžius žmones; jis mato tuos griežtus reikalavimus, kuriais turtingieji engia varguolius.

Šie žodžiai, kuriuos Kalvinas parašė prieš daugiau negu keturis amžius, puikiai atitinka 21 amžiaus realijas. Konsultacijose, Biblijos ir teologiniuose komentaruose bei ekonomikos analizėje, kurią atliko Pasaulinis reformatų bažnyčių aljansas, bei po Seulo Generalinės tarybos posėdžio 1989 metais pasirodė išvados, kad pinigai tapo engimo šaltiniu ne tik dėl žmonių tarpusavio santykių. Šiandien tai yra globalinės ekonominės sistemos ir praktikos, turinčios daug sudėtingesnes poveikio formas negu jas matė Kalvinas.

André Bieler priskyrė Kalvinui bažnyčios vadovybės ketvirtojo laipsnio - diakonų - įkūrimą, kuriuo jis išreiškė savo nepasitenkinimą skirtumu tarp turtingųjų ir neturtingųjų. Kalvinas įžvelgė šiame skirtume skandalą, kuris yra "nevertas bažnyčios, kurią reformavo Dievo žodis". Kalvinas ragino skirti teisingus atlyginimus visiems. Tai buvo jo įsipareigojimas teisingumui. Keletą kartų jis ragino padidinti algas, ypatingai mokytojams. André Bieler daug išsamiau išanalizavo Jono Kalvino kvietimą padidinti atlyginimus negu daugelis kitų jo laikų lyderių. Tai buvo ne tik priemonė gauti atlyginimus, atitinkančius aukštą pragyvenimo lygį. Tai daugiau susiję su dvasiniu įsipareigojimu. André Bieler rašo:
"Kai savo debatuose dėl teisingų kainų ir atlyginimų dauguma teologų siekia nustatyti hipotetiniu gamtos dėsniu pagrįstą standartą, Kalvinas nustatė problemą tiksliai dvasinėje perspektyvoje parodydamas, kad atlyginimai gali būti suprantami tik kaip Dievo laisvo atlyginimo dovana, suteikianti dovanojimą ir gyvenimą visiems".

Gėda, kad beveik po 500 metų ši idėja nėra pilnai taikoma, kai bažnyčia susiduria su neteisingomis sistemomis.

Teisingumas ekonomikoje labai susijęs su bankininkyste ir finansais. Čia Jono Kalvino veiksmai kartais trikdo. Iš vienos pusės jis buvo pirmasis bažnyčios vadovas, kuris palaimino skolinimą su palūkanomis. Skolinimas su palūkanomis tais laikais buvo plačiai taikomas, tačiau labai dažnai krikščionys bankininkai skolino jausdami didelė kaltę. Todėl Kalvino pozicija leido skolintojams tai daryti be jokio kaltės jausmo. Tai gali trikdyti žmones. Tačiau Kalvino veiksmai gali būti traktuojami kaip teisingumo siekimas visiems. Garantuodamas vienodas sąlygas bankų ir skolinimo sistemoms, Kalvinas turėjo sukurti sistemą, užtikrinančią, kad palūkanos būtų protingos. Buvo numatyta aukščiausia riba taikomoms palūkanoms. Jis pritarė labai griežtai bankų darbo kontrolei, ypatingai palūkanoms, kurios buvo taikomos paskoloms. Ta prasme, jis operavo teisingumo visiems sąvoka.

Kalvinas taip pat labai domėjosi aplinkos apsaugos klausimais. 1555 metų gruodžio 20 dieną, Jonas Kalvinas sakė pamokslą pagal Pakartoto įstatymo knygą 20: 16 - 20. Jis nagrinėjo 19 eilutę, kuri sako "Kai būsi apgulęs miestą ilgą laiką, kariausi prieš jį, norėdamas paimti, nesunaikink jo medžių, pakeldamas prieš juos kirvį. Jų vaisius gali valgyti, bet neturi jų kirsti. Argi laukų medžiai yra žmonės, kad ir jie turėtų būti įtraukti į tavo apgulą?". Keletas sakinių iš šio 16 amžiaus pamokslo parodo, kokį didelį vaidmenį Jono Kalvino nuomone vaidino ekologija tikro krikščionio gyvenime. Kalvinas teigė, "Kai pajuntame, kad mus užvaldo piktos ar blogos mintys griauti medžius, namus ar kita, turime kontroliuoti save ir pagalvoti: Prieš ką kariaujame? Ne prieš kūrinius, bet prieš tą, kurio gerumas čia atsispindi. Ne tik prieš vieną žmogų, bet prieš kiekvieną ir visus, tame tarpe ir save pačius." Jonas Kalvinas toliau tęsė savo pamokslą. Kalbėdamas apie medžių kirtimą, jis tvirtina "Šiandien toks žiaurumas yra didesnis tarp tų, kurie save vadina krikščionimis ... Nes šiandien jie niekina ir degina žemę, kas yra daug blogiau negu perpjauti gerklę ...Žmonės nutolo nuo Dievo ir tapo brutaliais. Taip kalbėjo Jonas Kalvinas prieš 453 metus, gruodžio mėnesį, o ne 21 amžiaus ekologijos aktyvistas. Savo išvadose Kalvinas rašo: "Todėl stenkimės neišrauti jokių vaismedžių, bet kadangi Dievo žodis yra gyvenimo sėkla, išdrįskime paskleisti ją plačiai, kad ji giliai įleistų šaknis, kurios neišaugintų nevaisingo medžio, bet duotų daug vaisių". "Dievas pasirinko mus savo žmonėmis ir čia Dievas rodo mums teisingumą, kuris turi tapti mūsų gyvenimo dalimi."

Kalvino pamoksluose apstu nuorodų į visuomenės transformaciją. Jo dėmesys pabėgėliams Ženevoje buvo ypatingai didelis. Jo požiūris į neturtinguosius neapsiribojo tik gailesčiu jiems, jis siekė sutvarkyti visuomenę taip, kad šis skirtumas būtų sumažintas. Jo Švento rašto skaitymas ir aiškinimas aiškiai bylojo apie troškimą transformuoti visuomenę, kurioje jis gyveno. Nors Kalvino kova su Ženevos valdžia ir tos kovos pasiekimai gali skirtis nuo 21 amžiaus požiūrio, jis labai daug nuveikė įkvėpdamas mūsų veiksmus šiandien.

Pasaulinis reformuotų bažnyčių aljansas kaip institucija bažnyčių, kurios perėmė savo istorinį ir teologinį palikimą iš J.Kalvino, U.Cvinglio, H.Bulingerio ir kitų, neturėtų apsiriboti tik paviršutinišku Švento Rašto skaitymu. Nevalia leisti bažnyčią vertinti tik kaip labdarą teikiančią organizaciją, kuri sąmoningai ar nesąmoningai paremia priespaudos sistemas, skatinančioas neturtingųjų klasės augimą. Todėl Pasaulinis reformuotų bažnyčių aljansas atlieka rimtą teologinę analizę, kuri siekia teisingumo ekonomikoje ir žemėje. Tai darome, nes liekame ištikimi Jono Kalvino palikimui.

Viose šiose srityse Pasaulinis reformuotų bažnyčių aljansas tęsia tradiciją, kurioje Švento Rašto skaitymas įkvepia mus tapti Dievo įrankiais keičiant visuomenę. Pavyzdžiai apie teisingumą kilo iš įkvėpimo būti ištikimais Dievui. Mūsų darbas siekiant teisingumo ekonomikoje ir žemėje bei skatinant lyčių lygybę atitinka Jono Kalvino idėjas. Iš tikrųjų, Pasaulinis reformotų bažnyčių aljansas kalba apie tai, už ką Kalvinas labai aiškiai kovojo ir kas išlieka aktualu 21 amžiuje.

Tai labai aiškiai matosi paskutinius keletą mėnesių, kai pasaulis pateko į finansinę krizę. Dauguma supranta, kad taip atsitiko dėl nevaldomo žmonijos godumo. Tai privedė prie sistemos, kurioje nekontroliuojant globalinės ekonominės sistemos buvo leista praturtėti nedaugeliui ir nuskursti milijonams. Tai buvo sistema, kuri neužtikrino, kad visi žmonės galėtų pasinaudoti Dievo dovanomis. Tereikia pažiūrėti į premijas, kurias sau pasiskyrė didelių tarptautinių kompanijų ir finansinių institucijų vadovai. Kuomet tuo pačiu metu tiek daug žmonių badauja. Kalvinas šia prasme buvo pranašas, kurio mintys išlieka aktualios po penkių šimtų metų.

Vykdydamas J.Kalvino mokymą Pasaulinis reformuotų bažnyčių aljansas 2004 metais paskelbė Akros išpažinimą (Accra Confession) . J.Kalvino išdėstytas idėjas apie finansinę sistemą Ženevoje dar 1540 metais nelengva išgirsti šiuolaikiniame kontekste.

Todėl norėčiau pabaigti šią dalį aptardamas Kalvino mintis apie socialinį teisingumą, pateikdamas keletą eilučių iš Akros išpažinimo, kurios, mano nuomone, atitinka Kalvino mintis:

• Tikime Dievu, Kūrėju ir mūsų gyvenimo Maitintoju, kuris mus vadina bendradarbiais kuriant ir išperkant pasaulį. Mes gyvename pažadu, kad Jėzus Kristus atėjo, kad visi mes turėtumėm pilnavertį gyvenimą. (Jn 10.10). Vedami ir palaikomi Šventosios Dvasios mes atsiveriame pasaulio realybei.
• Tikime, kad Dievas valdo visą kūriniją. "Žemė ir visa, kas joje, yra Viešpaties " (Ps 24.1).
• Todėl mes atsisakome dabartinės pasaulinės ekonomikos tvarkos, kurią mums primetė globalinis neoliberalusis kapitalizmas ir bet kokia kita ekonominė sistema, kartu su absoliučiai planinėmis ekonomikomis. Visos jos niekina Dievo Sandorą išstumdami neturtinguosius, vargstančius ir visą kūriniją iš pilnaverčio gyvenimo. Mes smerkiame bet kokius ekonominius, politinius ir karinius imperijinius siekus, kurie neigia ir veikia prieš teisingą Dievo viešpatavimą.
• Mes tikime, kad Dievas sudarė Sandorą su visa kūrinija (Pradžios knyga 9.8-12). Dievas sukūrė žemės bendruomenę, paremtą teisingumo ir taikos vizija. Sandora yra malonės dovana, kurios negali nusipirkti turguje (Is 55.1). Tai yra malonės ekonomika visos kūrinijos gerbūviui. Jėzus parodo mums, kad tai yra Sandora, kurioje neturtingieji ir atstumtieji yra pageidaujami partneriai ir kviečia mus būti teisingais "mažiausiems iš jų" (Mt 25.40). Visa kūrinija yra palaiminta ir įtraukta į šią Sandorą (Hos 2.18 žr. toliau).
• Nepritariame nekontroliuojamo vartojimo kultūrai, ir neoliberaliosios globalinės rinkos sistemai ar bet kuriai kitai sistemai, kuri teigia, kad nėra kitos alternatyvos godumui ir savanaudiškumui.
• Tikime, kad bet kuri Dievo Sandoros duota ekonomika gyvybei palaikyti atskaitinga prieš Dievą. Tikime, kad ekonomika egzistuoja tam, kad tarnautų žmonių orumui ir gerbūviui bendruomenėje bei kūrinijos išlikimui. Tikime, kad žmonės kviečiami pasirinkti Dievą, o ne Mamoną. Mūsų tikėjimo išpažinimas yra paklusnumo Dievui aktas.
• Todėl atmetame nekontroliuojamą turto kaupimą ir beribį ekonomikos augimą, kuris mums kainavo milijonus gyvybių ir sunaikino didelę Dievo kūrinijos dalį.
• Tikime, kad Dievas yra teisingumo Dievas. Korupcijos, išnaudojimo ir godumo pasaulyje Dievas yra ypatingu būdu skurstančiųjų, vargstančiųjų, išnaudojamųjų, nuskriaustųjų ir įžeistųjų Dievas (Ps 146.7-9). Dievas kviečia mus teisingai bendrauti su visa kūrinija.
• Todėl mes atmetame bet kokią ideologiją arba ekonominį režimą, kuris teikia pirmenybę pelnui, o ne žmogui, nesirūpina visa kūrinija ir pasisavina tas Dievo dovanas, kurios buvo skirtos visiems. Mes atmetame bet kokį mokymą, kuris pateisina tuos, kurie remia, arba nepasipriešina tokiai ideologijai, vardan tiesos.

2. Krikščionių vienybė
Dabar pakalbėkime apie Kalvino pasišventimą krikščionių vienybei.

Kalvinas bandė susisiekti su visais jam žinomais reformatų vadovais. Nors jis niekada nesusitiko su daugeliu iš jų, daug su jais susirašinėjo. Vienas iš jo dažnai cituojamų laiškų yra laiškas, parašytas 1552 metais Anglijos archivyskupui Tomui Kranmeriui (Thomas Cranmer), kuriame jis rašė, kad perplauktų dešimt jūrų dėl krikščionių vienybės. Besiruošdami Pasauliniam reformuotų bažnyčių aljanso 24 pasaulinei Generalinei asamblėjai, citavome šį J.Kalvino laišką, patvirtindami mūsų organizacijos įsipareigojimą krikščionių vienybei. Kalvinas kvietė reformatų vadovus išpažinti savo bendras mintis apie pagrindines krikščioniškas doktrinas, kurias pateikė Thomas Cranmer - protestantų vyriausiasis Kenterberio archivyskupas. XVI amžiaus bažnyčios pasidalijimą, griaunantį žmogišką bendrystę ir krikščioniškus antykius, Kalvinas įvardino kaip pagrindinę laikmečio blogybę.

Savo komentaruose laiške Efeziečiams 4.5 Kalvinas rašė:

"Kiekvieną kartą skaitydami žodį "vienas", prisiminkime, kad jis naudojamas pabrėžtinai, t.y. Kristus negali būti dalijamas. Tikėjimas negali būti skaldomas. Nėra daug įvairių krikštų, tik vienas, kuris bendras visiems. Dievo negalima suplėšyti į skirtingas dalis. Mes neturime kito pasirinkimo tik puoselėti šventą vienybę, kuri susaistyta daugybe ryšių. Tikėjimas ir krikštas, Dievas Tėvas ir Kristus turi mus vienyti, kad beveik taptume vienu asmeniu."

Savo komentaruose Jonui 17:21, Kalvinas tęsia:
"Visi gali būti viena. Jis ir vėl išdėsto, kad mūsų laimė reiškia vienybę, ir visiškai pelnytai, nes žmonijos griūtis atsiranda tada, kai nutolusi nuo Dievo, ji sužlunga ir išsibarsto. Todėl jos atstatymas, priešingai, reiškia jos susivienijimą viename kūne. Kaip teigia Paulius, tobula bažnyčia reiškia tikinčiųjų susivienijimą vienoje Dvasioje ir apaštalai, pranašai, Rašto skelbėjai ir kunigai yra apdovanoti galimybe mokyti ir atkurti Kristaus kūną, kol tai susivienija tikėjime. Todėl jis ragina tikinčiuosius augti į Kristų, kuris yra galva, prie kurios prisijungia visas kūnas, ir kuris yra viskuo aprūpintas pagal kiekvienos kūno dalies darbą. Todėl kai Kristus kalba apie vienybę, prisiminkime kaip drastiškai išdraskomas pasaulis, atskirtas nuo jo, bei supraskime, kad palaimintas gyvenimas prasideda tik nuo Kristaus Dvasios viešpatavimo."

Bažnyčios susiskaldymas šiandien yra skaudi nelaimė. Kalvino žodžių kontekste, mes lyg manytume, kad Kristus padalintas į gentis, klases, ideologijas, kurios ignoruoja vienos bažnyčios tobulumo viziją.

Afrikoje, dėl misionieriško darbo pobūdžio, mes paveldėjome genčių bažnyčias daugelyje šalių. Užtenka paminėti savo denominaciją, ir žmonės gali pasakyti kokiai genčiai tu priklausai. Aš ką tik sugrįžau iš Pietų Afrikos, kurioje kovojama dėl išsivadavimo iš aparteido palikimo ir bažnyčios pasidalijimo pagal rases. Siekiama tikros krikščioniškos vienybės, kurios pamatas - teisingumas.

Šis reiškinys būdingas ne tik Afrikai. Migraciniai judėjimai iš Europos į Ameriką 18 ir 19 amžiuose taip pat turėjo įtakos panašiems pasidalijimams. Vien tik reformatų šeimoje galima paminėti škotų, vokiečių, olandų ir kt. palikuonis pagal tai ar jie priklauso presbiterijonų bažnyčiai ar kuriai nors kitai reformatų bažnyčiai. Dar visiškai neseniai pamaldos buvo laikomos šiomis kalbomis. Labai sudėtinga, kai reikia apžvelgti visą krikščionių šeimą.

Pasaulyje jau yra suvienytų ir besivienijančių bažnyčių. Jų buvimas - siekis panaikinti minėtą susiskaldymą. Nors kai kuriais atvejais jas įtakojo pasaulietinė valdžia arba karališkieji dekretai, šis reiškinys yra labai svarbus krikščionių vienybei. Turime padaryti viską, kad įveiktume krikščionių susiskaldymą.

Pasaulinis reformuotų bažnyčių aljansas to labai atkakliai siekia. Jis ruošia dvišalių teologinių dialogų programas su įvairiomis konfesijomis. Kita šio pasišventimo forma yra darbas, kurį atliekame skatindami vienybę mūsų misijos projekte. Mes taip pat siekiame vienybės su reformatais susijungusiais Pasaulinėjė ekumeninėjė sąjungoje (Reformed Ecumenical Council).
Kalvinas tikėjo, kad dažnas Eucharistijos šventimas skatino puoselėti vienybę bažnyčioje. Iš tikrųjų, jis norėjo, kad Viešpaties Vakarienė, kaip matomas Kristaus buvimo ženklas būtų švenčimas bent kartą per savaitę" . Šiuo atveju, Ženevos valdžia, kuri manė, kad toks dažnas šventimas priartins bažnyčią prie Romos katalikų bažnyčios, panaikino šį sprendimą. Knygoje Kalvino palikimas klausiame: "Ar gali Komunijos šventimo dažnumas sustiprinti reformatų bažnyčių vienybę?" Kai kurie iš mūsų įsitikinę, kad gali. Pasaulinio reformuotų bažnyčių aljansas pataria dėl dvasinio atsinaujinimo. Jis susijęs su 21 amžiaus aktualijomis. Apie Viešpaties Vakarienę sakome:

"Tai yra mūsų pamaldumo ypatinga dalis, kuri gali mus paruošti pasipriešinti blogiui, švęsti ir užjausti kitus tame, ką mes patys patiriame. Kaip galime atsiminti Jėzų prie stalo tą naktį su mokiniais ir nebūti įkvėpti siekti pilnaverčio gyvenimo? Siekdami visiškos vienybės Komunijoje tarp reformatų, matome, kaip ji kviečia mus aistringam, dosniam ir džiugiam gyvenimui kartu."

Krikščionių vienybė nėra tik, kai presbiterijonai, anglikonai, liuteronai, metodistai ir kiti kartu susivienija, kad sudarytų vientisą organizaciją. Tai pasireiškia, kai visų Dievo žmonių, vyrų ir moterų, jaunų ir senų, nepaisant rasės ar kitos žmonių pasiskirstymo formos, dovanos gali būti naudojamos ir pilnai vertinamos visuose bažnyčios gyvenimo aspektuose. Buvusi Pasaulinio reformuotų bažnyčių aljanso prezidentė Jane Dempsey Douglass padėjo mums vėl prisiminti Kalvino viziją apie moters dovanas. Jane Dempsey Douglass teigia, kad Kalvinas akcentavo, jog kiekvienas žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą. Būtent jo įsitikinimu žmonija sukurta pagal Dievo paveikslą, kaip jis aiškina 1 Korintiečiams 11. 7. Savo aiškinime Kalvinas teigia, kad moterų antraeilis vaidmuo nepriimtinas žmonijos, politiniame ar vedybų kontekste. (CO 49, 472 - 475). Kalvinui moterys, kaip ir vyrai, yra buvo sukurti pagal Dievo paveikslą. Atgimę Šventojoje Dvasioje jie yra vėl atkurti į Dievo paveikslą. Laikų pabaigoje Dievo karalystėje nebus nei moteriško nei vyriško asmens, nei klasių pasiskirstymo tarp turtingųjų ir neturtingųjų (CO 46, 728 cf. CO XXIII, 27).

Todėl Pasaulinio reformuotų bažnyčių aljanso idėjos apie lyčių lygybę sutampa su Kalvino vizija. Gal jis ir netaikė šios vizijos moterų dvasinei tarnystei, tačiau šiandien mes turime išspręsti ir šią jo palikimo dalį, kalbant apie Dievo dovanų atpažinimą visiems bei pripažinti moterų ir vyrų pašaukimą dvasinei tarnystei.

Skatindamas krikščionių vienybę savo laikų kontekste Kalvinas nekalbėjo apie santykius su Romos katalikų bažnyčia. Drįstų pagalvoti, kad popiežiaus valdžia vis tik galėtų būti jo vizijos dalis. Tačiau, būtent čia šiandieniniai krikščionys pasaulyje turėtų remtis šūkiu ecclesia reformata sed semper reformanda (reformuota bažnyčia, bet visada reformuojama), kuris turėtų reikšti daugiau negu tai, ką regėjo Jonas Kalvinas.

Krikščionių vienybės užduotis yra labai svarbi, nes net ir 21 amžiuje turime naujas pasidalijimo formas- liberaliąją ir konservatyviąją, krikščioniškąją dešiniąją ir krikščioniškąją kairiąją, fundamentalistus ir t.t.- traukiančias bažnyčią nuo Jėzaus Kristaus visomis kryptimis. Tai skaudi nelaimė, kurią reikia įveikti.

Kai Pasaulinis reformuotų bažnyčių aljansas susiruoš panaikinti šį savo bažnyčios narių pasidalijimą arba sieks suvienyti ar įsitrauks į dialogą su kitomis krikščionių šeimomis, mes tai darysime su pilnu įsitikinimu, kad tai yra Dievo pašaukimas bažnyčiai. Esame dėkingi, kad tai supranta reformatų šeima ir tai atsispindi Jono Kalvino vizijoje. Posakis, kad būti reformatu reiškia būti ekumenišku, atitinka Jono Kalvino viziją.

Išvada

Praskleidę uždangą nuo keleto Jono Kalvino darbų bei Pasaulinio reformuotų bažnyčių aljanso idėjų, matome, kad Jono Kalvino palikimas turėjo teigiamos įtakos pasaulio pasikeitimui. Socialinis teisingumas bei krikščionių vienybė yra tik dvi sritys, kuriose aiškiai atsispindi ši įtaka.